Pirmasis puslapis
Aktualijos
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Istorijos vingiai
Kalba
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pasaulinio lygio politologai – VDU svečiai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Politologai pertraukos metu (iš kairės): profesoriai Jurijus Afanasjevas ir Andrejus Piontkovskis

Politologai diskusijų metu: iš kairės – Adamas Michnikas, Sergejus Kovaliovas, prof. Leonidas Volkovas

Rugsėjo pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto mažojoje salėje Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas suorganizavo seminarą tema: „Europa – senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“. Seminaro organizacinio komiteto pirmininku buvo prof. Leonidas Donskis.

Dar niekad į Kauną nebuvo susirinkęs toks pasaulinio garso politologų ir disidentų žvaigždynas. Tai – JAV dirbantis prof. hab. dr. Andrejus Piontkovskis; šiuo metu Vokietijoje gyvenantis prof. dr. Leonidas Volkovas; žmogaus teisių gynėjas, disidentas (1968 m. nuteistas Vilniuje) platinęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ užsienyje Sergiejus Kovaliovas; istorijos daktaras Jurijus Afanasjevas; žymus Lenkijos disidentas, „Solidarumo“ įkūrėjas, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas. Deja, toks elitinis politologų pasirodymas Kaune nesukėlė didelio spaudos, radijo ir televizijos žurnalistų susidomėjimo. O gaila. Politologai palietė pačias aktualiausias nūdienos temas, o svarbiausia, kalbėjo apie Rusijos politiką ir jos agresiją prieš Gruziją.

Apvaliojo stalo seminarą vedė prof. L. Donskis, kuris suteikė įžanginį žodį VDU rektoriui prof. Zigmui Lydekai. Pastarasis palinkėjo turiningų pranešimų prelegentams ir sėkmingo darbo. Pirmasis kalbėjo prof. A. Piontkovskis, kuris teigė, kad Rusija ateityje gali tapti didele problema pasauliui. Maskovijai (taip jis pavadino Maskvą) Lietuva visada buvo svetima ir reiškė tą patį, ką dabar Rusijai reiškia JAV. Prof. A. Piontkovskis užsiminė, kad jam Rusijoje net sudaryta baudžiamoji byla už jo knygoje „Mano nemylima Rusija...“ atseit kurstytą neapykantą tarp rusų, žydų ir amerikiečių. Nors tiesioginių įrodymų apie tai nėra. Jis  teigė, kad Rusijoje dabar vyksta antiamerikonizmo isterija, nors pačios Rusijos oligarchų vaikai vyksta mokytis į JAV. Politologo prof. L. Volkovo nuomone, jei 1990 metais Vakarai Rusijai būtų padėję ekonomiškai, t.y. būtų pasiūlę kažką panašaus į Maršalo planą, tai dabar Rusijoje galbūt būtų visai kitokia situacija. Šito Vakarai nepadarė. Mat tuo metu M. Gorbačiovas nesutiko grąžinti  žmonėms nuosavybę, teigdamas, kad senoliai ilgai kovojo už socializmą, todėl dabar negalima jų idėjas vienašališkai atmesti. Pasak L. Volkovo, Rusijai reikėtų suteikti galimybę pasijusti galinga valstybe, tuomet ji nesijaustų pažeminta. Sergejus Kovaliovas kalbėjo apie dabartinę Rusiją. Pasak jo, dabar šioje šalyje yra sunaikintas demokratinis valdžios rinkimų institutas ir nežinia kada jis vėl atgaus savo funkcijas. S. Kovaliovo nuomone, Putinas labai toli pralenkė Staliną. Į klausimą (kurį pateikė „XXI amžius“): „Ar susijungs visos Rusijos demokratinės jėgos?“, jis atsakė, kad tai labai abejotina. Dabartinėje Rusijoje nėra tokios valstybinės cenzūros, kokia buvo Sovietų Sąjungoje, tačiau visgi cenzūra egzistuoja, bet jau ne „Glavlite“, o kiekvieno rašančiojo samonėje.

Prof. Jurijus Afanasjevas pasakojo, kad pastarųjų įvykių Rusijos poelgiai nesuprantami, todėl pasauliui sunku su ja bendrauti. Rusija stengiasi susigrąžinti buvusį valstybės didingumą, išsaugoti vientisumą, todėl ir į Gruziją bandė įvesti karinę jėgą, kaip pagalbą opozicijai, ką darydavo per amžius. Dabar Medvedevo-Putino vadovavimas jau pradeda priminti nacionalizmą, fašizmą, ar netgi mangolų-totorių ordos valdžią (prievartos valdžią). Iš tiesų dabar Rusijoje įvyko Teisės, kaip institucijos likvidavimas ir įsigalėjo korupcija. „Nors TSRS žlugo, bet Rusija perėmė visas TSRS funkcijas“– sakė istorijos dr. J. Afanasjevas. Lenkų politologas Adamas Michnikas, kalbėdamas apie situaciją Lenkijoje, teigė, kad ji visada Vakarus smerkė, teigdama, kad ten nėra dvasingumo, kad vakariečiams rūpi tik kavinės, pornografija, todėl ne viskuo reikia sekti. Tačiau, kadangi Europos Sąjunga skyrė pinigus Lenkijai, ši negali sakyti, kad „mes eisime savo keliu. Mūsų nemokykite.“ Visgi realus gyvenimas įveda savo pataisas. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis užsiminė ir apie mūsų šalių santykius, teigdamas, kad kažkada jie buvo ne per geriausi, bet dabar tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos neegzistuoja. Gyvenime viskas gali pakrypti į gerą, žinoma, jei to norima.

Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“