Atnaujintas 2008 spalio 1 d.
Nr. 74
(1667)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lemtingo apsisprendimo išvakarėse

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Lietuvoje per paskutines savaites vyko daug įvykių. Vis labiau artėjant spalio 12 dienos rinkimams, toliau aktyviai vyksta Seimo rinkimų kampanija, kyla su nusikalstamais žemėtvarkininkų veiksmais susiję skandalai, o pasaulinės finansų krizės ženklai jau pastebimi ir Lietuvoje. Finansų krizė ritasi, neatsižvelgdama į valstybių sienas. Kairiųjų radikalų pranašai įvairiuose pasaulio kraštuose trimituoja apie kapitalizmo griūtį. Kapitalizmas negriūna, nors tokių ,,pranašysčių“ Vakaruose gausu jau nuo 1960 metų. Tačiau neabejotina tai, kad finansų pasaulio žaidimo taisyklės tikrai keisis. Lietuvoje vis labiau griežtinamos paskolų išdavimo sąlygos, kyla palūkanų procentai. Ekonominė padėtis Lietuvoje gana prasta – metinė infliacija šalyje pasiekė 12 procentų ribą. Tai bendroji statistika. Žmogus nuėjęs į parduotuvę regi, kad kai kurių produktų kainos per pusmetį pabrango 20-30 procentų. Šį rudenį drastiškai kyla mokesčiai už būstų šildymą, daugelyje miestų net 40-50 procentų.

Stebint rinkiminę kampaniją galime ir toliau pamatyti tai, kad dalis valdančiųjų politikų mėgsta reklamuotis už biudžeto pinigus. Ypač tuo pasižymi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Įvairiuose laikraščiuose pasirodo straipsnių, kuriuose ši politikė giriama kaip tikra ,,geradarė“. Tuo tarpu tikroji žemės ūkio ministrės ir kai kurių jos pavaldinių veikla turi kiek kitokį pobūdį. Kontrolieriai nustatė nemažai faktų, kai ministerijos pavaldiniai ir šiai ministerijai pavaldžių agentūrų vadovai neleistinai laimino abejotinus projektus ar buvo susiję su Europos sąjungos lėšų grobstymu. Neveltui žemės ūkio ministerija vis dažniau vadinama korupcijos imperija.

Valdančioji socialdemokratų partija aktyviai reklamuojasi spaudoje ir internete, publikuoja lyderių nuotraukas ir skelbia penkis savo pagrindinius rinkiminius šūkius. Apžvelkime kai kuriuos LSDP šūkius: 1. Kurianti Lietuva. Skatinsime socialiai atsakingą verslą. Atsinaujinančių energijos šaltinių, branduolinės energetikos vystymą. Remsime pažangų žemės ūkį. Panagrinėkime, kaip šiose srityse klostėsi padėtis, valdant Kirkilo komandai ir jų pirmtakams? Per aštuonerius valdymo metus socdemai neskatino socialiai atsakingo verslo (negalima teigti, kad jie atstovavo ir stambiajam verslui, jie atstovavo tik kai kurių stambių ir sau artimų verslininkų interesams). Branduolinės energetikos vystymą G. Kirkilas ir jo komanda be konkurso perdavė „Leo LT“ aštuonkojui, valdomam ,,Maximos“ savininkų. Abejotinas ir teiginys apie žemės ūkį, kol kas LSDP tarnauja tik latifundijų savininkams, tokiems, kaip R. Karbauskis. 3. Socialiai teisinga ir saugi Lietuva. Aprūpinsime senatvę. Didinsime pensijas ir socialines išmokas. Mažinsime socialinę atskirtį. Mažinsime nusikalstamumą. Deja, socialinio teisingumo sąvoka per aštuonerius LSDP valdymo metus visai baigiama pamiršti. Tarp nomenklatūros pensijų ir daugelio paprastų piliečių pensijų – didžiulė praraja. Jei nomenklatūros veikėjai gauna 1500-2300 litų dydžio pensijas, tai didžioji dalis Lietuvos pensininkų turi tenkintis 600-1000 litų. Socialinė atskirtis vis didėja. 2000 metais žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno 15 procentų gyventojų, o dabar jau 25 procentai. Esant tokiai didžiulei socialinei atskirčiai, kaip įvardyti Lietuvos visuomenę? Deja, galime konstatuoti, kad mūsų krašte formuojasi suskaidyta luominė visuomenė. Nusikalstamumas nemažėja. Lietuvoje vis labiau siautėja tamsių, primityvių nusikaltėlių, vadinamų ,,otmorozkais“, gaujos. Jos vykdo nužudymus, padegimus, brutalius apiplėšimus. Išsikerojo ir stambus organizuotas nusikalstamumas. EBSW ,,aštuonkojis“ apraizgė visą Lietuvą, užvaldė daugybę pelningų įmonių, supirkinėja nekilnojamąjį turtą Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietose. Iškilo įtakingi provincijos klanai – Ž. Buzo ir R. Burbos (Raikino) vadovaujamas iš Marijampolės, kelios Žemaitijos grupuotės, kurių lyderiai dažnai pastebimi valdančiųjų politikų draugijoje.

Tačiau Lietuvos piliečiams, kurie palaiko socialdemokratijos idėjas, yra alternatyva – rinkimuose dalyvauja Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Ši politinė partija, vadovaujama B. Genzelio ir A. Akstinavičiaus, pasisako už tikrąsias socialdemokratines vertybes. Neseniai B. Genzelis, kalbėdamas apie savo grįžimą į didžiąją politiką teigė: ,,Nuo jaunystės mane žavėjo socialdemokratinės idėjos, skelbiama visų žmonių lygybė prieš įstatymus, solidarumas. Kas verčia mane grįžti į aktyvią politiką? Pagrindinis veiksnys – matymas, kad mūsuose į politiką braunasi asmenys, turintys rimtų problemų su teisėtvarka (tokio fenomeno nežino nė viena demokratinė šalis) ir veikėjai, kuriems Lietuvos nepriklausomybė buvo ne prie širdies.Valstybės žlunga, jei tautos patiki savo likimą aferistams“. B. Genzelis palietė aktualią temą. Įdomu pastebėti tai, kad Lietuvoje problemų su teisėtvarka turi pagrindiniai populistų lyderiai. R. Paksas ir jo artimos aplinkos žmonės pasižymėjo įvairiose skandalingose istorijose, buvo įtariamaisiais reketo, kontrabandos, korupcijos bylose. Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir jo parankinis V. Gapšys žengia DP rinkiminio sąrašo priekyje. Šie abu veikėjai net didžiuojasi savo veikla, nors prokurorų tyrimai rodo, kad V. Uspaskichas, V. Gapšys ir kiti DP nariai yra susiję su nelegalių lėšų pervedimu iš Rusijos. Tik šių ,,juodųjų kasų“ dėka partija ir klestėjo, rengė didžiulius nemokamus koncertus bei masines vaišes. Tuo tarpu valdančiųjų socdemų vadai 1989-1990 metais tikrai nepasižymėjo Lietuvos nepriklausomybės siekiais. Priešingai, dar 1990 metų vasarį jie teigė: ,,Lietuva turi būti SSSR sudėtyje. Nepriklausomybė yra nerealus dalykas“.

Programos lieka programomis, tačiau aktualiausias programų įgyvendinimo įrodymas yra žodžių ir darbų sutapimas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija dar 1996-2000 metais pasižymėjo pakankamai skaidriu ir atsakingu valdymu. O Lietuvos valdžios vairą jie perėmė sudėtingu laikotarpiu – po LDDP valdymo Lietuvoje buvo tikra ekonominė krizė. Per kelerius valdymo metus konservatoriai ir krikščionys demokratai pasiekė ryškių permainų: sumažėjo bedarbystė, nuolat kilo pensijos ir atlygimai, pavyko sutramdyti aferistų grupuotes. Dar viena sritis, kur šios partijos atstovai savo kompetenciją įrodė konkrečiais darbais – tai savivalda. TS-LKD pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Stundys jau daugiau nei vienuolika metų vadovauja Molėtų rajonui. Būdamas šio rajono meru, jis pelnė vietos žmonių pasitikėjimą. Panevėžiui ilgą laiką vadovavo TS-LKD nariai V. Matuzas ir P. Luomanas. Jų darbo rezultatai – sutvarkytos gatvės, skverai, parkai, švietimo įstaigos. Dabartinio Seimo narys J. Dautartas, dar būdamas Panevėžio tarybos nariu, organizavo daug kultūrinių renginių, įvairius socialinis projektus.

Tad nepaisant tariamos partijų gausos, Lietuvoje išlieka dvi politinės kryptys, kitos partijos pagal savo kryptį yra arba prorusiškos nomenklatūrinės ir populistinės, arba demokratinės provakarietiškos partijos. Kam atstovauja tokios ,,kultinės“ figūros kaip A. Bosas, J. Jagminas, J. Lionginas? Tai tipiški Lietuvoje įsigalėjusios melo ir korupcijos sistemos veikėjai. Jie į politiką žvelgia kaip į biznį ir yra tipiški oligarchiniai politikai. Tuo tarpu V. Landsbergį, jo pažiūras, gerbia vis daugiau žmonių, net kai kurie buvę jo oponentai.

D ar viena šių dienų Lietuvos problema – jaunimo gaujų vadinamųjų ,,otmorozkų“ siautėjimas, kuris jau peržengia visas ribas. Neprognozuojamo elgesio, girtaujantys ir valkataujantys jaunuoliai gali nužudyti žmogų net už 10 litų ar mobilų telefoną. Biržų rajone žiauriai nužudyta 17 metų mergina. Vilniuje irgi įvyko panašus atvejis – linkę nusikalsti ir alkoholiu apsisvaiginę jaunuoliai vakare užpuolė vyriškį, jį apiplėšė ir mirtinai sumušė. Klaipėdoje grupė girtų jaunuolių sumušė žinomą dainininką. Ši situacija buvo svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto posėdyje, Policijos departamente, įvairių visuomeninių organizacijų pasitarimuose. Galimas pavojingų smurtinių nusikaltimų prevencijos būdas – atsakomybės už smurtinius nusikaltimus sugriežtinimas. Pasisakoma už tai, kad būtų buriamos policijos rėmėjų grupės. Taip pat didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo vertybiniam auklėjimui.

Artėjant rinkimams, Lietuvos vyskupai paskelbė atvirą laišką. Jame teigiama: ,,Brangūs tikintieji, Dievo dovana gyventi laisvoje demokratinėje Lietuvoje kiekvienam krikščioniui drauge reiškia atsakomybę už šalies ateitį ir pareigą dalyvauti valstybės valdyme. Rinkimų į Seimą išvakarėse norime jums priminti, kad tai kur kas atsakingesnė ir sunkesnė pareiga nei nueiti į balsavimo apylinkę. <...> Reikia nuolat, tiek prieš rinkimus, tiek po jų, akylai stebėti politikus, o ypač – jų nuveiktus darbus. Atskirkime pigų populiarumą, savigyrą ir dangstymąsi televizijos herojais nuo tvirtais moraliniais įsitikinimais grindžiamo valstybės ir bendruomenės stiprinimo.<...> Tik Viešpats gali padėti mums įveikti žmogiškąsias silpnybes, suteikti išminties ir įžvalgumo, idant tinkami apsispręstume ir paklotume gerus pamatus artimiausių metų šalies gerovei. Spalio 5-12 dienomis skelbiame maldos ir susikaupimo aštuondienį, kurio metu pirmiausia ištirkime savo sąžinę. Nuoširdžiai apsvarstykime, ar mūsų politinių sprendimų motyvai pagristi tiesa ir teisingumu, solidarumu su silpnaisiais ir atsakomybe už dvasinį tėvų paveldą. Prašykime Šventosios dvasios apšviesti mus, mūsų vadovus bei visus piliečius ir vesti geriausio pasirinkimo keliu“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija