|
Pragiedrulių laukiant
Petras KATINAS
Nuo vaikystės atmintyje liko lydint mirusįjį moteriškių iš kantičkų giedamas posmas:
Antai, o pažvelk, vanags gaidį peša,
Nagais suspaudęs tartum savo neša.
Taip velnias dūšią žmogaus meškerioja
Ir peklon dūšeles vilioja
Tokį posmą drąsiai galima giedoti šiemetinėje Seimo rinkimų kampanijoje. Įvairaus plauko gudručiai, kai kurie tikri šėtonai visomis išgalėmis, nesudėdami bluosto medžioja naivių rinkėjų dūšeles. Iš tiesų tokių pažadų neteko girdėti nė vienoje ankstesnėje rinkimų kampanijoje. Nebent kai Kėdainių kniazius kartu su savo ištikimomis bendražygėmis leido aitvarus, žadėdami rojų ir išganymą po 11, 111 ir 1111 dienų. Dabar V. Uspaskichą jau pralenkė kitas išsišokėlis ir mesijas prezidentas Rolandas Paksas. Kai kas net stebisi, iš kokių šulinių jis semia pinigus savo vojažams, filmams, netgi komercinių televizijų pirkimui. Aišku, ne vien iš vietinių. Yra dar dosnesnių, kuriems, žinoma, reikės atidirbti. Ir tie iš tos pusės, iš kurios saulelė teka
Nesvarbu, kad naujos sudėties Seimas susirinks į pirmąjį posėdį geriausiu atveju lapkričio vidury dar iki šv. Kalėdų pažadėta pratęsti Ignalinos AE darbą iki to laiko, kurį numatys pilotas. Tas pats, kuris neva labai meniškame filme Pilotas dedasi nepalyginamai didesniu už Darių ir Girėną ir tūno šio kino šedevro seansuose jau keliasdešimtą kartą. Ir dar sako, kad žiūrės nors ir šimtą kartą. Taip pat žada ištirti visus skandalingus buvusių valdžių privatizavimo atvejus. Tarp jų ir Komjaunimo tiesos Lietuvos ryto. Be to, žada sumažinti valstybės institucijų reprezentacines ir valdymo išlaidas, forsuojant 2009 metų valstybės biudžetą, taip pat gyventojų pajamų mokestį ir t. t. ir pan. O po Kalėdų nedelsdamas pradės Lietuvos, kaip gerovės valstybės, kūrimą. Pirmiausia pakeis Konstituciją ir atvers kelią pilotui jau kitų metų vasarą tapti prezidentu iki gyvos galvos. Tiems, kurie su tuo nesutiks, aplaužys ragus. Juk ne veltui žada grąžinti mirties bausmę. Žodžiu, ne gyvensime, o vartysimės kaip inkstai taukuose nieko neveikdami, nes visi turėsime pinigų kaip šieno. Mat jau 2010 metais mokslininkų, dėstytojų ir doktorantų atlyginimas pasieks Europos Sąjungos šalių vidurkį, o mokytojų alga prilygs Seimo nario algai. Žinoma, už tai visi turės garbinti pilotą-prezidentą, o retsykiais ir jo žmoną, kuri jau tapo vienos televizijos žvaigžde ir rodo savo grožybes, nurungdama visokias Mijas ar Zvonkes kartu sudėjus. Taigi, netrukus Lietuvą prezidentas-pilotas pavers legendiniu Eldoradu. Bėda ta, kad tas elektoratas visiškai pasimetė, nes dar didesnius eldoradus žada Šatrija ir, aišku, amžinai gyvieji vadinamieji socialdemokratai. Juk ir jų politinis aktyvas, ypač pagrindine oratore ir agitatore tapusi socialinė rūpintojėlė Vilija Blinkevičiūtė skelbia lygiai tą patį, ką pilotas ir Šatrijos ragana ar dvasios brolis Viktoras. Žada vidutinį atlyginimą iki 3500 litų, minimalų 1400 litų, o vidutinę pensiją 1500 litų. Kas dėl to vidutinio atlyginimo, tai amžinai gyvųjų partija galėjo paskelbti ir didesnį juk sudėjus visokių bendrovių vadovų, jau nekalbant apie Leo Lt elektrikų atlyginimus, siekiančius po keliasdešimt tūkstančių litų per mėnesį, galima suskaičiuoti kur kas didesnį vidutinį. Kaip ir aukščiausių valdininkų. Tuo labiau kad numatyta dar padidinti tokių valdininkų skaičių. Pasirodo, dabar esantys nespėja susidoroti su gausybe darbų ypač skirstant Europos Sąjungos pinigus (saviems, žinoma). Žemės ūkio ministrė draugė Kazimira kuria naujas latifundijas ir vadina tai rūpesčiu žemdirbiais. Ne be reikalo už milijonus stato savo ministerijai papildomus kelis aukštus. Apskritai, ministerijų rūmų plėtimas vyksta didžiųjų komunizmo statybų tempais. Sprendžiant iš tokių užmojų, valdantysis klanas nelabai bijo tų rinkimų, nes jie iš savo vietų nepajudės. Ir visai nesvarbu, ar daugiau balsų gaus pilotas, ar geriausiu Lietuvos ekonomistu besiskelbiantis Viktoras Uspaskichas, ar premjeras ir socdemų rinkimų štabo viršininkas Gediminas Kirkilas.
Sprendžiant iš visuose laikraščiuose be paliovos spausdinamo pagrindinio rinkimų plakato, kuriame matyti iki ausų besišypsančio partijos elito portretai, tą visuotinę gerovę ir klestėjimą kurs vėl tie patys. Nors yra tame kūrėjų plakate ir kai kurių niuansų. Aišku, pirmame plane paties premjero ir partijos vado portretas, o toliau partinės moteriškės rūpintojėlė Vilija Blinkevičiūtė ir G. Kirkilo partinė pavaduotoja Milda Petrauskienė, Irena Šiaulienė ir Birutė Vėsaitė. Valdančioji SSKP- LKP-LDDP-LSDP ar kaip ją pavadinti, vadovaujasi patobulintais politbiuro ar CK metodais. Bet iš esmės jokie rinkimai, balsuok nebalsavęs, nieko nekeičia. Tuo labiau kad daugiau kaip pusė piliečių apskritai nesiruošia ateiti prie balsadėžių. O klanas ar vadinamieji valstybininkai tvirtai vadovaujasi principu: Nuo jūsų, žmoneliai, niekas nepriklauso. Kaip norime, taip darome. Skirstysime jūsų, t. y. biudžeto, pinigus ir duosime juos tam, o ne kitam. Dargi įtikinant, jog tai ne mokesčių mokėtojų pinigai, o Kirkilo, Blinkevičiūtės, Šadžiaus ar Prunskienės su Navicku. Todėl neverta stebėtis, kai žinomas politologas, publicistas ir filosofas Vytautas Rubavičius atvirai pareiškia, jog ir jis šį kartą neis balsuoti, nes nemato prasmės. Anot V. Rubavičiaus, balsuok nebalsavęs, niekas nepasikeis.
Nesinorėtų sutikti su gerbiamu filosofu ir publicistu, jog padėtis Lietuvoje, ypač jos piliečių sąmonėje, tokia jau beviltiška. Gal reikia dar kartą pabandyti juk yra Lietuvoje žmonių, kuriuose dar rusena Sąjūdžio laikų dvasia, gyva viltis ir pagaliau meilė tėvynei dar neišblėso. Negi jau dauguma žmonių paversti runkeliais, įtikinti, kad nuo paprastų rinkėjų niekas absoliučiai nepriklauso, kad jie yra tiktai statistai ar, pasak vieno internetinio rašytojo, avinų banda.
Aišku, susidariusioje situacijoje, kai net teisėjų klanas paklūsta ir vykdo Leo LT nurodymus ir draudžia bent iš dalies sumažinti energetinių monstrų milijardinius viršpelnius, daugelis puola į juodą pesimizmą. Gal prisikelsime pagaliau ir pakilsim iš tos nevilties, pesimizmo, į kurį buvo puolęs net pats mūsų genijus Maironis pirmosios nepriklausomybės pradžioje 1923 metais eilėraštyje Kai kas rašęs:
O, siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!
Diplomuotų valizų vežikai!
Kai kur kai kas
Net pavarde apsišarvojęs nauja!
Be sąžinės kyšių lupikai!
Į kūną nuodais įsisiurbus gija!
O trinkite baltas rankas!
Gal titulus, garsą sau gausite,
Dėmės nuo kaktos nenuplausite
Ne vienas kai kas.
Tada mūsų atgimimo ir laisvės dainiui skaudėjo širdį kaip ją dabar skauda daugeliui Lietuvos žmonių. Tuščia viltis tiesiog privalo išlikti. Ir šį neramų rudenį, laukiant sunkios žiemos, išlieka viltis pagaliau atsikratyti siurbėlių ir bastūnų gaujos.
© 2008 XXI amžius
|