Atnaujintas 2008 m. spalio 8 d.
Nr. 76
(1669)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nemalonūs klausimai valdančiosioms  partijoms

Dr. Rimantas GINTARAS

A. Brazausko ir G. Kirkilo socialdemokratų partijos „avralas“ Lietuvoje

Ką reiškia rusiškas žodis „avralas“, žino tik vyresnio amžiaus žmonės, bet, kaip įsitikinau, nežino jaunimas. Paaiškinsiu pavyzdžiu. Komandiruotėje Riazanėje mano dviviečiame kambaryje buvo apgyvendintas rusas. Pasirodo, iš kažkokio Sibiro miesto jį atsiuntė į baigiamą statyti Riazanės rajoninę elektrinę, kurios statybos pabaiga vėlavo, todėl į Riazanę iš visos šalies buvo atsiųsta 5000 įvairių profesijų darbininkų ir imtasi ,,šturmuoti” statybą. Deja, valgykla gali pamaitinti tik 500 žmonių, kur apnakvydins – irgi niekas nežino. Prasidėjo girtuoklystės, muštynės, vagystės... Štai toks statybos arba kitų darbų ,,šturmavimas” rusiškai ir vadinamas „avralu“. Apie tokio šturmo darbų kokybę neverta ir kalbėti.

Štai jau aštuntus metus iš eilės Lietuvoje valdžią turi LSDP, o jos lyderis A. Brazauskas beveik visus tuos metus buvo premjeru, kol jį tame poste pakeitė G. Kirkilas.  Kad buvo snausta tiek metų, aišku net ir didžiausiam valdžios gerbėjui. Užtat dabar kad griebė, tai griebė! „Avralas“! Per tuos metus niekas nepadaryta rūpinantis naujos atominės elektrinės statyba, nes nuolat kalbėta apie jos darbo pratęsimą. Dabar, kai Seimo rinkimai ant nosies, per kelias dienas sukuriamas „LeoLt“, dorai nenumatant jo pasekmių (kad niekas jų nenumatė, gali galvoti tik tas, kuris į Seimą renką žmogų pagal šypsenos ir dainavimo grožį), kad būtų galima parodyti liaudžiai, jog valdžia daro viską, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau gyventi. O kiek reikės mokėti už elektrą – pamatysim vėliau, kai tapsime visiškai priklausomi nuo Rusijos elektros tiekimo. Valdžios „ryžtą“ rodo dėl Ignalinos į Briuselį derėtis pasiųstas ekspremjeras A. Abišala, pareiškęs, kad galimybė pratęsti elektrinės darbą padidėjo nuo 5 proc. iki 48 proc. Niekas neabejoja A. Abišalos aukščiausia kompetencija vesti panašias derybas, bet neužmirškim, kad panašūs žaidimai vyko ir su euro įvedimu: ir tada premjeras  A. Brazauskas demonstravo skaičiukus, įrodinėdamas, kad Lietuva įvykdė visas Mastrichto sąlygas. Bet eurokomisarė D. Grybauskaitė patarė nedaužyti kumščiu stalų, nes Lietuvai euro įsivesti neleis. Dabar J. Barosso ir A. Piebalgas aiškiai sako „ne“ – pasirašėte, kad elektrinę uždarysite, tai vykdykite. Bet prieš rinkimus reikia rodyti, kad dirbi, nesvarbu kiek tai kainuos, juk pinigai Lietuvos žmonių...

Kitas klausimas, kodėl per tiek metų nenutiestas elektros tiltas į Švediją (tai padarė Estija ir dabar nebijo Rusijos galimo spaudimo)? Kodėl tiek metų net nepradėtas elektros tilto tiesimas į Europą? Gal kas nors neleido? Gal kam nors reikia, kad amžinai priklausytume nuo Rusijos? Kas, pagaliau, sprendžia mūsų šalies likimą?

Kodėl nei piršto nepajudinta, kad bent būtų pradėtas projektuoti dujų kondensato terminalas? Atsakymą ir patys žinome – to nereikia tiems, kuriems naudinga patiems tiekti dujas.     

Kodėl per paskutinius keletą metų Lietuva pagal kyšininkavimą, kurį visi mėgsta vadinti korupcija, smuko į 58 vietą iš 180 šalių ir atsidūrė greta Bulgarijos, Lenkijos ir Rumunijos. Kai kas nors primena tai G. Kirkilui, jis atsako, kad TILS (Transparency International Lietuvos skyrius) nekenčia Lietuvos vyriausybės. Po tokių premjero žodžių iš piktumo net prarandi kalbos dovaną, o ją atgavęs ilgai kalbi rusiškai, nes jokia kita kalba pasaulyje negali geriau išreikšti savo nuomonės.

Ar kam nors gali dar kilti klausimas, kodėl Estijoje užsienio investicijos septyniskart  didesnės negu Lietuvoje? Kam užsieniečiui imtis verslo Lietuvoje, jeigu jį reikia pradėti nuo kyšio davimo?

Šalies biudžeto vaizdas visai liūdnas – turės valdžia išlaidų daugiau negu surinko mokesčių ne milijoną kitą, o milijardą, bet, atrodo, nei premjerui, nei finansų ministrui R. Šadžiui infarkto nebus. Visi sako vyriausybei, kad nustotų taškytis pinigais, mažintų valdininkų skaičių ir nustotų didinti jų algas, o jie dar žada padidinti valdininkų skaičių  350 žmonių. Mažoje Lietuvoje yra 13 ministerijų (palyginkime su Amerika, kurioje yra devynios ministerijos), tų ministerijų departamentų, visokiausių valdybų, o kiek ten ministrų pavaduotojų, patarėjų, referentų, konsultantų, asistentų, ekspertų, ministerijų sekretorių, dar aptarnaujančio personalo – ir visi gauna ne simbolines algas, o dauguma dar ir mašinas su vairuotojais ir šiaip visokių privilegijų.

Jau valstybės stichine nelaime tapo sveikatos apsaugos ir švietimo reformos, kurioms nematyti galo, nes jos tiek metų tęsiasi, kad negali prisiminti, kada pradėtos vykdyti. Kaip sakė „Laisvės“ radijo ekonomikos apžvalgininkas, kalbėdamas apie užsitęsusias reformas, kad jos pragaištingos šalių ekonomikoms, bet labai naudingos valdininkams, o tai reiškia, kad jos tęsis, nors žmonės jau iš nevilties juokiasi, kad tam, kad prasimuštum iki daktarų reikia turėti pasiutusią sveikatą. O kas darbo valdžiai?

Kaip Darbo partijos pasiuntiniai važiavo į Maskvą  parsivežti  valdovo

Didelėn vidinėn sumaištin yra patekusi Darbo partija, prisižadėjusi padaryti rojų šalyje, bet tik su sąlyga, jeigu rinkėjai duos daugumą vietų Seime. Rinkėjai davė labai daug – beveik 40. Deja, koalicija su A. Brazausko socialdemokratais, A. Paulausko socialliberalais, K. Prunskienės valstiečiais liaudininkais neilgai truko – koalicija griuvo, dalis darbiečių išsilakstė, o partijos vadas V. Uspaskichas išdūmė į Maskvą ir ten pirty dainavo, gitara sau pritardamas, pusantrų metų, jaudindamasis dėl Lietuvos žmonių  likimo. Ir pamatė Lietuvoje likę darbiečiai, kad blogai partijai be vado, ir pasiuntė delegaciją, kad parvežtų vadą kautis už partiją rinkimuose. Štai Raseiniuose darbiečių vietinis vadas R. Zubiela pasikvietęs V. Uspaskichą hipodrome padarė šventę, kuriai, pasak dainos, „buvo maža ir žemės, ir dangaus“. Taip žmogus nori į Seimą, o partijos vadas važinėja po rajonus, šoka scenose stepą, muša kulnais, dalina šratinukus. Kad darbiečiai populistai, visi seniai Lietuvoje žino, kaip ir tai, kad populistas yra pažadukas ir melagis.

Partija  „Tvarka  ir  teisingumas“,  kurioje nėra nei tvarkos, nei teisingumo

Tai, ko gero, labiausiai skandalais apaugusi partija. Vadovaujama išmesto iš Prezidentūros lyderio, apsupo save tokiais veikėjais kaip A. Butkevičius, kalėjęs už bandymą sukčiauti stambiu mastu, įtariamas kyšininkavimu E. Lementauskas.

R. Paksas, būdamas premjeru ir konservatoriumi, pats pardavė Mažeikių gamyklą amerikiečiams, kurie pašiurpo, pamatę atviras ir slaptas vagystes iš praskolintos gamyklos. Tačiau R. Paksas pats nepasirašė pardavimo – įpareigojo tai padaryti du ministrus ir tuoj pat perbėgo pas liberalus, prieš tai pareiškęs per televiziją, kad jam sąžinė neleidžia pasirašyti. Tuo pakėlė savo populiarumą iki debesų. O kas darėsi Raseiniuose, scenoje R.Pakso mostas į dešinę – konservatoriai moka amerikiečiams, mostas į kairę – vėl moka. Bet jis nepasako, kad niekas neperka net skolose paskendusio namo ir reikalauja atiduoti pirma skolas, o čia didžiulė gamykla. Bet galų gale išėjo viskas atvirkščiai, ką pagaliau pradeda suprasti apmeluoti Lietuvos žmonės – gamykla tai dirba! Ji neparduota rusams už rublį, kurie supykę užsuko naftą – amerikiečiai pastatė plūdurą, per kurį gamykla iš tankerių gauna naftą ir dirba. O kur dingo Radijo gamykla? Kur dingo „Žalgirio“ staklių gamykla? Kur dingo kitos gamyklos? Kas jas pradangino? Tegul nesiūlo R. Paksas konservatoriams atsiprašyti tautos, o pats tegu atsiprašo už sulaužytą priesaiką, už sutryptą žmonių, už jį balsavusių, pasitikėjimą. Didžiausia R.Pakso afera apšmeižti konservatorius ir V.Landsbergį, gėdingai žlugo.

Paskutiniu metu įkaitusi atmosfera dėl Rusijos kunigaikštienės K. Prunskienės, vadovaujančios Valstiečių liaudininkų partijai, į kurią atbėgo nemažai suvalstietėjusių įvairių partijų Seimo narių, įrašo apie santykius su KGB paviešinimo, nežada partijai rinkimuose nieko gero. Kai vakare seki pasaką anūkėlei apie bėgančią raganą per sniegą, nepaliekančią pėdų, tai nepapasakosi jai kaip Šatrijos ragana seniai bando bėgti iš KGB, nepalikdama pėdų, bet pėdos liko, o vaikelį mokyti melo negali, geriau močiutė išmokys poterių...

O liberalų Lietuvoje netrūksta, tik jau žmogus nežinai, kurie čia „liberaliausi“. Gal galingiausi liberalcentristai?  Kalbėdami apie A. Zuoką, galime sakyti: „Mes sakom Zuokas – suprantame „abonentas“, mes sakom „abonentas“ – suprantame Zuokas“. Žadėjo nešioti ženkliuką, kad teistas už gerus darbus. Kas čia per teisėjai, jeigu nuteisia žmogų už gerus darbus? Negeri tokie teisėjai. Ir galvok, žmogeli, ką nori. Tegul galvoja ir rinkėjai.

Savo laiku, kai norėdavai pailsėti, pažiūrėdavai žaidimą „Šeši nuliai – milijonas“: A.Valinskas žodžio kišenėje neieškodavo, sąmojo netrūkdavo, žmonių atsakymai prajuokindavo. Ir staiga girdi – Prisikėlimo partija eina į Seimą prikelti Lietuvos. Tik nesupranti, kada čia ji nugriuvo ir kaip ją kels, nes gali būti konfūzas, kaip ir minėtam žaidime. A.Valinskas žaidimo metu lyg nenukrypdamas nuo temos tarsteli, kad puslaidininkiai elektros srovę praleidžia viena kryptimi, bet tai netiesa – jie srovę visomis kryptimis praleidžia vienodai, o dviejų skirtingo laidumo puslaidininkių kombinacija, vadinama p-n sandūra, srovę praleidžia viena kryptimi. Kaip sako studentai, negalima daryti tokių „kliūrkų“ nei gyvenime, nei tuo labiau Seime.

Kalbėdamas apie likusias partijas, tai tegul būsiu kai kam blogas pranašas, bet prezidento V. Adamkus minima galima vaivorykštės koalicija gal net ir nebus reikalinga, nes rinkimus laimės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, dešinieji, bet ne radikalūs, o iš kairiųjų partijų tikrieji socialdemokratai – Lietuvos socialdemokratų sąjunga, ta, kuri laikosi tikrųjų socialdemokratų  vertybių, su kuria dešinieji galėtų sudaryti koaliciją kaip Vokietijoje ir darniai dirbti šalies labui arba būti rimtoje opozicijoje. Tiesą pasakius, jau geriau Seimas, kuriame muštųsi, – tai bent žinotum, kad parlamentarai nemiega ir valstybė patikimose rankose, negu kaip dabar – kabinetuose sulindę geria, o salė pustuštė.

 Tikiesi žmogus, kad išrinks žmogų, kurį nori matyti Seime, pavyzdžiui, Aureliją Stancikienę, ir kad ji taps aplinkos apsaugos ministre. Tada įsipilsiu stiklą gėrimo ir pasveikinsiu save su pergale ir išgersiu – vienas, nes ereliai skraido vieni, o varnos laksto pulkais. Tikiuos. Tikiuos atsakingų žmonių Seime – nenoriu beveidžių veidų Seimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija