Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Požiūris
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventorius

Dr. Aldona Vasiliauskienė,

Kan. Stanislovas Krumpliauskas,

Šv. evangelisto Mato bažnyčios Anykščiuose klebonas

Bažnyčios statytojo kun. Ferdinando Uselio (1838-1901) kapas

Kan. Juozapo Norvilos (1884-1938) kapas su Jėzaus Širdies skulptūra

Kan. Jurgio Žitkevičiaus (1892-1978) kapas

Kun. Jono Uoginto (1911-1988) kapas

Kun. Alfonso Gražio (1923-1992) kapas

Kun. Antano Vaškevičiaus (1913-1994) kapas

Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventorių puošia jame esančios dengtos Kryžiaus kelio stotys – originalios dažyto medžio skulptūros

Dailininko Antano Kmieliausko skulptūra „Žymių anykštėnų tėvams atminti“

Kun. Broniaus Žilinsko pasistatytas antkapinis paminklas

Kryžius iš tremties ir kalėjimų negrįžusiems, Tėvynės laukuose žuvusiems už laisvą Lietuvą atminti

Misijų kryžius, pastatytas ant akmeninio postamento, imituojančio medžio kelmą

Akmeninėje tvoroje durys veda į apvalų statinį, kuriame dabar yra malkinė, anksčiau toje patalpoje buvo laikomi mirusieji

2009 metais Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia minės 100 metų jubiliejų. Bažnyčia pradėta statyti Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, išgyveno karus, negandas, okupacijas ir sulaukusi Lietuvos nepriklausomybės rengiasi jubiliejui. Paminėjus Anykščių bažnyčios titulą, dera prisiminti ir kitas Šv. apaštalo evangelisto Mato vadu pavadintas devynias Lietuvos bažnyčias. Daugiausia – net keturios – yra Panevėžio vyskupijoje. Telšių vyskupijoje – dvi (1745 m. Gintališkėje ir 1930 m. Veiviržėnuose), Kauno arkivyskupijoje (1908 m. Krakėse) ir Šiaulių vyskupijoje (1910 m. Stulgiuose) – po vieną. Pirmoji Lietuvoje Šv. Mato vardu pavadinta bažnyčia, veikianti ir šiandien, yra XVIII a. pirmoje pusėje pastatyta Gintališkės bažnyčia Telšių vyskupijoje, jauniausia – taipogi Telšių vyskupijoje 1930 metais Veiviržėnuose pastatyta Šv. Mato vardu tituluota bažnyčia. Panevėžio vyskupijoje dvi Šv. Mato bažnyčios (1877 m. Rokiškyje ir 1893 m. Ančiškyje)  pastatytos XIX a. antroje pusėje ir dvi XX a. pradžioje, tai yra 1908 m. – Naujamiestyje ir 1909 m. Anykščiuose.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia – neogotikinė, bazilikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliais, statyta 1899-1909 metais. Vidus trijų navų, skliautai kryžminiai. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 metrus. Bažnyčia raudonų plytų mūras ant tašytų akmenų pamatų – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. 

Raudonų plytų ir aukštų skliautų šventovė saugo nemažai meno paminklų, tarp jų paminėtini: stiklo blokų vitražas „Šv. Matas“ (autorė A. Mackėlaitė), granitinis vyskupo A. Baranausko biustas (skulptorius Henrikas Rudzinskas), kunigo K. Sirvydo biustas (skulptorius J. Meškelevičius), kunigo K. Kairio bareljefas (skulptorius L. Žuklys).

 2007 metų birželyje įrengtas bažnyčios ir bokštų išorės apšvietimas įjungiamas didžiųjų švenčių metu. Pirmą kartą demonstruotas per pasaulio anykštėnų 5-ąjį suvažiavimą ir miesto šventę.

Norėtume apžvelgti vieną svarbų bažnyčios ir religinio gyvenimo komponentą – šventorių, kuriam bažnyčių istorijų tyrinėtojai skiria dar vis nepakankamai dėmesio.

Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventorius išsiskiria iš kitų Lietuvos bažnyčių šventorių ne tik dydžiu, bet ir paminklais, kuriuos galima suskirstyti chronologiniu požiūriu, pagal tematiką, paskirtį, medžiagą. Kryžiaus kelio stotys, antkapiniai paminklai, kryžiai, tautos kančios atminčiai pagerbti ir priminti paminklai.

Šventoriaus teritoriją riboja tvora, kurią galima skirti į dvi dalis: plytinę ir ir tašytų akmenų. Iš raudonų plytų sumūryta tvoros dalis nedidelė, apima tik fasadinę bažnyčios teritoriją. Ilgiausia yra akmeninė tvoros dalis. Fasadinėje tvoros dalyje centriniai vartai ir nedideli šoniniai varteliai šalia jų.  Treti varteliai yra dešinėje šventoriaus pusėje, po XIV Kryžiaus Kelio stoties. Šalia jų vėliau pastatytas Misijų kryžius. Ketvirti varteliai – kairėje pusėje tarp IV ir V Kryžiaus Kelio stočių. Penktieji varteliai yra šventoriaus galinės dalies kairiajame krašte, o dešiniajame krašte – durys į apvalų statinį – anksčiau toje patalpoje buvo laikomi mirusieji, dabar – malkinė.

Anykščių bažnyčios šventoriaus tvora išskirtinė tuo, kad joje įmontuotos Kryžiaus Kelio stočių koplytėlės, kurias dengia stogeliai. Po penkias kryžiaus kelio stotis yra proporcingai abiejose tvoros pusėse, o keturios – šventoriaus gale – altorių dalyje.

Kryžiaus kelio stotys – originali dažyto medžio šventoriaus puošmena. Jas 1982-1988 metais įrengė dailininkas Rimas Idzelis. Klebonu tuo metu dirbęs kun. Albertas Talačka finansavo Kryžiaus kelio stotis, norėdamas palikti pagarbos ženklą Anykščių bažnyčiai. Šias medžio figūras nuo lietaus saugo stiklas, o nuo piktavalių rankos – meninės grotelės. Dailininko R. Idzelio  darbas pakeitė anksčiau buvusius nuo laiko sudūlėjusius Kryžiaus kelio stočių paveikslus.

Be Kryžiaus kelio stočių, chronologiniu požiūriu pirmiausia paminėtini kunigų kapai: bažnyčios statytojo klebono kun. Ferdinando Uselio (1838-1901), kan. Juozapo Norvilos (1884-1938), kan. Jurgio Žitkevičiaus (1892-1978), kun. Jono Uoginto (1911-1988), kun. Alfonso Gražio (1923-1992) ir kun. Antano Vaškevičiaus (1913-1994). Nepriklausomybei bręstant  pastatyti kryžiai ar paminklas, simbolizuojantys kovą už Lietuvos laisvę ir skirti kovų aukoms atminti.

Bažnyčios statytojo kun. F. Uselio  kapas yra kairėje šventoriaus pusėje, aptvertas puošnia geležine tvorele. Kapą puošia akmens kryžius. Jo postamente įrašas „Czonaj palaidotas gudotinas Onikszczu klebonas kun. Perdinandas Ussiel pradėtojus szios bazniczios. Mirė 1901 m. birž 26 d. amžiaus 63 m. Kursai teip gywiano kaip mokia: mirė kaip gywian“. Dera priminti, kad 1899 metais kun. F. Uselio  ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis, Anykščiuose pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Mirus kun. F. Useliui, statybą tęsė klebonas kun. Juozas Vembrė ir darbai buvo užbaigti 1909 metais. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius 1914 m. gruodžio 8 dieną bažnyčią konsekravo.

Kitas geležine tvorele aptvertas kapas taipogi kairėje šventoriaus pusėje – Anykščių klebono kan. Juozapo Norvilos. Įrašas postamente „Kan. Juozapas Norvila Anykščių klebonas gimė 1884 mirė 1938. Kaip elnis trokšta prie vandenų šaltinių taip mano siela prie Tavęs Dieve (psal.)“. Ant aukšto postamento Jėzaus Širdies skulptūra.

Pastebėtina, kad tai vienintelis kapas, kurio paminkle yra kunigo nuotrauka. Aplink kapą išlietas cementas, viduj pasodinta gėlių. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai susprogdino abu aukštuosius bažnyčios bokštus, padarė ir kitų nuostolių. Pokario metais bažnyčia buvo kiek aptvarkyta, tačiau 1928 m. kovo 5 dieną gaisre sudegė didysis altorius (išgelbėta komuninė su Švenčiausiuoju), liepsnos sunaikino už altoriaus buvusį seną parapijos archyvą, išdegė langai, atsileido kai kurie sutvirtinimai. 1928 metais bažnyčios atstatymo darbų ėmėsi klebonas kan. Juozapas Norvila. Parapijiečių lėšomis jis atstatė sugriautus bokštus (jie buvo apie 5 metrus žemesni ir ne tokie puošnūs). Atstatytas didysis altorius, pastatyta keletas meniškų šventųjų statulų, bažnyčia iš naujo dekoruota. Kanauninkas virš klebonijos gonkų padarė medinę palėpę, į kurią persikėlė gyventi. Bažnyčios remonto darbais kan. J. Norvila rūpinosi iki pat sunkios ligos. Žaizdose ir skausmuose gulėdamas mirties patale, liudijo kantrybę ir Dievo meilę. Mirė 1938 m. kovo 17 dieną.

Trečiasis kapas šventoriuje – kanauninko Jurgio Žitkevičiaus, kurį  puošia iškaltas didelis akmeninis stilizuotas kryžius. Granitinėje plokštėje įrašas „Amžinoji šviesa. Kunigui kanauninkui Jurgiui Žitkevičiui 1892-1978“. Tai trečias kunigo kapas kairėje šventoriaus pusėje.

Dešinėje šventoriaus pusėje, beveik lygiagrečiai su kan. J. Žitkevičiaus kapu, palaidotas kun.  Jonas Uogintas. Ant aukšto akmeninio postamento – marmurinė Dievo Motinos skulptūra. Ant marmurinės kapo plokštės įrašas „Kunigas Jonas Uogintas 1911-1988. Ilsėkis ramybėje“.

Dešinėje šventoriaus pusėje ir kun. Antano Vaškevičiaus kapas. Antkapį puošia didelė medinė rūpintojėlio skulptūra, apdengta skardos stogeliu. Jos apačioje įrašas „Kunigas Antanas Vaškevičius 1913-1994. Kristus sako: aš esu gyvenimas ir prisikėlimas“. Granitinėje plokštėje, uždengiančioje kapą, iškalta: „Kunigas Antanas Vaškevičius 1913-1994“.

Iš Anykščių parapijos kilęs kun. Alfonsas Gražys, palaidotas šventoriaus pakraštyje, kairėje pusėje. Ant aukšto postamento metalinis rūpintojėlis. Akmeninėje antkapio plokštėje įrašas: „Kun. Alfonsas Gražys 1923-1992. Ar gyvename ar mirštame esame Dievo (Rom. 14.8)“. 1991 metais kun. Jonas Jurgaitis apie kun. A. Gražį rašė: „Aleksandravėlės parapijos klebonas (Zarasų r.) 1960 metais už vaikučių mokymą tikėjimo tiesų nubaudžiamas dvejiems metams priverstiniams fiziniams darbams. Šiokiadieniais dirbo Panevėžio durpyne, o sekmadieniais meldėsi Aleksandravėlėje su savo parapijiečiais. Atlikęs bausmę netrukus buvo perkeltas į Debeikių parapiją Anykščių rajone, kur ir dabar tebesidarbuoja. Gražiai sutvarkė Aleksandravėlės parapijos viensėdiją. Labai darbštus, mėgsta knygą ir plunksną. Todėl daug kunigų pamėgo jo parašytas pamokslinio turinio knygeles“. 1973 m. pradžioje paskirtas į Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Beveik po 20 metų darbo, t. y. 1992-aisiais, mirė, palaidotas savo gimtosios parapijos bažnyčios šventoriuje.

Dešinėje pusėje kryžius su iškaltu prisikėlusiu Kristumi – tai 2007 m. kun. Broniaus Žilinsko pasistatytas antkapinis paminklas. Kryžiaus postamente įrašas „Viešpatie, Tau dėkoju, kad mane išgirdai“. „Kai numirsiu, ten mane palaidos ir niekam nebereikės rūpintis“, – sako šiais metais lapkričio 8 dieną 85-erių metų jubiliejų minėsiantis kunigas.

Įėjus į bažnyčios šventorių kairėje ir dešinėje pusėje stovi mediniai kryžiai. Dešinėje pusėje 1987 metais restauruotas medinis Misijų kryžius, pastatytas ant akmeninio postamento, imituojančio medžio kelmą.

Kairėje pusėje didelis medinis kryžius, įtvirtintas akmenų formos piramidėje, kurioje granitinė plokštė su įrašu: „Amžina atmintis iš tremties ir kalėjimų negrįžusiems, Tėvynės laukuose žuvusiems už laisvą Lietuvą. 1940-1988“.

Šventoriaus gale, ties centriniu altoriumi,  dailininko Antano Kmieliausko 1986 metais iškalta šeimą įamžinanti skulptūra „Žymių anykštėnų tėvams atminti“. Skulptūra pastatyta Biržų dekanato dekano kun. Broniaus Strazdo (1923-1996), gimusio Anykščiuose, iniciatyva.

Straipsnio autoriai tikisi, kad pateikta medžiaga bus paskata detaliems menotyrininkų darbams ir visiems po Lietuvą bei pasaulį išsiblaškiusiems anykštėnams priminti artėjantį Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios jubiliejų.

© 2008 „XXI amžius“