|
Ko verti kandidatų į Seimą pažadai?
Rinkimų į Seimą agitacijos maratone kandidatai pažadus žarsto į kairę ir į dešinę neva tokios jų partijų programinės nuostatos, nors iš tikrųjų viską nulemia jų partijų vadovų politinė valia ir frakcijų susitarimai.
Partijos į savo programas įtraukia piliečių kasdieninius buitinius reikalus, kas, žinoma, yra aktualu, bet kažką pažadėti, ypač artėjant ekonominei krizei, yra jau populizmas
Svarbiausia ko iš kandidatų turėtų būti reikalaujama tai sąžiningumas ir atsakomybė.
Pagrindinio valstybės įstatymo Konstitucijos 139 straipsnis teigia, kad kiekvienas jaunuolis privalo būti pasirengęs ginti kraštą. Deja, kariniam paruošimui buvo pašaukiama tik maža dalis jaunuolių, o dabar ir visai atsisakyta šauktinių, demonstratyviai parodant, kad mūsų valdžiai Konstitucijos nuostatos nieko nereiškia ir kad jie yra aukščiau visų įstatymų.
Kitas dalykas. Darbo partijos ir jos vadovo V. Uspaskicho machinacijos, kuriomis susidomėjo mūsų prokuratūra. Buvo išpūstas didžiulis burbulas, kuris nusikaltėliui sugrįžus tyliai subliuško. Nors buvo skelbta, kad byla pasiekė teismą, bet ar kas ir kada bus išaiškinta?.. Taigi, ponai, atsakykite aiškiai paprastam žmogui kas teisus: Prokuratūra ar V. Uspaskichas?
Važinėdami po provinciją pamatysime didžiulius buvusios dirbamos žemės plotus dirvonuojančius, tapusius piktžolių veisyklomis ir apaugusius krūmokšniais. Tai mūsų dabartinės valdžios vizitinė kortelė. Kiek tūkstančių hektarų žemės pasidarė niekam nereikalinga?
Mūsų valdžia pradėdama darbą duoda priesaiką, pasižada dirbti valstybės labui, krašto ir žmonių gerovei ir pažangai, tačiau iš tikrųjų jie spjauna į viską ir įstatymus, ir priesaikas.
Jonas JUOZAITIS
Šiauliai
© 2008 XXI amžius
|