Atnaujintas 2008 m. spalio 17 d.
Nr. 79
(1672)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Prieš 20 metų
tikintiesiems
grąžinta Vilniaus
Arkikatedra Bazilika

Nesitvardymas

Tai jau tradicija

Dvasingumo derlius

Ne tik prenumeruoja,
bet ir remia
„XXI amžių“

Popiežius paskelbė keturis naujus šventuosius

Maldininkai iš Indijos Vatikane

Sekmadienį Popiežius Benediktas XVI paskelbė keturis šventuosius. Kanonizacijos ceremonija vyko Šv. Petro aikštėje. Iš keturių naujų šventųjų trys yra moterys ir vienas kunigas. Viena iš moterų, sesuo Alfonsa, yra pirmoji Indijoje moteris, iškelta į altorių garbę. XX amžiuje gyvenusi sesuo Alfonsa buvo klarisė vienuolė, Indijoje žinoma taip pat gimtuoju Onos Mutathupadathu vardu. Kitos dvi naujos šventosios yra Ekvadoro apaštalės: šveicarė, vienuolinės kongregacijos steigėja sesuo Marija Bernarda Biutler, mirusi 1924 metais, ir šimtmečiu anksčiau gyvenusi ekvadorietė, Šv. Jėzaus Narciza Martilo Moran. Kanonizacijos ceremonijoje šventuoju paskelbtas taip pat italas, vienuolinės vyrų kongregacijos steigėjas, XIX amžiuje gyvenęs kun. Gaetanas Errico.


Šventumas – Pijaus XII idealas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pijus XII rengiasi kalbai
per Vatikano radiją

Pasaulio katalikai laukia beatifikacijos

Su dideliu susidomėjimu ir netgi tam tikra įtampa laukta popiežiaus Benedikto XVI homilijos per jo vadovautas šv. Mišias, kuriomis buvo paminėtos Dievo tarno Pijaus XII, valdžiusio Katalikų Bažnyčią XX amžiaus viduryje, 50-osios mirties metinės. Įtampą padidino kilę neaiškumai dėl Pijaus XII beatifikacijos (paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju) proceso eigos. Praėjusių metų gegužę Šventųjų skelbimo kongregacijos nariai – trisdešimt kardinolų ir vyskupų iš įvairių pasaulio šalių – ištyrę šešių tomų su 3 tūkstančiais puslapių surinktą bylos medžiagą vienbalsiai dekretu rekomendavo popiežiui Benediktui XVI patvirtinti jo pirmtako Pijaus XII herojiškai išgyventas krikščioniškąsias vertybes.


Lietuvos  riteris 

Prof. Vytauto Landsbergio gimtadieniui 

Dr. Rimantas GINTARAS

Prof. Vytautas Landsbergis
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Patarlė sako, kad tekantis vanduo akmenį galanda. Bėgantys metai panašiai aštrina protą ir slopina emocijų reikšmę, verčia žmogų atsigręžti atgal ir pačiam kritišku  žvilgsniu įvertinti savo gyvenimą ir nuveiktus darbus. Štai toks momentas labiausiai išryškina žmogaus charakterį ir dvasines jėgas, neleidžiančias nusileisti iki minios ar pavienių individų lygio, medžiojančių ir pasisavinančių svetimas mintis ir darbus. Jų negraužia sąžinė ir jie niekada nepasakys žodžių, kuriuos pasakė O. Balzakas apie A. Stendalio mūšio aprašymą, kad jį perskaičius suėmė nuodėmingas pavydas. Bent kiek mąstančiam žmogui V. Landsbergio politinis lankstumas, sugebėjimas pastebėti ir išnaudoti Lietuvai naudingai susiklostančias ir greitai kintančias politines situacijas kunkuliuojančioje politikoje tikrai gali sukelti nuodėmingą pavydą, bet to nepajus žmogus, kuris moka vertinti ėjimų reikšmę pergalei sunkioje šachmatų partijoje, meistriškai ir laiku aukojant figūrą galutiniam tikslui pasiekti. V. Landsbergio proto lankstumas gali kelti tik pasigerėjimą, o charakterio kietumas susidūrus su politine išdavyste žmonių, kuriais Sąjūdžio pradžioje buvo pasitikėta, buvo absoliučiai būtinas valstybės vadovui lemiamais kraštui momentais.


Liūdna kelionė į Airiją

Dublinas

Monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS šiemet net trejetą sykių svečiavosi Airijoje. Pirmoji kelionė prasidėjo vasario pabaigoje, antroji surengta birželio mėnesį, trečioji – spalio mėnesį. Visos trys kelionės truko po septynetą dienų. Kunigo Egidijaus Arnašiaus, lietuvių religinės misijos vadovo, kvietimu bei iniciatyva lankytasi tiek pietinėje, tiek šiaurinėje, tiek vakarinėje šios šalies dalyje. Kelionių tikslas – kuo giliau ir išsamiau susipažinti su ten gyvenančių ir dirbančių lietuvių rūpesčiais bei lūkesčiais. Kaip iš tikrųjų mūsų tautiečiai jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai klestinčioje Airijoje? Su monsinjoru Alfonasu SVARINSKU kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.


Artėja kamikadzių metas?

Linas ŠALNA

Ir pirmąją naktį po Seimo rinkimų, ir netgi dabar, kai dauguma apžvalgininkų gieda pergalės giesmes konservatoriams, t.y. iš konservatorių ir krikščionių demokratų sulipdytai „partijai“, esą ji jau renkasi koalicijos partnerius, rengiasi formuoti vyriausybę ar laukia prezidento pasiūlymo ją formuoti, parlamentinę daugumą ir pan., nedaug kas įžvelgia, kad buvusių Maskvos parankinių vadinamųjų socialdemokratų šansai toliau valdyti šalį nė kiek nesumažėjo. Aišku, TS-LKD galima sveikinti gavus daugiausia balsų lyginant su kitomis į Seimą patekusiomis partijomis, tačiau padėtis po rinkimų tikrai nepagerės. Čia kalbu ne tik apie ekonominę valstybės padėtį, kai didžioji piliečių dalis skursta arba palieka šalį, ieškodami darbo emigracijoje, bet ir politinę padėtį. Išties, nedaug kas pastebi, kad toji parlamentinė dauguma jau suformuota – tai būsimas ir visai galimas ekskomunistų iš LSDP ir naujai atsiradusios bei per rinkimus iškilusios Tautos prisikėlimo partijos, vadovaujamos šoumeno A. Valinsko, sandoris. Seimo rinkimų vakarą ir naktį, taip pat ir vėliau dauguma apžvalgininkų tik ir kalbėjo apie TS-LKD pergalę, kartu pasišaipydami iš užgulusia našta susirūpinusio Kubiliaus. Bet, kaip pasirodė, lietuviams labai paveikus yra televizinis efektas: daug balsų susižėrė naują, gal net be konkrečios ideologijos, partiją sukūręs A. Valinskas, visą rinkimų agitacijos laiką rodęsis TV ekranuose. Iš Valinsko nuostatų galima suprasti, kad jis gali palaikyti arba „dešiniuosius“, arba „kairiuosius“. Vadinasi, jis bus keičiama politinių žaidimų korta, kokiu anksčiau buvo Uspaskicho vadovaujama Darbo partija. Taigi, išstumti iš valdžios ekskomunistus ir jų vadus darosi neįmanoma. Betgi kyla dar svarbesnis klausimas: ar „dešinieji“ nori iš valdžios išstumti ekskomunistus? Juk, kaip rodo praktika, opozicijoje sėdint galima gauti neblogai apmokamus antraeilius postus ir iš šalies ramiai žiūrėti, kaip ekskomunistai „tvarko“ valstybę, vis ką nors „opoziciškai“ paburbant. Aišku, tada galima visai teisėtai „pamiršti“ ir kruopščiai parengtą (padedant kažkokiam UAB’ui) rinkimų programą ir ramiai sau šildytis naujuose postuose.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija