Atnaujintas 2008 m. spalio 31 d.
Nr. 82
(1675)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prielaidų koalicijai dirbti ketverius metus yra

Keturioms partijoms pasirašius
koalicinį susitarimą, TS-LKD
pirmininkas Andrius Kubilius
spaudžia kolegoms rankas

Spalio 27 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo trijų partijų, besirengiančių dalyvauti koalicijoje, vadovai – Arūnas Valinskas (Tautos prisikėlimo partija), Eligijus Masiulis (Lietuvos liberalų sąjūdis) ir Artūras Zuokas (Liberalų ir centro sąjunga). A. Kubilius su šių partijų vadovais pasirašė koalicinį susitarimą dėl būsimosios vyriausybės formavimo. Prasideda derybų etapas.

„Padėtis šalyje nėra lengva, turėsime neatidėliodami imtis darbų, – pradėdamas spaudos konferenciją kalbėjo A. Kubilius. – Pirmas darbas – dabartinės situacijos auditas. Antras dalykas – esame sutarę ir inicijuojame antikrizinių veiksmų planą. Tikiu, kad artimiausiu metu turėsime konkretų planą šalies ekonomikos ir finansų situacijos krizinių reiškinių įveikimui. Po to, kai naujoji Vyriausybė tokį planą parengs ir jis bus patvirtintas, ieškosime platesnio pritarimo tam planui. Tikiu, kad ir opozicijoje liksiantys socialdemokratai jam pritars. Laukia tikrai dideli ir atsakingi darbai.“

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, kas bus sunkiausia, A. Kubilius pareiškė, kad sunkiausia bus parengti krizės įveikimo planą. Kitų metų biudžetas, kuris bus peržiūrimas, turės padėti išvengti krizės ir paskatinti ekonomiką.

„Stabilumo užtikrinimas yra vienas iš esminių sąlygų, – sakė A. Kubilius. – Jo galima pasiekti ieškant radikalių taupymo būdų ir papildomų pajamų į biudžetą, atsisakant įvairių lengvatų. Trečias dalykas: kaip biudžete numatyti tokias išlaidas, pirmiausia investicines, kurios leistų ekonomikai šiuo sunkiu metu labiau vystytis. Jeigu leis galimybės, iš tiesų galime turėti neblogai subalansuotą biudžetą su labai ribotu deficitu, numatyti dar vieną ekonomikos skatinimo priemonę – gyventojų pajamų mokesčių mažinimą. Tikimės, kad artimiausiu metu, sutarę su dabartine Vyriausybe, turėsime galimybę skaičiavimams pasitelkti ir Vyriausybės bei Finansų ministerijos tarnautojus, ekspertus, nes iki šiol jie mums nebuvo laisvai prieinami“.

Žurnalistai prašė pakomentuoti premjero G. Kirkilo pareiškimą, kad naujoji valdžia naikins socialines garantijas, nes nesą kitų taupymo būdų. Į tai A. Kubilius atsakė: „Mes aiškiai pasakėme, kad mažindami valstybės išlaidas ir taupydami tikrai išsaugosime visas socialines išmokas. Yra nemažai kitų išlaidų valstybės biudžete, kurias galima drąsiai mažinti, – pirmiausia biurokratinio aparato dydį. Visi žinome, kokia yra įsigaliojusi praktika išlaikyti visus etatus (10 proc. darbo vietų yra neužimta. – A.Š.) dėl darbo fondo didinimo. O kiek išleidžiama pinigų Vyriausybės pastatų renovacijai ir plėtrai – tai taupymui nearti dirvonai. Ir dar daugelis kitų priemonių. Vieną iš didesnių priemonių taupyti mes matome valstybės viešųjų pirkimų sritį. Mūsų ekspertų ir tų žmonių, kurie susiduria su šiuo metu vykdomais viešaisiais pirkimais bei su ne visada skaidria jų praktika, įsitikinimu, pritaikius moderniausias viešųjų pirkimų technologijas, centralizavimą ir kompiuterizavimą galima sutaupyti iki trečdalio lėšų. Visi tie skaičiai yra preliminarūs, ir mes galėsime žymiai drąsiau apie juos kalbėti ir tiksliau formuluoti, kai pradėsime dirbti su ekspertais, valstybės tarnautojais ir pareigūnais. (…) Valstybė galėtų ir skolintis labai riboto deficito finansavimui su sąlyga, kad paskolinti pinigai būtų skirti investicijoms ir pirmiausia gyvenamųjų namų renovacijai. Tai leistų statybų ekonomikai nesustingti ir kartu gaivintų visą ekonomiką. Be to, kartu spręstųsi energetikos problemos“.

E. Masiulis pridūrė: „Dar vienas resursas – įvairios mokestinės lengvatos ir iškraipyta mokestinė sistema. Atėjo laikas peržiūrėti įstatymus, kurie nustatė įvairias PVM lengvatas. Teks peržiūrėti gal ir socialinio draudimo apmokestinamumo bazę, pažiūrėti, ar šiandien egzistuojanti mokesčių sistema yra teisinga“.

Žurnalistai teiravosi, ar A. Valinskas pretenduoja į Seimo pirmininko postą, kas bus ministrai, bet partijų vadovai teigė, kad tokie klausimai kol kas dar nesprendžiami, pirmiausia bus derinami programiniai dalykai ir derinami ekonominės krizės įveikimo mechanizmai. O kam atiteks ministrų portfeliai, paaiškės netrukus.

Ar įmanomas bendras darbas?

A. Zuokas. „Mes nesame kalbėję apie jokius postus, tai nėra esminė šios dienos tema. Svarbiausia kalbėti apie veiksmų programą, kuriai norime skirti didžiausią dėmesį. Džiugu, kad visi partneriai tam teikia pagrindinį prioritetą. Mes, LiCS, taip pat pateikėme keletą pasiūlymų, kurie galėtų būti kaip diskusijos objektas ir kartu būsimos bendros koalicijos programos dalis“.

A. Valinskas. „Niekas neabejoja, kad derybos tarp partijų bus įnirtingos, nes geriau išsiaiškinti prieš, negu jau suėjus ir dirbant. Yra priimtas bendras sutarimas, vidinė nuostata, kad koalicijos ateities bendras darbas yra aukščiau už kiekvienos partijos interesus“.

E. Masiulis. „Kad darbas būtų sklandesnis, bus parengtas ir vidaus reglamentas, kuriuo mes bandytume nustatyti aiškias taisykles, kaip koalicijos partneriai turi bendrauti tarpusavyje. Lietuvos politikoje tai būtų tam tikra naujovė“.

Žurnalistai A. Kubiliaus klausė, ar koalicijos darbui netrukdys A. Zuoko, dėl kurio jis anksčiau turėjo griežtą nuomonę, teistumas. Į tai TS-LKD pirmininkas atsakė juokaudamas: „Kadangi mes esame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai, noriu pabrėžti, kad už vieną nuodėmę negalima bausti daug kartų“.

A. Valinskas užtikrino, kad apie kitos koalicijos variantą jo partija negalvoja ir kad nuo pat rinkimų pirmojo turo apie koalicijos sudarymą kalbasi tik su TS-LKD. Jis teigė, kad koalicijos darbas įmanomas, nes su prisijungusiais nepriklausomais kandidatais ji galėtų turėti konstitucinę daugumą Seime, kas garantuotų stabilų ketverių metų darbą. „Ir kitas dalykas – konstruktyvus darbas su opozicija, kurios ašis bus socialdemokratai. Šiuo atveju visos prielaidos normaliam parlamentiniam darbui yra“, – sakė A. Valinskas.

A. Kubilius. „Situacija reikalaus labai konkrečių veiksmų ir tie veiksmai gali būti nelabai populiarūs. Tuos veiksmus planuojant ir atliekant nebus kada galvoti, kiek mes išliksim. Tikiuosi, Lietuva yra subrendusi demokratiniam veikimui. Kaip rodo kitų šalių patirtis, ekonominė krizė yra metas, kuris priverčia visus susitelkti. Pirmiausia susitelkti tuos, kurie prisiima atsakomybę kurti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę. Labai neblogas pavyzdys, ir mes ieškosime būdų, kaip jį perkelti į Lietuvą – Airijos pavyzdys, kuri devinto dešimtmečio viduryje buvo patekusi į gilią ekonominę krizę. Politinei bendruomenei, verslo lyderiams ir profsąjungoms supratus, kad reikia ieškoti išeities, ją rado – tai buvo nacionalinis susitarimas. Vyriausybė ėmėsi to vaidmens, kurio, mano supratimu, dabar labiausiai stinga – telkiančio lyderystės vaidmens. Tuo metu Airijos vyriausybė, sukūrusi aiškų permainų veiksmų planą, pasiūlė tą planą pasirašyti visoms partijoms, darbdaviams ir profsąjungoms. Tai tapo Airijos tolesnės sėkmės pagrindu“.

Parengė
Audronė V. Škiudaitė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija