Atnaujintas 2008 m. lapkričio 5 d.
Nr. 83
(1676)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kremlius skaldo Rusijos opoziciją

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Dar šių metų pradžioje Maskvoje buvo kalbama, kad Kremlius ketina uždrausti Dešiniųjų jėgų sąjungą (DJS) ir kitas opozicines jėgas. Bet iš tikrųjų įvykiai klostosi kiek kitaip. Rugsėjo viduryje Kremliui pavyko palenkti į savo pusę didesniąją dalį Dešiniųjų jėgų sąjungos prezidiumo narių. Manoma, kad šiuo tikslu prieš kai kuriuos DJS veikėjus buvo panaudoti grasinimai ir pažadai. Prabilta apie DJS jungimąsi su „Piliečių jėga“ ir A. Bogdanovo vadovaujama Demokratų partija. Abi šios politinės jėgos yra neįtakingos ir paklusnios Rusijos valdančiajam režimui. Rugsėjo pabaigoje DJS prezidiumas balsų dauguma pritarė partijos jungimuisi su Demokratų partija ir „Piliečių jėga“. Nepritardamas šiems sprendimams, DJS pirmininkas Nikita Belychas pasitraukė iš posto ir pareiškė paliekantis partijos gretas. Iš partijos pasitraukė ir kai kurie kiti įtakingi DJS veikėjai – Borisas Nemcovas, Jegoras Gaidaras, jo dukra Marija Gaidar, Vladimiras Kara-Murza, Aleksejus Kara-Murza. V. Kara-Murza, kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją, teigė: „Aš visada didžiavausi, kad priklausau „Demokratiniam pasirinkimui“, vėliau – jo įpėdiniui Dešiniųjų jėgų sąjungai. Šios politinės jėgos įkūrėjai buvo ne paprasti politikai, tai buvo tikri moraliniai lyderiai. Tai Michailas Molovstvovas – filosofas, rašytojas, disidentas, sovietmečiu kalėjęs Dubravlage ir Mordovijoje, S. Kovaliovas – garsiosios „Įvykių kronikos“ redaktorius, disidentas, žmogaus teisių gynėjas, S. Jušenkovas – kariškis, patriotas, tikras demokratas, lemtingą 1991 rugpjūtį įtikinęs tankų bataliono vadus pereiti į Baltųjų rūmų gynėjų pusę, Borisas Nemcovas – ryžtingas reformatorius, organizavęs masinę parašų rinkimų akciją, reikalaujant pirmojo Čečėnijos karo nutraukimo. Dauguma dabartinių Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderių apsisprendė: jie pasitraukia nuo opozicinio kelio ir tampa autoritarinio režimo dekoracija, kuria „liberalų“ įvaizdį kruvinam Kremliaus režimui. Vos sužinojęs apie tai, aš parašiau pareiškimą ir pasitraukiau iš DJS gretų“.

N. Belychas kartu su B. Nemcovu ir „Kitos Rusijos“ judėjimo lyderiu G. Kasparovu kuria naują politinę jėgą – „Solidarumo“ judėjimą. Tarp judėjimo organizatorių yra žinomi politikai bei visuomenės veikėjai –V. Bukovskis, M. Reznikas, I. Jašinas. Dabar įvairiuose regionuose vyksta šio judėjimo konferencijos, o gruodžio 13 dieną Maskvoje turi įvykti steigiamasis „Solidarumo“ judėjimo suvažiavimas. Nors kai kuriuose regionuose FSB pareigūnai trukdo surengti ,,Solidarumo“ konferencijas, tačiau opozicijos veikėjai vis tiek renkasi į susirinkimus net ir tam nepritaikytuose patalpose – priemiesčių bibliotekose, rūsiuose. Rugsėjo pabaigoje buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareiškė ketinantis kurti naują politinę partiją. M. Gorbačiovo teigimu, šią partiją jis ketina kurti kartu su bankininku, milijardieriumi A. Lebedevu. Vis dėlto abejojama, ar tokie planai bus įgyvendinti.

Akcijose prieš valdantįjį Rusijos režimą vis aktyviau dalyvauja jaunimas. Spalio 25 dieną Maskvos centre jaunimo organizacijos kartu su kai kuriais visuomeniniais opozicijos judėjimais organizavo mitingą. Šiame mitinge buvo protestuojama prieš neteisėtas statybas, kurias dangsto Maskvos valdžia. Mitingo dalyviai nešėsi šūkius, kuriuose smerkiama Maskvos valdžioje įsigalėjusi korupcija. Renginyje aktyviai dalyvavo jaunimo organizacijų ,,Oborona“, ,,Smena“, ,,Da“ nariai, opozicinio Jungtinio piliečių fronto aktyvistai.

Po A. Litvinenkos apnuodijimo ir mirties praėjus jau beveik dvejiems metams, vėl kyla aistros dėl kito panašaus atvejo. Spalio 12 dieną Prancūzijos mieste Strasbūre apnuodyta M. Chodorkovskio advokatė Karina Moskalenko. Ji pajuto apsinuodijimo požymius automobilyje, jai staiga ėmė svaigti galva, pasidarė silpna. Išlipusi iš automobilio ji iškvietė policiją.Tada apžiūrėjus automobilį, jame rasta nemažai nuodingos medžiagos, primenančios gyvsidabrį. Prancūzijos teisėsauga tiria šį įvykį. K. Moskalenko yra ir kitų žinomų Rusijoje veikėjų, tarp jų ir G. Kasparovo, advokatė, savo laiku yra atstovavusi ir A. Litvinenkos interesams. Rusijos slaptosios tarnybos vis aktyviau veikia Vakarų valstybėse, pastebėta, kad rusų agentai seka politinius emigrantus iš Rusijos.

Dar viena iš paskutinių Rusijos aktualijų yra prokremliškų čečėnų veikėjų organizuoti brutalūs nužudymai. Susidaro įspūdis, kad kriminalinis Kadyrovo režimas gali atvirai vykdyti represijas ne tik Čečėnijoje ar kitose Kaukazo respublikose, bet ir kitur, net Maskvoje. Rugsėjo 24 dieną Maskvos centre, netoli Baltųjų rūmų, nušautas pulkininkas Ruslanas Jamadajevas. Jis Čečėnijoje buvo žinomas kaip įtakingas politinis veikėjas, priklausantis valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai, 2003-2007 metais buvęs ir Dūmos nariu. Nuo šių metų pradžios R. Jamadajevas ir jo brolis, specialios paskirties bataliono „Vostok“ vadas pulkininkas S. Jamadajevas konfliktavo su prezidentu R. Kadyrovu. R. Jamadajevas mirė vietoje, kartu su juo automobilyje buvęs atsargos generolas G. Kiziunas patyrė sunkius sužeidimus ir iki šiol gydomas reanimacijoje.

Maskvoje dar prisimenamas prieš porą metų įvykęs panašus atvejis – tada 2006 metų lapkričio 18 dieną Maskvos centre nušautas iš Čečėnijos kilęs pulkininkas Movladis Baisarovas, 2003 metais žuvusio Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo apsaugos viršininkas, vėliau kurį laiką vadovavęs ir FSB specialiai grupei „Gorec“. M. Baisarovas irgi konfliktavo su R. Kadyrovu ir buvo nušautas į Maskvą atsiųstų smogikų.

Kremlius propaguoja imperialistinę ideologiją ir šiam tikslui yra pasitelkęs patyrusius ideologus bei viešųjų ryšių specialistus, bet vis labiau aiškėja kur kas žemiškesni Rusijos valdančiųjų tikslai. Pagrindinis valdančiųjų ratas yra susitelkęs į pagrindinius tikslus – pelno kaupimą ir valdžios koncentravimą siauros bičiulių grupės rankose. V. Putinas, I. Sečinas, V. Jakuninas, J. Kovalčiukas, S. Naryškinas, A. Fursenka, S. Fursenka bei kai kurie jų bendražygiai susiję su grupe pelningų bendrovių – banku „Rosija“, „Surgutneftegaz“ ir „Gunvor“ naftos kompanijomis bei „Gazpromo“ koncernu. Šios įmonės yra faktiškai kontroliuojamos valdančiųjų saugumiečių ir didelė dalis jų pelno, perkeliavę per ofšorinių bendrovių ir bankų, esančių Kipre, Aruboje, Kaimanų salose bei kitose valstybėse, tinklą, nusėda V. Putino ir jo bendražygių sąskaitose. Opozicija, nors ir nelabai įtakinga, jiems atrodo kelianti grėsmę jų grobuoniškų tikslų įgyvendinimui. Tad ir įgyvendinami opozicijos žlugdymo projektai, vienas iš kurių – Dešiniųjų jėgų sąjungos suskaldymo akcija. Rusijos ekonomikoje šiuo metu jaučiamas vis didesnis nuosmukis, tačiau valdantieji toliau aiškina, kad „viskas kontroliuojama“. Deja, tikroji padėtis gana grėsminga – didėja bedarbystė, infliacija staiga kyla, tuo tarpu žmonių pajamos auga vos keliais procentais. Kaip teigia G. Kasparovas, „jei nebus imtasi reikiamų priemonių, suskambės Rusijos ekonomikos laidotuvių varpai“. Rusijoje klostosi situacija, panaši į 1998 metų finansų krizę. Ir ši krizė palies ne vien Rusiją, bet ir kaimynines valstybes, kurių rinkos yra glaudžiai susijusios su Rusija.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija