Atnaujintas 2008 m. lapkričio 7 d.
Nr. 84
(1677)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Paskelbti Vyskupų
Sinodo siūlymai

Koalicija ne koalicija

Išlindo yla iš maišo

Krikščionis
postmodernizmo
ideologijos
akivaizdoje

Kunigystės 60-metis

„Uždekime Vėlinių
žvakelę“

Kryžiai Skausmo
kalnelyje

Ir vėl Vėlinės

Vėlinių savaitė
Šilainiuose

Žuvęs karys –
jau ne priešas

Jie buvo klusnūs
Žemaičių Piemeniui.
O mes?..

Stebuklas –
ne stebuklas

Popiežiaus mintys Vėlinių laikotarpiui

Mindaugas BUIKA

Vėlinių dieną popiežius Benediktas XVI
meldėsi prie savo pirmtako
Dievo tarno Jono Pauliaus II kapo

Pamaldos už mirusius Bažnyčios hierarchus

Vatikane, kaip visame krikščioniškajame pasaulyje, praėjusį savaitgalį vyravusi maldų už mirusiuosius atmosfera buvo pratęsta ir pirmadienį. Šv. Petro bazilikoje popiežius Benediktas XVI vadovavo tradicinėms gedulingoms šv. Mišioms už paskutiniaisiais metais mirusius kardinolus ir vyskupus. Su Šventuoju Tėvu šv. Mišias koncelebravo ir Romoje esantys kardinolų kolegijos nariai. Homilijos pradžioje Benediktas XVI priminė pavardes tų kardinolų, kurie nuėjo į amžinybę. Tai – Stefanas Fumijas Hamao (Japonija), Alfonsas Marija Štikleris, SDB, (Austrija), Aloyzas Loršeideris, OFM, (Brazilija), Piteris Poreku Deris (Gana), Adolfas Antonijus Suaresas Rivera (Meksika), Ernestas Korpijas Ahumada (Meksika), Alfonsas Lopesas Truchiljas (Kolumbija), Bernardas Gantinas (Beninas), Antonijas Inosentis (Italija) ir Antonijas Chozė Gonsalesas Sumaraga (Ekvadoras). Per praėjusius metus pasaulyje taip pat mirė 103 vyskupai.


Barakas Obama išrinktas JAV prezidentu

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Barakas Obama tapo pirmuoju
Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje
afroamerikiečių kilmės prezidentu

Suskaičiavus lapkričio 4 dieną įvykusių prezidento rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad B. Obama tapo pirmuoju Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje afroamerikiečių kilmės prezidentu. B. Obamos pergalė paaiškėjo jam nugalėjus Floridos ir Kalifornijos valstijose. Be to, demokratų lyderis nugalėjo Vašingtono, Oregono, Niu Meksiko valstijose ir Havajuose. Pasiektos pergalės jam garantuoja 338 rinkikų balsus galutinėje rinkimų stadijoje. Sužinojęs rezultatus, Barakas Obama džiaugėsi savo pergale ir sakė: „Į Ameriką ateina permainos“. Džonas Makeinas pripažino savo pralaimėjimą ir pasveikino Baraką Obamą: „Aš paskambinau Obamai ir pasveikinau jį su pergale prezidento rinkimuose. Aš gerbiu savo konkurentą ir vertinu jį“. Naujojo prezidento inauguracija vyks 2009 metų sausio 20 dieną.


Vieneri arkivyskupo metai Baltarusijoje

Minsko–Mogiliovo arkivyskupas
dr. Tadeušas Kondrusievičius
Autoriaus nuotrauka

Kaimyninės Baltarusijos Minsko-Mogiliovo arkivyskupas dr. Tadeušas Kondrusievičius spalio 24 dieną dalyvavo Kaune vykusioje tarptautinėje  mokslinėje konferencijoje „Krikščioniškos vertybės postmodernioje visuomenėje“ ir skaitė pranešimą „Krikščionis postmodernizmo ideologijos akivaizdoje“. Ta proga Kauno kunigų seminariją baigęs Baltarusijos arkivyskupas „XXI amžiui“ papasakojo apie katalikų padėtį šioje šalyje ir atsakė į kelis klausimus.


Kryžių kalnas Ričardo Dailidės fotografijose

Kryžių kalnas... Kančių, vilties, tikėjimo, stiprybės simbolis. Niekas negali pasakyti, kada čia buvo pastatytas pirmasis kryžius. Visais laikais Kryžių kalnas sutraukdavo būrius maldininkų, o ilgais okupacijos metais žadino žmonių širdis atgimimui. Pokario metais kalnas buvo ne tik maldos vieta, bet ir savotiškas pasipriešinimo prievartai, pažeminimui, tautos genocidui simbolis. Iškentę gulagų katorgą ir grįžę į gimtinę lietuviai ėmė čia statyti kryžius su užrašais, pagal kuriuos buvo galima atsekti visą tremties geografiją. Sovietų valdžia šito negalėjo pakęsti, todėl buvo nuspręsta šventą kalną sunaikinti. 1961 m. balandžio 4 dieną mediniai kryžiai buvo verčiami, deginami, metaliniai vežami išlydyti. Kalną saugojo KGB sekliai, kad nebūtų siaubingo nusikaltimo liudininkų. Po nakties pelenais nuklotoje ir išniekintoje žemėje vėl išaugdavo kryžiai. Dar ne kartą (1973, 1974, 1975 metais) naikintas ir degintas, tryptas Kryžių kalnas kaip stebuklingas paukštis Feniksas pakildavo iš pelenų.


Maskvoje nužudyti du jėzuitai kunigai

Mindaugas BUIKA

Maskvoje nužudyti jėzuitai kunigai –
ekvadorietis Viktoras Betankuras
ir vokietis Otas Mesmeris

Užuojauta dėl skaudžios netekties

Ypatingomis sąlygomis veikianti Katalikų Bažnyčia Rusijoje patyrė dar vieną sunkią netektį: šalies sostinėje Maskvoje buvo nužudyti du aktyvūs sielovadininkai jėzuitai kunigai Otas Mesmeris ir Viktoras Betankuras. Spalio 28-osios vakarą jų sumaitoti kūnai buvo rasti Petrovkos gatvės bute, priklausančiame Jėzaus Draugijai. Dvasininkų nužudymo aplinkybės ir priežastys kol kas nėra išaiškintos, nors įvykį tiriantys teisėsaugos pareigūnai neatmeta galimybės, kad nusikaltimas įvykdytas siekiant pagrobti ikonas ar kitą bažnytinę nuosavybę.


Politinio balagano kūlversčiai

Petras KATINAS

Tuo metu, kai politikai, ekonomistai, finansininkai, verslininkai (ypač smulkieji ir vidutiniai) įspėja apie daugelį palietusį sunkmetį ir pasaulinę kapitalizmo krizę, bendrovių ir įmonių bankrotus, skolų išieškotojai trina rankas. Pasak pranešimų, skolų išieškotojų kontorų skaičius auga kaip ant mielių. Kai daugelis neramiai laukia „didžiojo kišenių tuštėjimo meto“, naujoji „buržuazija“, uoliai einanti Rusijos oligarchų įkandin, tęsia linksmybes ir lėbavimus, kuriuos kitaip nei puota maro metu nepavadinsi. Pakanka pavartyti spalvotus „elito“ gyvenimą aprašančių žurnalų puslapius arba pasiklausyti, kaip, pavyzdžiui, Bajorinienė giriasi, kiek milijonų bus išmesta Europos kultūros sostinei Vilniui, o už naujametį fejerverką Vilniaus centre, kuris tęsis net 20 minučių, sumokės beveik milijoną. O kur dar įgaunančio karališkus apetitus neseniai išleisto į pasaulį „liūtuko“ – Leo LT užmojai, – suvalgys viską ir visus, palikdami tiktai Bajorinienės fejerverkus. Juk būtent paties premjero ir jo ministrų iniciatyva visa valstybė tapo „Leo“ tarnaite ir tam liūtukui patyrus nuostolių įsipareigojo atlyginti valstybės turtu. Vadinasi, šiuo metu mūsų valstybei ir jos žmonėms didžiausią pavojų kelia ne Rusija, bet mūsų pačių monopolijų vienvaldystė visose srityse. Juk nemaža dalis seimūnų sėdi tų monopolistų kišenėje – tą liudija ir jų pateikiami ir tvirtinami įstatymų projektai. Tad džiaugtis, kad G. Kirkilo socdemai prakišo rinkimus, gerokai per anksti. Juk faktiškai jie, nežiūrint visų išsidirbinėjimų, vergiškos tarnystės visokioms „maksimoms“ ir kitiems monopolistams, surinko netgi daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus.


Po Kunigiškių kapines pasižvalgius...

Vytautas Bagdonas

Kunigiškių kapinės.
Dešinėje – paminklas-bokštas
čia palaidotiems Lietuvos partizanams

Tolokai nuo sodžiaus trobų, vidury laukų, tarp aukštaliemenių beržų rūpestingai prižiūrimos Kunigiškių kaimo kapinės.  Šios kapinaitės yra  dviejų kaimyninių rajonų ir dviejų seniūnijų ribų sankirtoje, čia laidojami Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių ir Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Ažubalių kaimų gyventojai.   

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija