Atnaujintas 2008 m. lapkričio 7 d.
Nr. 84
(1677)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paskelbti Vyskupų Sinodo siūlymai

Mindaugas BUIKA

Dievo Žodis tikėjimui stiprinti

Dievo Žodžiui skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos svarbiausia išdava yra 55 siūlymų sąrašas, kurio pagrindu popiežius Benediktas XVI per ateinančius mėnesius parengs ir paskelbs pagrindinį asamblėjos dokumentą – Posinodinį apaštalinį paraginimą. Lotynų kalba sudarytas siūlymų sąrašas, pavadintas „Propositiones“ iki šiol nebuvo viešinamas, tačiau Šventasis Tėvas leido paskelbti jo neoficialų itališką vertimą, kuris plačiai aptariamas tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje. Galima priminti, kad dėl kiekvieno iš 55 siūlymų buvo atskirai balsuojama, o jo patvirtinimui reikėjo surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą. Taigi, popiežiui Benediktui XVI perduoti siūlymai gerai atspindi 244 Vyskupų Sinodo tėvų pasiektą konsensusą dėl Dievo Žodžio geresnio pažinimo ir išgyvenimo tikinčiųjų bendruomenėse.

Dokumento pirmojoje dalyje, pavadintoje „Dievo Žodis Bažnyčios tikėjime“, sutelkiamas dėmesys į sielovadininkų pareigą ugdyti tikinčiuosius taip, kad jie patirtų gilesnį ryšį su įsikūnijusiu Žodžiu – Jėzumi Kristumi – per dažnesnį Šventojo Rašto skaitymą ir meditavimą. Sinodo tėvai pabrėžia Šventosios Dvasios ir Bažnyčios tradicijos reikšmę ir glaudų ryšį tarp Eucharistijos ir Šventojo Rašto. Pirmosios dalies siūlymuose iškeliama Dievo Žodžio reikšmė žmonių ir tautų susitaikymui, paramos vargšams ir prigimtinės teisės prioriteto įtvirtinimui. Nurodydami į didįjį šių dienų paradoksą, kada dėl nepaprastos mokslo pažangos vis geriau pažįstant gamtos dėsnius, prigimtis atmetama, Sinodo tėvai, remdamiesi Benedikto XVI mokymu, ragina sielovadininkus didinti jautrumą prigimtinei teisei, ugdyti tikinčiųjų sąžinę.

Antrojoje „Propositiones“ dalyje, kurioje pateikti siūlymai dėl Dievo Žodžio reikšmės stiprinimo Bažnyčios gyvenime, pabrėžiamas Evangelijos skelbimas liturgijoje, atsižvelgiant į šiandieninę bendravimo dinamiką. Vyskupų Sinodo asamblėjos eigoje daug dėmesio skirta homilijų rengimui ir sakymui, tai atsispindėjo ir Sinodo tėvų siūlymuose. Išreikštas pageidavimas, kad homilijos būtų sakomos kiekvienose tikintiesiems aukojamose šv. Mišiose, ne tik sekmadieniais, bet ir eilinėmis savaitės dienomis. Kad homilijos būtų efektyvesnės, reikia, kad pamokslininkai Šventojo Rašto komentarus susietų su dabartinės situacijos problemomis ir skatintų klausytojų atsivertimą. Kartu Sinodo tėvai siūlo parengti „Homilijų vadovą“, kuris padėtų pamokslininkams susipažinti su homiletikos ir komunikavimo meno principais ir liturginiu Biblijos temų turiniu.

Skatinama skleisti Šventąjį Raštą

Sinodo tėvai skatina pasauliečius susipažinti ir skleisti Dievo Žodį per „lectio divina“ (pamaldų Šventojo Rašto skaitymą ir išgyvenimą) populiarinimą. Taip pat pabrėžiamas moterų vaidmuo tikėjimo ugdymui šeimoje, katechizavimo veikloje ir lektorato tarnystėje. Pripažįstant, kad Žodžio liturgija yra privilegijuotas būdas susitikti su Kristumi, vis dėlto įspėjama, kad ji neturėtų būti painiojama su Eucharistijos liturgija. Į antrąją dokumento dalį taip pat įtrauktas ir paties Šventojo Tėvo siūlymas, kad egzegezėje būtų geriau suderintos istorinė ir teologinė metodologijos, kaip to reikalauja Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Dei Verbum“. Čia taip pat pripažįstamas kitų krikščioniškų Bažnyčių  broliškų delegacijų bei Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I įnašas į praėjusios Vyskupų Sinodo asamblėjos darbą.

Trečiojoje siūlymų dokumento dalyje, pavadintoje „Dievo Žodis Bažnyčios misijoje“, kalbama apie Šventojo Rašto ryšį su menu ir kultūra, apie tolesnius Biblijos vertimus į pasaulio kalbas ir apie tai, kaip padaryti ją labiau prieinamą tautoms nei etninėms grupėms. Sinodo tėvai reiškia paramą Katalikų Biblijos pastangoms ir skatina bendradarbiavimą su kitomis Biblijos draugijomis, taip pat ragina geriau išnaudoti įvairias žiniasklaidos priemones – spaudą, radiją, televiziją bei internetą. „Šios komunikacijos priemonės gali padaryti Dievo Žodį geriau girdimą, todėl būtina rengti tvirto tikėjimo katalikus darbui žiniasklaidos srityje“, – teigiama Vyskupų Sinodo asamblėjos 44-ajame pasiūlyme.

Sinodo tėvai perspėja dėl Šventojo Rašto „fundamentalistinių interpretacijų“ pavojaus ir dėl prieštaringo sektų reiškinio. Siūloma padėti tikintiesiems atskirti Dievo Žodį nuo privačių apreiškimų ir atitinkamai rengti sielovadininkus, kad jie galėtų sėkmingai reaguoti į naujas ir nestandartines situacijas. Tuo pat metu Vyskupų Sinodo asamblėja pabrėžia visada galiojantį šv. Pauliaus, kitų apaštalų ir daugybės misionierių Evangelijos skleidimo pavyzdį Bažnyčios istorijoje ir misijos „ad gentes“ reikalingumą mūsų laikams. Bažnyčia toliau atkakliai gina „žmonių teisę ir laisvę girdėti Dievo Žodį“ ir yra pasirengusi jį skleisti net persekiojimų pavojaus sąlygomis.

Taip pat skatinamos piligrimystės į Šventąją Žemę, kurią popiežius Paulius VI yra pavadinęs „penktąja Evangelija“. Siūloma plėtoti tarpreliginį dialogą, ypač su judėjais, pabrėžiant, kad jų Biblijos supratimas gali padėti Šventojo Rašto studijoms. Baigiamasis siūlymas sutelktas į Švč. Mergelę Mariją, įsikūnijusio Žodžio Motiną, kuri yra Bažnyčios tikėjimo modelis. Sinodo tėvai ragina tikinčiuosius dažniau melstis „Viešpaties Angelas“ maldą ir Rožinį, kurie tiesiogiai susiję su Dievo Žodžiu.

Išrinkta Vyskupų Sinodo taryba

Vyskupų Sinodo siūlymų redagavimui vadovavo praėjusios asamblėjos generalinis relatorius Kvebeko (Kanada) arkivyskupas kardinolas Markas Uele ir atsakingasis sekretorius Kinšasos (Kongas) arkivyskupas Loranas Monsengvas Pasinija. Posinodinį apaštalinį paraginimą popiežiui Benediktui XVI padės rengti 15 narių Vyskupų Sinodo taryba, kurios dvylika narių išrinko asamblėja, o tris narius paskyrė pats Šventasis Tėvas.

Vyskupų Sinodo tarybos sudėtis: kardinolas Frensis Arinzė (Nigerija), Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas; kardinolas Frensis Džordžas, OKI, Čikagos arkivyskupas, JAV vyskupų konferencijos pirmininkas; kardinolas Oskaras Andresas Maradiaga, SDB, Tegusigalpos arkivyskupas, Honduro vyskupų konferencijos pirmininkas, „Caritas Internationalis“ vadovas; kardinolas Piteris Kodvas Apija Terksonas, Keipkosto (Gana) arkivyskupas, Vakarų Afrikos vyskupų konferencijos pirmininkas; kardinolas Markas Uele, PSS, Kvebeko (Kanada) arkivyskupas; kardinolas Džozefas Zen Dzekiunas, SDB, Honkongo (Kinija) vyskupas; kardinolas Odilas Pedras Šereris, San Paulo (Brazilija) arkivyskupas; kardinolas Valteris Kasperis (Vokietija), Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas; arkivyskupas Loranas Monsengvas Pasinija (Kinšasa). Kongo vyskupų konferencijos pirmininkas; arkivyskupas Tomas Menaparampilas, SDB, (Guvahatis, Indija); arkivyskupas Diarmuidas Martinas (Dublinas, Airija); arkivyskupas Markas Benediktas Koleridžas (Goulbernas, Australija); arkivyskupas Džanfrankas Ravaris (Italija), Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas; vyskupas Florentinas Krihalmeanu (Klujus, Rumunija); vyskupas Luizas Antonijas Tagle (Imusas, Filipinai).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija