Atnaujintas 2008 m. lapkričio 7 d.
Nr. 84
(1677)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Politinio balagano kūlversčiai

Petras KATINAS

Tuo metu, kai politikai, ekonomistai, finansininkai, verslininkai (ypač smulkieji ir vidutiniai) įspėja apie daugelį palietusį sunkmetį ir pasaulinę kapitalizmo krizę, bendrovių ir įmonių bankrotus, skolų išieškotojai trina rankas. Pasak pranešimų, skolų išieškotojų kontorų skaičius auga kaip ant mielių. Kai daugelis neramiai laukia „didžiojo kišenių tuštėjimo meto“, naujoji „buržuazija“, uoliai einanti Rusijos oligarchų įkandin, tęsia linksmybes ir lėbavimus, kuriuos kitaip nei puota maro metu nepavadinsi. Pakanka pavartyti spalvotus „elito“ gyvenimą aprašančių žurnalų puslapius arba pasiklausyti, kaip, pavyzdžiui, Bajorinienė giriasi, kiek milijonų bus išmesta Europos kultūros sostinei Vilniui, o už naujametį fejerverką Vilniaus centre, kuris tęsis net 20 minučių, sumokės beveik milijoną. O kur dar įgaunančio karališkus apetitus neseniai išleisto į pasaulį „liūtuko“ – Leo LT užmojai, – suvalgys viską ir visus, palikdami tiktai Bajorinienės fejerverkus. Juk būtent paties premjero ir jo ministrų iniciatyva visa valstybė tapo „Leo“ tarnaite ir tam liūtukui patyrus nuostolių įsipareigojo atlyginti valstybės turtu. Vadinasi, šiuo metu mūsų valstybei ir jos žmonėms didžiausią pavojų kelia ne Rusija, bet mūsų pačių monopolijų vienvaldystė visose srityse. Juk nemaža dalis seimūnų sėdi tų monopolistų kišenėje – tą liudija ir jų pateikiami ir tvirtinami įstatymų projektai. Tad džiaugtis, kad G. Kirkilo socdemai prakišo rinkimus, gerokai per anksti. Juk faktiškai jie, nežiūrint visų išsidirbinėjimų, vergiškos tarnystės visokioms „maksimoms“ ir kitiems monopolistams, surinko netgi daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus.

Kol pensininkai ar šiaip „žmonės iš gatvės“ skaičiuoja kiekvieną centą, azartinių lošimų, kazino, lažybų kontorų ir panašių naivuolių kišenių tuštinimo landynių laikytojų ir savininkų verslas tiesiog klesti. Per paskutiniuosius penkerius metus azartinių lošimų verslas neregėtai išsiplėtė – įvairiausių lošimo namų priskaičiuojama Lietuvoje net 236! Vien Vilniuje jų yra 14. Galima priminti, kad itin demokratiškoje Olandijoje, kurioje net kavinėse laisvai leidžiama rūkyti marichuaną ir kitus narkotikus, o gyventojų yra penkis kartus daugiau nei Lietuvoje, iš viso tėra tiktai 13 lošimo namų. Beje, šalia mūsiškių lošimo namų bemat įsikuria bankomatai, lombardai ir panašios įstaigas, kad prasilošusiems iki paskutinio cento nereikėtų gaišti laiko. O pasigirdus balsams, jog reikia bent kiek apriboti lošimo įstaigų veiklą, tuoj pasigirdo pasipiktinę balsai, jog tai padidins nedarbą Lietuvoje, nes tektų atleisti daugelį „specialistų“ – visokių kūnsargių ir seklių, sukčių ir pinigų plėšimo automatų meistrų ir t. t. Tie lošimo namų gynėjai pasinaudojo didžiuliu triukšmu, kurį sukėlė alkoholio gamintojai ir prekybininkai, kai baigiantis Seimo kadencijai mūsų parlamentarai priėmė papildomas Alkoholio įstatymo pataisas. Jomis nuo kitų metų naktimis nebus galima prekiauti įvairiais „šnapsais“ prekybos tinkluose ir degalinėse, o specializuotose alkoholio parduotuvėse tik nuo 8 iki 22 valandos. UAB „Maxima LT“ ryšininkė su visuomene Renata Smailytė iškart išdėstė, jog tokie draudimai daugeliui pirkėjų sukels nepatogumų, legalūs prekiautojai alkoholiu pereis į šešėlinį verslą ir t. t. O alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas paskelbė pareiškimą, kad numatomos priemonės ir padidėjęs akcizo mokestis sukels didelę krizę alkoholinių gėrimų pramonėje. Jam visiškai pritaria Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas. Pastarasis gąsdina artėjančios bedarbystės šmėkla. Pasirodo, įstatymo pataisos smarkiai sumažins prekybos alkoholiu apyvartą ir todėl teks atleisti darbuotojus.

Visa tai, aišku, tiktai atskiros detalės. Ir ne pačios svarbiausios. Dar nesudaryta naujoji Vyriausybė, nepaskelbti ministrai, o galingos jėgos, remiamos nupirktos žiniasklaidos, pradėjo puolimą prieš būsimą naująją valdžią. Visais frontais. Kaip visada pasitelktas neva pasitraukęs iš politikos Algirdas Mykolas. Jis galvą guldo, kad tik buvusi partinė nomenklatūra gali ir sugeba valdyti valstybę, primindamas, jog tiktai santykių su Rusija pagerinimas gali užtikrinti Lietuvos žmonių gerovę. Kaip citavo vienas Rusijos laikraštis, A. Brazauskas kritikavo dabartinę Lietuvos diplomatiją dėl santykių su Rusija, kuri, pasak jo, yra gana nevykusi. Todėl „reikia iš esmės pagerinti tuos santykius – nes tai yra raktas į gerovę“ („kliuč k blagosostojaniju“). A. Brazauskas, nuolat raginantis klauptis prieš raudonžvaigždžius Kremliaus bokštus, toli gražu ne vienišas. Jeigu dar galima suprasti buvusius nomenklatūrininkus, partinius sekretorius ir instruktorius, tai kaip vertinti pasivadinusius centro dešiniaisiais politikus. Ką, pavyzdžiui, darytų prof. V. Landsbergis, jeigu būtų paskirtas užsienio reikalų ministru, su būsimosios valdančiosios koalicijos partneriu liberalcentristų vadu Artūru Zuoku, kuris savo priešrinkiminiuose pasisakymuose pabrėžė, kad rusakalbius Lietuvos gyventojus piktina nepagarbūs, dargi labai negatyvūs kai kurių politikų pasisakymai Rusijos klausimu. Todėl jis stengsis, kad tokios kalbos baigtųsi. O tai, kad naujos sudėties Lietuvos Seime nebus nė vieno ruso, tai, pasak A. Zuoko, nedidelė bėda, nes jis ir Seime, ir Vyriausybėje gins rusų, lenkų ir baltarusių interesus ir sieks, kad kiekvienas lietuvis puikiai mokėtų rusų kalbą. Tad prie Algirdo Mykolo, Vėsaitės, Blinkevičiūtės, Juršėno, Karoso ir panašių prisidėjo dar vienas „maskolbernis“, kaip būtų pasakęs Vincas Kudirka. Neatsitiktinai pats G. Kirkilas nedviprasmiškai užsimena, kad naujoji Vyriausybė ilgai neišsilaikys ir netrukus grįš kompetentingiausieji.

Ką gi, G. Kirkilas, nors per savo premjeravimo laiką pasižymėjo kaip labiausiai nusišnekėjęs premjeras iš visų buvusių ir tapo anekdotų ir kalambūrų neišsenkančiu šaltiniu, tvirtindamas, kad netrukus vėl užims premjero postą, gal ir persistengė. Partiniuose kuluaruose po rinkimų imta rimtai kalbėti, jog buvęs LKP CK instruktorius ir veikėjas nepateisino pasitikėjimo ir todėl artimiausiame partijos suvažiavime privalo būti išmestas iš balno. Tokios įvykių eigos jokiu būdu negalima atmesti. Tuo labiau kad pretendentų pilna. Aišku, gudrus partinis lapinas Č. Juršėnas neateis jo pakeisti. Jis pernelyg gudrus ir suktas, kad leistųsi į avantiūrą. Juk ir nebūdamas partijos generaliniu vadovauja neokomunistams, nubrėžia planus ir nustato veikimo gaires. Atsiras kitų. Pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtė ar B. Vėsaitė! O kur dar bebaigiantis savo kadenciją krašto apsaugos ministras J. Olekas. Aišku, pretendentų netrūks. Pagaliau į Seimą ar per rinkėjų nuprotėjimą, ar abejingumą buvo išrinktas Lietuvos nepriklausomybės priešas Burokevičiaus – Jermalavičiaus SSKP pučistas S. Giedraitis. Kol kas šis jedinstveninkas sakosi dar nepasirinkęs, prie kurios frakcijos prisiglaus. Bet gali ir nesakyti. Juk neokomunistai priglaus išskėstomis rankomis. Kaip ir paksininkai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija