Atnaujintas 2008 m. lapkričio 14 d.
Nr. 86
(1679)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Ar Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaus
globalistas Gintaras Steponavičius?

Atviras laiškas Andriui Kubiliui

Per trumpą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį pasikeitė daug vyriausybių. Ir po kiekvieno pasikeitimo girdime tas pačias kalbas: nepadarė reformų, praskolino šalį. Iš dabartinių skolų, kaip rašo laikraščiai, kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka 5000 litų. Paskutinės vyriausybės adresu girdisi dar daugiau kritikos. Kritikavo žmonės, Prezidentas ir Jūs, pone Premjere. Kyla klausimas, kodėl atvirai ir piktai kalbama tik tada, kai vyriausybė baigia savo kadenciją? Ar nereikėjo kalbėti anksčiau – gal būtų padaryta mažiau blogio?

Ir Jūs, vos pradėjęs formuoti naują vyriausybę, susilaukiate pastabų laikraščių puslapiuose ir asmeniškai. Mes žinome, kad konservatoriai yra dešinieji. Kitų dešiniųjų kol kas nėra, todėl ir balsavome už jus. Kito pasirinkimo neturėjome. O dabar Jūs ruošiatės atiduoti pačią svarbiausią Švietimo ir mokslo ministeriją liberalui, liūdnai pagarsėjusiam Gintarui Steponavičiui. Jis išniekino Lietuvos trispalvę, už kurią Laisvės kovose mirė tūkstančių tūkstančiai, pasiūlęs Seimui priimti įstatymo pataisą dėl  vėliavos iškėlimo per valstybinės šventes, paliekant kiekvienam teisę asmeniškai nuspręsti, ar kelti ją, ar ne, be to, jis yra globalistas ir ateistas. O Lietuva yra katalikiškas kraštas. Per paskutinį surašymą katalikais pasisakė esantys 79 proc. Lietuvos žmonių. O kur dar stačiatikiai ir protestantai! Turiu progos priminti, kad katalikai vadovavo tautos kovai per visas okupacijas, o ateistai arba kolaboravo, arba laikėsi nuošaliai.

Visos vyriausybės leido naujiems kolaborantams griauti ekonomiką ir dorą, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Išplito girtuoklystė (vienam žmogui tenka po 16 litrų gryno alkoholio, narkotikai patenka į mokyklas ir pasilinksminimo vietas). Kartais mokyklos net samdosi policininkus apsigynimui nuo kvaišalų. Televizijos, netgi vadinamoji valstybinė, propaguoja seksą ir smurtą, nuo reklamos nebėra išsigelbėjimo. O vadinamieji žmogaus teisių gynėjai tyli. Jaunimas tiki į krepšinį, o suaugusieji viską matuoja piniginiu vienetu. Mokytojai ir mokiniai neberanda bendros kalbos. Visur melas ir godumas, panieka partizanams, Laisvės kovotojams ir Bažnyčiai. Šventi dalykai nebaudžiamai išjuokiami. Jaunimo gaujos didėja ir kelia pavojų mokiniams, mokytojams ir visuomenei. Per Vėlines, lapkričio 2-osios vakare, Klaipėdoje jaunimas uždegė seną bažnyčią ir ji sudegė iki pamatų. Jaunuoliai gėrė alų ir „linksminosi“ gaisro atošvaitoje. Per bolševikų okupaciją buvo likusi tik ši viena bažnyčia ir klaipėdiečiai  ten meldėsi. Panašius nusikaltimus galima vardinti be galo.

Išeitis tik viena: grįžti prie Dievo ir visą gyvenimą kurti Dekalogo pagrindu. Pirmiausia Bažnyčia ir valstybė turi sutartinai pradėti auklėti jaunimą. Reikia atkurti visose Lietuvos mokyklose religinę dorinę ir patriotinę dvasią. Į šį darbą turi įsijungti ir reformuota Švietimo ir mokslo ministerija! Kokia mokykla, tokia ir Lietuvos ateitis!

Mes, katalikai, balsavome už konservatorius. Ir priedėlis prie partijos pavadinimo „Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai“ padėjo konservatoriams gauti daugiau balsų. Todėl tikimės, kad mūsų, katalikų, balsas nebus tyruose šaukiantis.

Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir visų Laisvės kovotojų vardu pareiškiu, kad vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai Gintaras Steponavičius netinka ir mes pasisakome prieš jo kandidatūrą. Suraskite į ministro postą rimtą žmogų, priimtiną visiems, kurie trokšta, dirba ir kovoja už Lietuvos atgimimą ir visų bolševikų okupacijos žaizdų išgydymą. Per visą Nepriklausomybės metą turėjome tik vieną gerą lietuvį ir patriotą – švietimo ir mokslo ministrą prof. Zigmą Zinkevičių, kuris drauge su tuometiniu Vilniaus apskrities viršininku Aliu Vidūnu įsteigė Vilnijoje net 39 mokyklas. Deja, ir dešinieji prisidėjo prie jo sunaikinimo.

Lietuvai gresia dideli iššūkiai ir pavojai. Dirbkime ir kovokime už naują Lietuvą be senų nuodėmių. Tikintieji, melskitės už naują valdžią, kad Dievas apšviestų jų protą ir sustiprintų valią. Melskimės, dirbkime ir kovokime už Lietuvą, už kurią buvo sudėta šimtai tūkstančių gyvybių aukų. Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…

Monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija