|
Dėl pasikartojančio požiūrio į Baltijos šalis
Pasklidus žiniai, kad Rusija neturi pinigų Baltijos dujų vamzdžio į Vokietiją statybai, tai buvo suvokta kaip V. Putino traukimasis nuo itin brangaus ir vien geopolitiškai motyvuoto projekto, ekologiškai ir kitais atžvilgiais grėsmingo Baltijos krantų tautoms. Dėl grėsmių yra pasisakęs ir Europos Parlamentas.
Dar nežinia, ar G. Šrioderis tikrai liks bedarbis, bet kai kurių suinteresuotų sluoksnių nepasitenkinimas prasiveržė keistu sakiniu lapkričio 18-osios Financial Times straipsnyje Šiaurės srovės dujotakis, nepaisant abejonių, vis dar planuojamas. Sakinys, itin užgaulus Europos Komisijai ir Vokietijai, yra toks: Vokietija ir Europos Komisija tiki, kad jūroje nugramzdintas dujotakis padidins žemyno energetinį saugumą, kadangi aplenks potencialų politinį nestabilumą Baltijos regione.
Bemaž prieš 70 metų slaptame protokole buvome apibūdinti kaip galimo teritorinio ir politinio pertvarkymo žemės tarp Vokietijos ir SSRS, nuo 1939 m. rugpjūčio 23 dienos tampančios abiejų susitariančių šalių įtakos sferomis (kai kur verčiama interesų sferomis). Netrukus buvome pertvarkyti. Dabar tai galimo politinio nestabilumo (kodėl ne pertvarkymo?) žemės, kurias Europai verčiau aplenkti.
Keista, kodėl Berlyne rašantis žurnalistas taip formuluoja ir ar iš tiesų ką nors cituoja, bet Lietuvos diplomatija galėtų paprašyti, kad nei Komisija, kurioje esame, nei Vokietija, su kuria draugaujame, nebūtų net žodynu gretinamos su anų nelemtų laikų veikėjais.
Vytautas LANDSBERGIS,
Europos parlamento narys
Strasbūras
© 2008 XXI amžius
|