| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kaišiadorių vyskupijoje Merkinės dekanate Paminėjo 90-ąsias Perlojos respublikos metines
PERLOJA. Paminėta reikšminga ne tik Dzūkijai, bet ir visai Lietuvai data 90-osios Perlojos respublikos metinės. Iškilmingame renginyje nuskambėjo salvės už Lietuvą, Perloją ir žuvusius už Lietuvos laisvę. Šventinis renginys prasidėjo neseniai atnaujintame Perlojos kraštotyros muziejuje, kuriame atidaryta Perlojos istorinę praeitį liudijanti fotografijų ir istorinių dokumentų ekspozicija. Šią istorinę medžiagą po kruopelę surinko šviesaus atminimo mokytojas Antanas Volungėnas. Tądien Perloja sulaukė daug garbių svečių. Iškilmingame renginyje dalyvavo europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Vyriausybės kancleris Valdemaras Serapinas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Juozas Dringelis, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, Seimo narys Algis Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, administracijos direktorius Algis Miškinis, Kaišiadorių vyskupijos dvasininkai, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai, šauliai, partizanai, daug kitų garbių svečių, perlojiškių ir jų artimųjų. Ir ypatinga viešnia, kuriai perlojiškiai suteikė Perlojos garbės pilietės vardą, humanitarinių mokslų daktarė Petronėlė Česnulevičiūtė, 1918 metais įsteigto Perlojos respublikos komiteto pirmininko Jono Česnulevičiaus dukra. Lietuvos kariuomenės didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono kariniam orkestrui sugrojus maršą, visi skubėjo į Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios už Perloją bei visus gyvus ir mirusius jos gyventojus. Jas aukojo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius, Merkinės dekanas kun. dr. Robertas Rumšas, Pivašiūnų klebonas mons. Vincas Baublys, Perlojos klebonas kun. Ąžuolas Miliauskas. Pamokslo metu generalvikaras sakė: Ypatingą pagarbą turime pareikšti visiems perlojiečiams, žuvusiems už savo krašto laisvę. Meilė tėvynei prasideda nuo meilės savo sodybai, savo kaimui. Net ir trumpas Perlojos respublikos gyvavimas liudija apie patriotizmo proveržį šiame krašte. Mes esame valstybė. Ar tai ne stebuklas? Prie šio stebuklo prisidėjo ir Perlojos gyventojai. Linkiu, kad mūsų tėvų ir senelių laisvės ir bendrystės dvasia lydėtų jūsų darbus ir siekius ir kad jūs Perloją sukurtumėte tokią, kurioje būtų gera patiems gyventi ir svečiams atvykti... Istorikai Perlojos respubliką vadina Lietuvos istorijos fenomenu. Apie tai užsiminė visi kalbėjusieji iškilmingame minėjime, vykusiame čia pat, bažnyčioje, po šv. Mišių. Perlojos respublikos 90-mečio komiteto pirmininkas Sigitas Lūžys perskaitė šūkį, iki šiol išlikusį bažnyčios skliaute: Už Perloją ir visą Lietuvą! Po bažnyčios skliautais nuskambėjo Lietuvos valstybės himnas, žuvę už Lietuvos laisvę Perlojos respublikos įkūrėjai pagerbti tylos minute, jiems atminti padėtos gėlių puokštės kapinėse ir prie paminklo partizanams, budėjo garbės sargyba. Kalbėjo Perlojos respublikos prezidento dukra, istorikė dr. P. Česnulevičiūtė, prof. V. Landsbergis, Seimo narys, istorikas A. Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės meras V. Mikalauskas. Šlovinga Perlojos praeitis paminėta prie Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo, kurį perlojiškiai pastatė 1930 metais ir kurio nuversti nepavyko net sovietinei valdžiai. Ant jo paminklinės lentos užrašyti žodžiai: Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis Iš Perlojos kilęs aktorius Tomas Vaisieta, kuris didžiuojasi, kad vaikystėje ganė Perlojos prezidento J.Česnulevičiaus karves, skaitė Vinco Krėvės Dainą apie Arą, šventės dalyvius dainomis džiugino Perlojos dainininkai. Perlojos respublika prieš devyniasdešimt metų demokratiškai nusprendusių gyventi parapijos gyventojų savivalda. Perlojos gyventojai 1918 metais sudarė 50 vyrų savigynos būrį ir patys gynė savo kaimą nuo kaizerinės Vokietijos karių. Lapkričio 13 dieną perlojiškiai susirinko į visuotinę sueigą, paskelbusią nepriklausomą Perlojos respubliką. Sueigoje dalyvavę Perlojos parapijai priklausančių kaimų atstovai paskelbė, kad okupacinė vokiečių valdžia neteisėta, ir išsirinko parapijos komitetą. Jo pirmininku, tituluojamu ir Perlojos respublikos prezidentu, išrinktas Jonas Česnulevičius, prieš tai vadovavęs vyrų savigynos būriui. Perlojos respublika turėjo net savo pinigus ir antspaudą su herbiniu kunigaikščio Perliaus atvaizdu. Veikė teismas, tvarką palaikė šešių vyrų milicija. Iš 300 ginkluotų vyrų sudaryta kariuomenė sugebėjo atremti ne vieną puolimą. 1919 m. gegužės 2 dieną Lietuvos kariuomenės I pėstininkų pulko kuopa, apsiginklavusi kulkosvaidžiais, atėjo į Perloją. Perlojiškiai apsiginti nuo stipresnės jėgos nepajėgė, todėl turėjo sudėti ginklus. Perlojos respublikos prezidentas J. Česnulevičius, komiteto nariai bei grupelė vyrų buvo suimti, bet po mėnesio paleisti. Taigi tądien buvo panaikinta Perlojos respublika. Tačiau savo kovingą dvasią ir patriotizmą perlojiškiai demonstravo ir vėliau, kai pokario metais į partizanus išėjo keliasdešimt kaimo vyrų. Rūta Averkienė Autorės nuotraukos
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |