Atnaujintas 2008 m. lapkričio 28 d.
Nr. 90
(1683)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tegul padeda man Dievas

Šimtas trisdešimt aštuoni naujojo Seimo nariai visos Lietuvos akivaizdoje prisiekė tarnauti tėvynei, saugoti jos žemių vientisumą ir nepriklausomybę. Ir visi priesaiką užbaigė žodžiais: „Tegul padeda man Dievas“.

Skambėjo labai dievobaimingai, krikščioniškai – štai kokį turime Parlamentą! Pas mus ir Butiljonė galėtų neslėpti savo pažiūrų ir vaisingai dirbti, nes netgi persikrikštiję komunistai prašė Dievo pagalbos...

Tačiau šį džiaugsmingą širdies plakimą čia pat užgesino keli seimūnai, pareiškę, kad priesaikos tekstas neatitinka tikrovės: įstoję į ES netekome nepriklausomybės. Tai kaip ją galime saugoti? Arba kaip su žemių vientisumo išsaugojimu, kai dalis jos jau parduota vokiečiams ir danams? Akivaizdžiai kartojasi palestiniečių tragedija, kai jie buvo išvyti iš tėvynės ir ją užgrobė žemių supirkinėtojai...

Logiškai mąstant, tokios priesaikos Dievas negali padėti vykdyti. Tačiau iš praėjusio Seimo veiklos revizijos akivaizdžiai matosi, kad nors seimūnai ne tėvynei, o monopolistams tarnavo, Dievas nuo jų nenusisuko... O susikompromitavę politikai, teisti ar belaukiantys teismų, ištisomis frakcijomis ar pavieniui – visi visutėliai pateko Seiman ir įgijo parlamentaro neliečiamybės statusą. Vieniems prokuratūra „nesuspėjo“ surinkti įrodymų, kitiems teismai „mandagiai“ luktelėjo, kad kandidatai suspėtų pasislėpti po seimūnu neliečiamybe, treti, atsėdėję Lukiškių aikštės apartamentuose, pakeitė aplinką ketveriems metams į Seimo rūmus. Pasirodo, ne vien tik desovietizacijos trūkumas smaugia Lietuvėlę, dar ir rinkimų įstatymas skylėtas – kriminaliniai nusikaltėliai tvirtai saugomi nekaltumo prezumpcijos! Ko gero, tik Stašaitis su Petriku pasikuklino ir nesibalotiravo, o visi kiti prasiveržė į valdžią, nes monopolistinis kapitalas yra suinteresuotas remti nesąžiningus. O šie atsimokėdami savo balsais įteisino Lietuvos apgrobimo projektą  „Leo.LT“...

Ranka ranką plauna! Dabar kriminalinis oligarchų elitas gali nebebijoti dėl savo monopolinio kapitalo – Seime visi savi, netgi Seimo Pirmininkas ir tas teistas! Ir visai ne už gerus darbus... Kur dar jūs matėte tokią skylėtą teisinę valstybę? Mūsų Seimas dabar iš durnių labiau į piratų laivą tapo panašus... O kur dar pagal principą „nepagautas ne vagis“ neišryškintas potencialas slepiasi?

Imkime kad ir seimūnę Viliją Blinkevičiūtę – buvusią socialinio aprūpinimo ministrę: ir tam davė, ir tam davė, o ubagėliui taip ir nebeliko. Elitui tiek algeles, tiek pensijas patyliukais mokėjo su koeficientais, t. y. popieriuose viena suma, o kuklus (2, 3, 4) koeficientas elitui į rankas įdedamas algas padvigubina ar  patrigubina. Tik vieni seimūnai taip apsižioplino su „kanceliarinėmis išlaidomis“ ir leidosi išjuokiami, o kiti solidžiai gavo ir niekam nesigyrė. O ministrė už tokią algų ir pensijų „avantiūrą“ netgi neišryškinta liko.

Sodros pensininkų sąskaita privatiems bankams V. Blinkevičiūtė atidavė  400 milijonų – kad elitinių pensijų fondas būtų solidus. Na, o ubagėliams pensijukes pakėlė 10-20 kartų mažiau nei pašoko maisto kainos. Argi tai ne sodrinių pensininkų genocido kaina didinamas elitinių pensininkų fondas? Ir nei STT, nei mokesčių inspekcijai neužkliuvo ši ministrės „manipuliacija“. Atvirkščiai, dabar ginčijamasi apie šių sumų būtinumą ir tolesnį privačių fondų rėmimą iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, kad „nesugriūtų valstybės autoritetas“, užuot iškėlus baudžiamąją bylą už ekonominius-finansinius nusikaltimus!

Ministrė simpatijas reiškė „kitos orientacijos“ mažumoms (lengva ranka mestelėjo 14 mln. gėjų klubams, konferencijoms, knygoms ir demonstracijoms organizuoti). Tai kaip už gėjų rėmimą ir invalidų skriaudą V. Blinkevičiūtei liežuvis apsivertė prašyti Dievo pagalbos – sunku suprasti…

Bet tai tik viena kita dešimtis milijonukų… Smulkmė. Mūsų korumpuota valdžia jau senokai peržengė milijardinį Rubikoną, pradedant keturiais milijardais už „Mažeikių naftą“ ir nebaigiant šiandieniniu „Leo.LT“ 40 milijardiniu projektu. Kas gali tokiai pagundai atsispirti? Juo labiau kad nėra jokio pavojaus už tai atsakyti teisme. Nutąsė, nutampė socdemai „Mažeikių“ bylą ir nė vienas konservatorius nesėdo… Tiesa, žuvo Kiesai ir neišlaikė teisėjo nervai – gavo infarktą. Anapilin nukeliavo ir ūkio ministras Babilius. Užtat kiek milijonierių Seime atsirado! Ir toliau sėkmingai dygsta… Nutąsys, nuvels ir „Leo.LT“ bizniuką, net ir per Briuselio koridorius – juk ir ten yra „savų desantas“...

Didesnis pavojus grėsė iš savų piliečių: buvo suvažiavę, sulėkę į 20-mečio minėjimą pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatai. Kalbėjo šnabždėjo, kad jie rengiasi atstatyti Sąjūdžio politinį statusą bei pratęsti Geros valios pareiškimo vykdymą. Ir buvo pakankamas kvorumas, pakankamas ryžtas bei tautos palaikymas: į tribūną lipo ir šventą tiesos žodį sakė ne nublankę politikai, o tautos mylimi ir gerbiami žmonės. Trūko tik vieno vienintelio pasiūlymo – nubalsuoti už Sąjūdžio, kaip politinės organizacijos, atkūrimą. Ir visi būtų nubalsavę. Bet... įvairiais procedūriniais viražais buvo išvengta to vienintelio svarbaus pasiūlymo. Ir mažas akmenėlis didelį vežimą verčia, o tų akmenėlių Sąjūdžio kely buvo pribarstyta gausiai. Sąjūdžio, kaip politinės organizacijos, atgimimas buvo sutrukdytas. Teliko tik Sąjūdžio Vienybės deklaracija – istorinis dokumentas, įrodantis tautos šviesuolių pastangas gelbėti Valstybę, tautą ir jos ateitį.

Nėra Lietuvoje oponuojančios valdžiai politinės organizacijos, kuri priverstų A. Kubilių „suveržti diržus“ koeficientinėms nomenklatūros algoms, kuri priverstų atsisakyti pompastiškų projektų – Gugenhaimo muziejaus ar bent vieno iš dviejų stadionų statybų – projektų, kuri priverstų mūsų valdžią sugrąžinti kareivėlius iš arabiškų karo laukų, kuri likviduotų privilegijų privilegijas įvairioms mažumoms ir atstatytų Konstitucijoje įtvirtintas visų lygias teises bei dorovės prioritetą.

Bet nėra tokios politinės organizacijos, todėl persikrikštijusių komunistų, tapusių kapitalistais, išlikimas valdžioje formuoja oligarchinę valstybę, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina pasigrobtas ir monopolizuotas turtas. Jau įprasta, kad nė vienas net Seimo milijonierius nedeklaruoja savo turtų šaltinių. Maža to, netgi seimūnų pajamos nebuvo ištisus ketverius metus apmokestinamos – taigi demonstravo nusikalstamą veiką ir nieko?! Argi tai ne valdžios vaidmainystė ir nesąžiningumas?

Juk ne veltui sakoma, kad žuvis genda nuo galvos... Bet man vis rūpi, kokio dievo padėjimo prašėsi seimūnai savo priesaikoje? Nebent aukso veršio...

Andrius Stanislauskas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija