Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Piligrimystė
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus mintys pradedant Adventą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI prie savo pirmtako Dievo tarno Pijaus XII paminklo, pastatyto prie Romos Šv. Lauryno bazilikos

Bažnyčia turi nešti viltį

Didelio nerimo laikotarpiu, kurį sukėlė pasaulį ištikusi sunki ekonominė krizė, nesibaigiantys konfliktai ir vis ryškėjančios ekologinių permainų fatališkos pasekmės, popiežius Benediktas XVI prasidėjusiam Adventui iškėlė vilties šūkį, kurį turi skelbti Bažnyčia. Lapkričio 29 dienos pavakare Šv. Petro bazilikoje vadovautų Pirmojo Advento sekmadienio Mišparų homilijoje Šventasis Tėvas nurodė į apaštalo šv. Pauliaus laiško Tesalonikiečiams paraginimą, kad Viešpaties „atėjimui“ reikia ruoštis „nepriekaištingai“. Šventasis Tėvas taip pat paaiškino, kad šiame kontekste sąvoka „atėjimas“ (graikiškai „parousia“, lotyniškai „adventus“) reiškia daugiau nei ateities įvykį, nes pats jo laukimas vyksta dabartyje per tobulą budėjimą kiekvienu asmens (dvasios, sielos, kūno) dėmeniu.

Advento sulaukus

Mieli kunigai, vienuoliai, vienuolės, brangūs tikintieji!

Advento malonės metas

Kasmet naujai išgyvenama adventinio laiko kelionė mus visus dar kartą pakviečia apmąstyti Įsikūnijimo slėpinį, glaustis prie išganymo versmės ištakų – Nazareto Apreiškimo grotos ir Betliejaus Prakartėlės, kurioje Amžinasis Žodis tapo Žmogumi. Dievo Šviesa tapo mūsų gyvenimo šviesa, Dievo Žodis apsivilko mūsų žmogiškumu ir tapo vienu iš mūsų. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14).

Į redakciją atėjo žmogus, arba Smūgis lietuviškai spaudai

Į redakciją atėjo žmogus – atvažiavo net iš Marijampolės mums jau seniai pažįstamas J. Š. (apsiribosime inicialais). Žmogus yra ne tik „XXI amžiaus“, bet ir „Kregždutės“ skaitytojas. Ir ne tik  skaitytojas, bet ir rėmėjas, nuolat išgyvenantis dėl laikraštėlio vaikams likimo, finansiškai jį paremdamas, iš savo menkos pensijos prenumeruodamas laikraštėlį keletui vaikų. Jis ir karštas Lietuvos patriotas bei katalikiškos spaudos puoselėtojas. Išsitraukęs popieriaus lapą, pradėjo skaityti ranka rašytą tekstą. Jame teigiama, kad redaktorius, neatsižvelgdamas į kai kurių skaitytojų reikalavimus (beje, atspausdintus laikraštyje), pamindamas visiems žinomą principą 100 dienų nekritikuoti vyriausybės, spausdina Tėvynės sąjungai kritiškus Gražulio ir Šalnos straipsnius. J. Š. taip pat perskaitė nepasitenkinimą, kad laikraščio savininkai ieško priemonių, kaip ištaisyti finansinę padėtį. Rašte ultimatyviai prašoma iki gruodžio 20 dienos leisti skaitytojams nuspręsti, ar jau „atitaisyta“ ankstesnė laikraščio pozicija, pagal ką skaitytojai galės nuspręsti, ar verta jiems prenumeruoti laikraštį.

Didysis festivalio prizas iškeliavo į Venesuelą

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje konkurso metu Venesuelos atstovai neturėjo sau lygių varžovų

Lapkričio 28-ąją Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Tomo Akviniečio didžiojoje auloje įvyko XVI sakralinės muzikos festivalio „Cantate Domino“atidarymo koncertas.

Pirmasis jaunimo kamerinių chorų sakralinės muzikos festivalis buvo surengtas 1992 metais, vėliau peraugęs į tarptautinį renginį. Jo tikslas – atgaivinti ir puoselėti sakralinę muziką Lietuvoje, skatinti chorus ją giedoti. Festivalio sumanytojui Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro vadovui Rolandui Daugėlai 2004 metais kilo mintis surengti chorų konkursą, kuriame buvo skiriamas ir didysis prizas. Konkursui pavykus, renginį nutarta rengti kasmet. Iš pradžių chorai dalyvavo sekmadienio, o vėliau ir kitų dienų šv. Mišiose. Koncertai vyko prieš pamaldas ir po jų.

Kai žemė matuojama sudurstyta liniuote...

Gintaras VISOCKAS

Anykštėnas Gintaras Vaičiūnas su sūnumi, iš kurių tikriausiai bandoma nugvelbti gabalą jiems priklausančios žemės Autoriaus nuotrauka

Lietuva – tarsi ir demokratinė valstybė, kurioje, be kita ko, šventai gerbiama žmogaus teisė į nuosavybę. Lietuvoje nei iš piliečio, nei iš privačios įmonės ar visuomeninės organizacijos negalima atimti turto. Parduoti, iškeisti, padovanoti savąją nuosavybę gali tik pats savininkas. Žemę, butą ar automobilį iš savininko galima atimti tik teisinėmis priemonėmis, griežtai nustatyta tvarka. Be teismo sprendimo jokios varžytinės, jokia konfiskacija neįmanoma. Lietuvoje lyg ir negalimi tokie „teisiniai žaidimai“ kaip Rusijoje: vieną rytą stambios įmonės savininkas Michailas Chodorkovskis atsibunda kalėjimo vienutėje, be to, pasijunta esąs visiškas skurdžius, nes įmonė iš jo valdžios paliepimu atimta, konfiskuotos visos akcijos. Toji rusiška intriga dėl milijardieriaus M. Chodorkovskio teisėtų – neteisėtų turtų nuskambėjo visame pasaulyje, sulaukdama pačių įvairiausių vertinimų. Jei M. Chodorkovskis ir neteisėtai, sukčiavimo būdu įsigijo savo milijardus, tai vis dėlto valstybė neturi teisės neteisėtai įgytą turtą atimti neteisėtomis priemonėmis.

Kristaus tarnybos karys Karaliaučiaus krašte

Garbės kanauninkas Anupras Gauronskas Edvardo ŠIUGŽDOS nuotrauka

Garbės kanauninkui Anuprui Gauronskui Karaliaučius – kaip antri namai, nes gyvena jis čia jau daugiau nei dvidešimt metų. Iš 40 kunigystės metų pusė prabėgo Lietuvoje, pusė – Karaliaučiuje. Per tą laiką regione spėjo ir valdžia pasikeisti, ir laikai, ir įpročiai. Šiemet 70-metį šventęs g. kan. Anupras Gauronskas pasakoja apie savo gyvenimo kelią. Jį kalbina kun. Kazimieras Ambrasas, SJ.

Verksmai dėl mumijos

Petras KATINAS

Garbės sargyba Raudonojoje aikštėje Lenino mumijos jau nebesaugo

Rusijos žiniasklaidoje kilo diskusijų dėl Lenino mauzoliejaus ir mumijos likimo Maskvos Raudonojoje aikštėje. Diskusiją pradėjo pats vadinamojo Kremliaus pulko, tiksliau, mumijos mauzoliejaus komendantas pulkininkas, meiliai vadinamas „Saša“ – Gorbunovas. Jis priminė, kad lygiai prieš penkiolika metų jis gavo įsakymą iš paties aukščiausio savo viršininko, t. y. buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino, panaikinti garbės sargybą prie iki šiol oficialiai vadinto „posto Nr. 1“. Tai yra Lenino mauzoliejaus. Pasirodo, paskelbus įsakymą tą postą saugoję eiliniai ir karininkai net ašaromis apsipylė. Gerai nors tiek, anot pulkininko Gorbanovo, jog liko mauzoliejaus svečių tribūna, kurioje paradus priimdavo  visi SSKP gensekai – pradedant Stalinu ir baigiant Černenka ir Gorbačiovu. Išliko ir medicininė-biologinė laboratorija. Jos darbuotojai, apsivilkę baltais chalatais, kiekvieną pirmadienį ir penktadienį tikrina legendinės mumijos būklę... Matyt, žiūri, ar neištirpo nulipdyta vaškinė mumija.