|
Ribos
Linas ŠALNA
Antradienį valdančiosios koalicijos balsais (ir manipuliuojant Seimo Statutu) buvo pritarta A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programai. Jeigu viskas vyks pagal premjero A. Kubiliaus planą, jau prieš pat Kalėdų šventes (Kūčių išvakarėse) planuojama priimti visus drastiškus mokesčių pakeitimus, siekiant pripildyti Kirkilo vadovautos vyriausybės išeikvotą valstybės biudžetą. Aišku, toks vėlyvas įstatymų priėmimas sukels didelę netvarką mokestinių prievolių srityje. Bet svarbiau yra tai, kad didžiausia našta bus uždėta skurdžiausiems gyventojų sluoksniams 600-800 litų dydžių pensijas gaunantiems pensininkams, minimalią algą (ar net pusę minimalios) gaunantiems dirbantiesiems, o ypač bedarbiams ar pusę metų iš bedarbio pašalpų gyvenantiems. Kartu naikinant patentus patentininkams bei didinant PVM (nuėmus vadinamąsias lengvatas) bus žlugdomos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės jos bus priverstos bankrutuoti ir į gatvę išmesti naujus bedarbius. Todėl ne veltui Vyriausybei tvirtinant programą prie Seimo piketavo profsąjungų atstovai. Iškėlę plakatus, o ir savo kalbomis televizijai bei Seimo atstovams (tarp kurių matėsi tik kažkodėl besišypsantis vadinamasis socialdemokratas Sabatauskas, bet nepasirodė nė vienas valdančiosios koalicijos atstovas) profsąjungų nariai teigė, kad naujosios Vyriausybės planai dar labiau nuskurdins neturtinguosius ir daugiausiai naudos atneš pasiturintiems gyventojams.
Galbūt dėl galinčių kilti neramumų Seimui patvirtinus naująją Vyriausybę, pas Prezidentą pasitarimui buvo pakviesti aukščiausieji naujosios valdžios atstovai. Beveik dvi valandas susitikime dalyvavę aukščiausi šalies vadovai prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas A. Valinskas, premjeras A. Kubilius, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius P. Malakauskas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas A. Anušauskas ir prezidento patarėjas saugumo klausimais M. Ladiga kalbėjo apie grėsmes, galinčias kilti aštrėjant ekonominei krizei, tokių grėsmių prevenciją ir glaudesnį visų valdžių, ir ypač VSD, bendradarbiavimą. Kaip vėliau žurnalistams teigė Seimo pirmininkas A. Valinskas, VSD yra viena iš tų institucijų, kurios užtikrina stabilumą valstybėje, kadangi mes esame ne pačioje palankiausioje politinėje situacijoje dėl kaimynystės ir visų kitų dalykų. Ir tos problemos, kaip buvo pateikta, ir tam pritarė ir prezidentas, ir premjeras, (...) gali tik aštrėti, jei sunkės ekonominė situacija. Todėl šioje srityje reikės koordinuoti veiksmus ir apie tai buvo kalbama. Premjeras A. Kubilius taip pat tikino, jog daugiausia kalbėta apie finansinius ekonominius iššūkius: Kalbėjome apie tuos dalykus, kurie gali klostytis. Lietuva nėra išimtis. Matome kaimyninę Latviją, kaimyninę Estiją, galime netoli pasižiūrėti į Vengriją ar dar kurią nors šalį. Mes nesame akli ir suvokiame, kad ekonomikos problemos virs konkrečiomis žmonių problemomis. Tikrai galime prognozuoti ir stambių kompanijų bankrotus (keista, kad buvo pamiršta paminėti ir mažąsias, kurios sudaro didžiausią verslo dalį ir yra nepalyginti sunkesnėse sąlygose red.), ir bedarbystės augimą. Ir mūsų atsakomybė suvaldyti tokią situaciją ir rasti geriausius sprendimus. Paklaustas, koks VSD vaidmuo sprendžiant minėtus ekonominius iššūkius, A. Kubilius aiškino, jog saugumo vaidmuo svarbus prognozuojant, padedant intelektiniais resursais ir dirbant darbą kartu. (Atrodo, kad VSD vadovybės klausimas, anksčiau dažnai keltas, pasitarime nebuvo keliamas.)
Galima įtarti, kad naujoji valdžia jau iš anksto, dar net nepatvirtinus naujosios vyriausybės, ėmėsi griežtinti VSD kontrolę. Tą gana aiškiai pirmadienį išreiškė tada dar paskirtoji krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, aiškindama, kad taip būtų įgyvendinta Konstitucijos nuostata, jog Vyriausybė, be kita ko, garantuoja valstybės saugumą. Tuo bus siekiama, kad VSD galėtų kontroliuoti ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė bei Prezidentas. Žadama nustatyti aiškesnes Seimo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijas, formuluojant užduotis šiai institucijai. Lietuva kartu su Rumunija esą yra vienintelės Europos Sąjungos narės, kuriose saugumas nėra atskaitingas Vyriausybei. Šiuos pokyčius R. Juknevičienė pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, svarsčiusiems Vyriausybės programą. Dokumente planuojamas VSD veiklos tobulinimas apibrėžtas dviem punktais. Įvertinę daugumos NATO ir ES valstybių praktikoje sukauptą patirtį, inicijuosime Valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimą, patobulindami nuostatas dėl departamento valdymo, nustatydami aiškesnes Seimo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijas formuluojant užduotis ir vykdant kontrolę, rašoma programoje. Sunku įsivaizduoti trijų aukščiausių valstybės institucijų kontroliuojamą VSD. Dar sunkiau būtų, jei ta globa būtų suteikta tik vienai Vyriausybei tai būtų jau panašu į sovietinį KGB, kuriam formaliai vadovavo vyriausybė Ministrų Taryba. (Taip ir buvo įvardijama: KGB prie SSRS Ministrų Tarybos, KGB prie LSR Ministrų Tarybos.) Faktiškai šį represinį aparatą valdė ir kontroliavo valdančioji (diktatūrinė) komunistų partija. Demokratinėje valstybėje už vidaus saugumą atsako institucija, tiesiogiai pavaldi ir atsiskaitanti vidaus reikalų ministrui, užsienio žvalgyba atsiskaito užsienio reikalų ministrui, o karinė gynybos ministrui arba kariuomenės vadui. Lietuvoje VSD irgi kol kas visapusiškai užtikrina valstybės saugumą. (Kiek jam tas pavyksta kitas klausimas.) Kartu neramina ir kitas šios problemos aspektas: ar programiniai Permainų koalicijos reikalavimai sustiprinti VSD kontrolę iš Vyriausybės pusės nereiškia Premjero galių stiprinimą, o juolab ar tai nereiškia rengimosi drastiškiems įvykiams Lietuvoje, kuriuos gali sukelti naujų mokesčių tarifų įvedimas?
Apžvalgininkai ir teisininkai jau svarsto galimybę įvesti cenzūrą ar net bausmes už kalbas apie krizę. Advokatų kontoros Devyžis ir partneriai WILL advokatas Paulius Docka sako, kad Strasbūro teismas jau yra suformavęs praktiką, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją. Todėl, pasak teisininko, greičiausiai būtų galima bausti tik už SMS žinučių siuntinėjimą apie bankų griūtį ir pan. tai galima prilyginti kaip pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų paskleidimą. Žinoma, žodžio laisvė nėra absoliučiai nevaržoma, bet ją galima varžyti tik įstatymų nustatytais būdais. Neabejotinai visomis laisvėmis gali pasinaudoti ir patys laisvės priešininkai, tačiau žodžio laisvės apribojimo atveju rizika tikrai yra didesnė. Dar daugiau, laisvo žodžio nauda yra didesnė už piktnaudžiavimo juo daromą žalą. Valstybės interesų ar pseudointeresų gynimo suabsoliutinimas, ypač kai asmenys pradedami persekioti už pareikštą nuomonę, net ir esant faktų netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas. Todėl teisėsaugos institucijų pseudoprevencinė veikla yra žodžio laisvės pažeidimas. Tokia prevencinė saugumo policijos veikla liudija apie prastą saugumo tarnybų veiklos kontrolę, kuri būdinga daugumai Rytų Europos šalių. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti tai garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir praktiškai visų demokratinių valstybių Konstitucijos. Norintiems kovoti su asmenimis, kurie pranašauja ekonominę krizę ar jos pasekmes, reikia neužmiršti aukščiau minėtos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos. Nes teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų sureikšminimą. Vadinasi, jei asmuo sąžiningai reiškia savo nuomonę, net jei ta nuomonė ir aštresnė, o ekonominės prognozės niūresnės, jis yra apsaugotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu. Žinoma, jei žinių skleidimo paskata yra noras pakenkti valstybei ar sukelti paniką, tada galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę. Bet tai turi būti konkrečių žinių, o ne nuomonės skleidimas, tikslas turi būti labai aiškiai išreikštas ir tai turi būti daroma tyčia. Neturėtumėme užmiršti, kad žodžio ir įsitikinimų laisvę mums garantuoja Konstitucija ir ją riboti galima tik įstatymais. Kol Lietuvoje neuždrausta skleisti savo nuomonę apie ekonominę krizę, tol teisėsaugos institucijos gali užsiimti tik tokia pačia saviveikla, kurią pavadins prevenciniu darbu (apie kurį ir kalbėjo susitikimo pas Prezidentą dalyviai). Bet kokie bandymai pritaikyti sankcijas piliečiams už nuomonės apie ekonominę krizę skleidimą baigtųsi triuškinamu Lietuvos pralaimėjimu Europos žmogaus teisių teisme. Toks teisėsaugos institucijų kišimasis į asmenų žodžio ir minties raiškos laisvę neturi jokio teisėto pagrindo.
Galima tik pritarti tam, kad Vyriausybės programoje žadama inicijuoti liustracijos procesą reglamentuojančių įstatymų priėmimą, kad Liustracijos komisiją formuojant kitais pagrindais būtų galima efektyviai tęsti ir baigti liustracijos procesą. Juk beveik visiems yra aišku, kad valstybės reikalams ypač trukdo to paties VSD slepiami ir netgi globojami KGB agentai ir karininkai, įtaisyti į visas valstybės institucijas netgi aukščiausias, o ypač diplomatines. Bet tai jau atskira tema.
© 2008 XXI amžius
|