Atnaujintas 2008 m. gruodžio 19 d.
Nr. 96
(1689)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prisiminti jėzuito kardinolo nuopelnai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI aplankė
kardinolą Averį Dalesą
balandžio 18 dieną Niujorke
per vizitą Jungtinėse Valstijose

Popiežius įvertino tikėjimo ir proto darnos liudijimą

Tarp daugelio įvairių šalių Bažnyčios hierarchų, kurie į amžinybę išėjo šių metų pabaigoje, ypatingo dėmesio nusipelno amerikietis jėzuitas kardinolas Averis Dalesas. Šis gruodžio 12 dieną Niujorke miręs 90-metis dvasininkas pagrįstai laikomas vienu žymiausių XX amžiaus JAV katalikų mąstytojų. Savo telegramoje, adresuotoje Niujorko arkivyskupui kardinolui Edvardui Iganui, popiežius Benediktas XVI paprašė perduoti savo užuojautą velionio „šeimai, broliams iš Jėzaus Draugijos ir vietinio Fordhamo jėzuitų universiteto akademinei bendruomenei“, kurioje kardinolas A. Dalesas dirbo paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius.

Šventasis Tėvas vizito į JAV metu surado laiko aplankyti sunkiai sergantį teologą, o dabar savo užuojautoje įvertino velionio „įtikinamą asmeninį tikėjimo ir proto darnos liudijimą“, kuris buvo išreikštas jo gausiuose darbuose (dešimtyse parašytų knygų ir šimtuose publikuotų straipsnių). Popiežius su gilia padėka prisiminė kardinolo A. Daleso įžvalgas vertinant bažnytinį ir visuomeninį gyvenimą, „nesilpnėjančią meilę Viešpačiui ir jo Bažnyčiai“, kuri apėmė visą jo kunigišką tarnystę bei teologinius tyrinėjimus. Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad tie darbai teiks peno „protų ir širdžių atsivertimui ir Evangelijos sklaidos pažangai“ būsimoms kartoms.

Kardinolo A. Daleso teologinės veiklos aukštą įvertinimą bei liūdesį dėl jo netekties išreiškė JAV katalikų vyskupų konferencija. Jos pirmininkas Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas savo pareiškime pabrėžė, kad „į Dievo namus sugrįžo didis teologas ir atsidavęs Bažnyčios tarnas“. Episkopatui labai truks kardinolo A. Daleso „išmintingo patarimo“, bet jo asmeninis liudijimas, kaip kunigo, jėzuito ir Bažnyčios kardinolo, visada išliks atmintyje ir skatins Bažnyčią likti ištikimai savajai misijai. Kardinolas F. Džordžas pripažino, kad liūdi „netekęs asmeninio draugo“ ir kartu viliasi, kad velionis iš aukštybių mato savo veiklos rezultatus.

„Ištisai kartai kunigų mokslininkų ir tikinčiųjų kardinolas A. Dalesas buvo patikimas ir ištikimas Antrojo Vatikano Susirinkimo (1962-1965) nutarimų interpretatorius, – tvirtino Ekumeninių ir tarpreliginių reikalų sekretoriato prie JAV vyskupų konferencijos direktorius kunigas Džeimsas Masa, buvęs velionio studentas. Daugybė knygų (pvz., „Bažnyčios modeliai“, tapo teologinio švietimo klasika“. Minėtoje knygoje, išleistoje 1974 metais, kardinolas A. Dalesas analizuoja penkis skirtingus Bažnyčios įvaizdžius, susiformavusius per šimtmečius („Institucija“, „mistinė bendruomenė“, „sakramentas“, „skelbėja“ ir „tarnaitė“).

Jėzuitų konferencijos pirmininkas kunigas Tomas Smoličnis taip pat nurodė Bažnyčios hierarcho didžiulį intelektualinį pajėgumą bei nuoseklumą, dėl to jo raštai svariai prisidėjo prie „katalikų intelektualinio gyvenimo gyvybingumo stiprinimo“. Kita vertus, nors ir turėdamas talentų, kardinolas A. Dalesas „laikė save varganu Bažnyčios tarnu“ ir dėl to jis tapo iškiliu pavyzdžiu visiems Jėzaus Draugijos nariams, mokydamas juos „siekti intymesnio ryšio su Viešpačiu, kurį taip mylėjo“, sakė tėvas T. Smoličnis.

Atsivertimas ir produktyvi teologinė veikla

Oberne (prie Niujorko) 1918 metų rugpjūčio 24 dieną gimęs Averis Dalesas yra kilęs iš žymios JAV protestantų dvasininkų ir valstybininkų giminės. Jo proseneliai Džonas Vatsonas Fosteris ir Robertas Lansingas dirbo valstybės sekretoriais prezidentų Bendžamino Harisono ir Vudro Vilsono vyriausybėse, senelis Alenas Dalesas buvo presbiterionų dvasininkas ir vienas iš Amerikos teologų draugijos kūrėjų. Žymiu diplomatu buvo ir kardinolo tėvas Džonas Fosteris Dalesas, dalyvavęs derybose dėl Versalio sutarties po Pirmojo pasaulinio karo ir rengęs Jungtinių Tautų chartiją po Antrojo pasaulinio karo nuo 1953 iki 1959 metų buvęs valstybės sekretoriumi (užsienio reikalų ministru) prezidento Duaito Eizenhauerio vyriausybėje. Jo garbei dabar pavadintas JAV sostinės Vašingtono Daleso tarptautinis oro uostas. Kardinolo dėdė Alenas Dalesas koordinavo amerikiečių žvalgybinę veiklą Europoje per Antrąjį pasaulinį karą, vėliau įkūrė garsiąją Centrinę žvalgybos valdybą, kurios vadovu buvo nuo 1953 iki 1961 metų.

Baigęs pradinę mokyklą ir gimnazijas Niujorke ir Šveicarijoje, 1936 metais A. Dalesas įstojo į Harvardo universiteto Teisės fakultetą. Nors augo puritoniškoje protestantų šeimoje, bet buvo beveik praradęs tikėjimą, tapęs agnostiku. Tačiau imlus protas, pažintis su senovės filosofų ir teologų raštais paskatino jį atsiversti į katalikybę. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo žvalgybos karininku JAV kariniame laivyne ir už nuopelnus kovoje dėl Prancūzijos išvadavimo buvo apdovanotas tos šalies „Karo kryžiaus“ („Croix de Guerre“) ordinu. Jausdamas vis stipresnį dvasinį pašaukimą, 1946-ųjų rugpjūčio 14 dieną įstojo į Jėzaus Draugijos noviciatą. Netrukus pradėjo teologijos studijas, po kurių baigimo 1956 metų birželio 16 dieną priėmė kunigystės šventimus. Dėl šeimos išskirtinės padėties JAV visuomenėje tai tapo nacionaliniu įvykiu, apie kurį rašė didžiausias šalies dienraštis „The New York Times“.

Po šventimų kunigas A. Dalesas jėzuitiškas ir teologines studijas tęsė Vokietijoje ir Romoje, kur 1960 metais apsigynė teologijos daktaro disertaciją. Grįžęs į JAV dirbo teologijos profesoriumi Vudstoko kolegijoje (1960-1974), Amerikos katalikų universitete (1974-1988) ir Fordhamo universitete (1988-2008), kartu skaitydamas paskaitas JAV, Romos, Anglijos, Belgijos aukštosiose mokyklose. Teologinė veikla buvo labai produktyvi: išleista 23 knygos (paskutinioji knyga apie magisteriumą „Tikėjimo mokytoja ir saugotoja“ pasirodė 2007 metais) ir daugiau kaip 650 straipsnių, esė bei apžvalgų. Už didžiulius nuopelnus teologijai popiežius Jonas Paulius II tėvui A. Dalesui 2001 metų vasario 21 dienos konsistorijoje suteikė garbingą kardinolo titulą. Jis tapo pirmuoju amerikiečiu jėzuitu ne vyskupu, nusipelniusiu tokios garbės.

Kardinolas A. Dalesas buvo renkamas Amerikos katalikų teologų draugijos ir jo senelio įsteigtos Amerikos teologų draugijos pirmininku. Popiežius Jonas Paulius II jį buvo paskyręs į prie Tikėjimo doktrinos kongregacijos veikiančią Tarptautinę teologų komisiją, kuriai vadovavo kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI). Kardinolas A. Dalesas taip pat buvo nuolatinis JAV vyskupų konferencijos doktrininės bei ekumeninės komisijos patarėjas, jis yra gavęs daugelį nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, įskaitant 28 universitetų suteiktą garbės daktaro vardą.

Nepaisant pripažinimo, kardinolas A. Dalesas išliko vienuoliškai kukliu. Daugiau kaip 60 metų jį artimai pažinojęs ir kartu su juo 2001 metais į Kardinolų kolegiją paskirtas Vašingtono arkivyskupas emeritas kardinolas Teodoras Makerikas sako, kad jo draugas buvo „šventas žmogus, visiškai be jokios klastos ir pretenzijų“. Nepaisant imponuojančios asmenybės ir intelekto, žymusis teologas „buvo labiau nei kas kitas giliai atsidavęs vieninteliam reikalui – savo tikėjimui“, aiškino kardinolas T. Makerikas, pabrėždamas velionio gilų įsipareigojimą tiesai.

Laisvė be atsakomybės veda į moralinį nuosmukį

Po kardinolo A. Daleso mirties JAV katalikų žinių agentūra CNS, kitos katalikiškos žiniasklaidos priemonės priminė žymiojo teologo įžvalgas, kuriose atsispindėjo jo ištikimybė Katalikų Bažnyčios mokymui, moralės nuostatų gynimas prieštaringuose klausimuose, aktyvi pozicija prieš mirties kultūros proveržius. Štai kritiškai atsiliepdamas apie vadinamąją Vatikano II Susirinkimo „dvasią“, vienoje 2005 metais skaitytoje paskaitoje jis pabrėžė, kad „Susirinkimo tikroji dvasia turi būti randama ne už priimtų dokumentų tekstų, bet juose pačiuose“. Kai šie dokumentai yra teisingai interpretuojami, jie tampa „galingu šaltiniu Bažnyčios atsinaujinimui“.

Kardinolas A. Dalesas taip pat pabrėžė, kad išlieka aktualus ir galiojantis XVI amžiaus viduryje vykusio Tridento Susirinkimo mokymas, ypač dėl Kristaus buvimo Eucharistijoje. Tuometinis Susirinkimas šį buvimą apibrėžė trimis prieveiksmiais – „tikrai, realiai ir substancialiai“ – kurie lieka raktais katalikiškojo mokymo durims atverti ir atmeta bet kokį prieštaravimą. Kardinolas A. Dalesas taip pat patvirtino, kad Bažnyčiai reikia nuolatinio atsinaujinimo: nors ji yra šventa, tačiau sudaryta iš nuodėmingų narių, kuriems būtina atgaila ir nuskaistinimas.

2004 metais Vašingtone kalbėdamas pirmuosiuose Nacionaliniuose katalikų maldos pusryčiuose kardinolas priminė, kad amerikiečiams „nieko nėra šventesnio nei laisvės idėja“. Tačiau perdėtas laisvės atsiejimas nuo atsakomybės tautą veda į moralinį nuosmukį. „Kada laisvė veikia moraliniame vakuume, ji tampa beprasmė“, – pabrėžė kardinolas A. Dalesas. Jis pastebėjo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sėkmingai įveikė daugelį tironiškų režimų, tačiau nesugebėjo sukurti nieko daugiau, kaip „moralinę tuštumą, kurią skausmingai užpildė apgavystės, narkotikų ir smurto demonai“. Geru pavyzdžiu galėtų būti posttalibaninis Afganistanas arba kai kurios pokomunistinės šalys, nes jose „daugelis piliečių pradėjo ilgėtis nuverstų valdytojų, nes prie jų buvo bent minimali tvarka ir saugumas“.

2004 metais jėzuitas kardinolas paragino siekti „apologetikos atgimimo“, kadangi krikščioniškų tiesų gynimui proto argumentais yra „pribrendęs neatidėliotinas reikalas“. Tačiau naujoji apologetika turi būti sutelkta ne tik į tradicinius filosofijos bei istorijos mokslų argumentus, bet pirmiausia į „gyvąjį tikinčiųjų liudijimą“. 2003 metais tradicinėse šv. Mišiose, pradedant naują juridinės veiklos ir politinės veiklos sezoną Vašingtone (vadinamosiose „raudonose Mišiose“), sakytoje homilijoje kardinolas A. Dalesas pabrėžė, kad „įstatymas ir dvasingumas turi būti kartu“, kad jie yra „neatskiriami kaip kūnas ir siela“. Taip yra dėl to, kad civilinė teisė yra žmogiškasis pasiekimas, tuo tarpu dvasia daug priklauso nuo Dievo malonės, kuri gali perkeisti širdis ir užpildyti meile.

Šiemet balandžio pradžioje savo atsisveikinimo kalboje, užbaigdamas daugiametę teologijos profesoriaus tarnystę Fordhamo jėzuitų universitete, kardinolas A. Dalesas dar kartą sukritikavo šiuolaikinėje visuomenėje įsivyravusį materializmą, reliatyvizmą, hedonizmą, bedvasį scientizmą ir paviršutinišką antiintelektualizmą. „Vakarų krikščioniška mintis daugelį šimtmečių žengė tikrovės pažinimo keliu, kol Renesanso „epochoje neatgimė agnosticizmas“, – pastebėjo garsusis teologas. Todėl visada reikia prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimą, kad filosofija „atnaujintų savo prigimtinę amžinosios tiesos ir išminties paiešką“.

Mokslas, kuris nesiremia mums apreikšto pažinimo turtais, „nuostabiai padidino mūsų kūrimo ir naikinimo galias, bet nepasako mums, ką mes turime daryti ir kodėl“, – sakė kardinolas A. Dalesas. Mokslas taip pat nepasako mums, iš kur kilo visata arba kodėl mes egzistuojame ir kokia mūsų paskirtis. Kaip tik šie neatsakyti klausimai, kaip ir sekuliarizuotos kultūros, „nepaliekančios vietos objektyvios moralės normoms bei prasmei“, prieš 70 metų atvedė žymųjį teologą į katalikų tikėjimą. „Krikščioniškas apreiškimas atnešė man didžiulį šviesos spindesį. Vienas Dievas, kurį pažinau iš Naujojo Testamento, buvo tiesiog gėris ir tiesa, – kalbėjo kardinolas. – Ir tas pats Dievas visame savo grožyje ir didybėje tapo Jėzuje Kristuje vienu iš mūsų žmogiškosios šeimos narių, tapo ir liko tiesa, keliu ir gyvenimu“.

Dabar Kardinolų kolegija turi 190 narių, iš kurių 116 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje. Jungtinės Amerikos Valstijos turi 16 kardinolų, iš kurių 13 yra elektoriai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija