Atnaujintas 2008 m. gruodžio 27 d.
Nr. 98
(1691)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Atpirkėjas yra daugiau nei pranašas

Vilkaviškio vyskupo kalėdinis sveikinimas

Jau vaikystėje mūsų atmintyje įsitvirtina šventiniai simboliai. Vieni ryškiausių iš jų yra tie, kurie siejasi su Kristaus gimimo švente. Jos simbolika ypač patraukli ir miela. Ji prakalbina ir mažą, ir jauną, ir seną. Kai kam šv. Kalėdos pirmiausia asocijuojasi su žiema, baltu sniegu, sveikinimų atvirukais, Kalėdų seneliu, dovanomis. Vis dėlto stipriausi yra religiniai simboliai, nes jie tiesiogiai siejasi su tuo, kas Kalėdose yra svarbiausia – Jėzaus gimimu. Šie simboliai – tai prakartėlė su dievišku Kūdikiu, Šventąja Šeima, angelais, tai Kūčių vakarienė, kai drauge susirinkę ypatingoje ramybėje ir džiaugsme laužiame kalėdaitį, tai Bernelių šv. Mišių liturgija, padedanti išgyventi nuostabų Viešpaties užgimimo slėpinį.
Tiek Kūčių vakarienė, tiek šventinė liturgija su tik šiam laikotarpiui būdingomis giesmėmis ypatingai paliečia kiekvieną geros valios žmogų. Per Kūčias bene labiausiai išgyvename artimų žmonių bendrystę. Dalijimasis kalėdaičiu šią vakarienę pripildo sakralumo. Dar labiau nei savo namų aplinkoje Kristaus užgimimą išgyvename prakartėle pasipuošusiuose Dievo namuose, kuriuose švenčiame liturgiją, drauge su tikinčiųjų bendruomene klausomės su Jėzaus gimimu susijusių Šventojo Rašto skaitinių, prisiartindami prie išganymo ištakų ir žmonėms dovanojamo amžinojo gyvenimo pažado.
Kalėdų dienos liturgijoje skaitomas Dievo žodis liudija, kad Viešpats, kalbėjęs per pranašus, galiausiai prabilo žmonėms per Jėzų Kristų (plg. Žyd 1, 2). Jėzus Kristus yra Dievas Sūnus, Tėvo siųstas ir Šventosios Dvasios veikimu tapęs Žmogumi, Kalėdų naktį iš Švč. Mergelės Marijos gimęs kaip Pasaulio Šviesa. Šį didį įvykį, visai žmonijai svarbią tiesą, daugybė krikščionių kasmet pagerbia, švenčia, išgyvena šv. Kalėdų metu.
Ir mūsų dienomis ši iškilmė skelbia tą pačią žinią, kaip amžių amžiais: pasauliui gimė Atpirkėjas, kuris yra daugiau nei pranašas. Jėzus Kristus – Dievo pažadėtasis Mesijas, atėjęs mūsų išgelbėti. Ir šiais metais Betliejaus žvaigždė tegul veda mus prie Jėzaus ir niekas tenenustelbia jos šviesos. Kaip Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo, apaštalų ir daugybės kitų geros valios žmonių nesuklaidino abejojančių ar netikinčių požiūris, net persekiojimai dėl tikėjimo, taip ir mūsų neturi į netikrumą vesti kieno nors priešiškumas, nepritarimas, kylantis iš supratimo, tikėjimo stokos.
Tenenustelbia šventų Kalėdų džiaugsmo taip pat ir nepritekliai, šiandieniniai ekonominiai sunkumai. Bėga amžiai, keičiasi gyvenimo aktualijos, kasdienybės problemos, o Dievas išlieka tas pats virš visų praeinančių dalykų. Gal kaip tik sunkumai yra tas laikas, kai Jėzų lengviausia sutikti, atpažinti ir suvokti, kad Jis yra pasaulio, laikų ir mūsų Viešpats, taip atrandant gyvenime tvirtą atramą, prasmę, ramybę. Amžinąsias, mums taip reikšmingas tiesas, tepadeda geriau suprasti ir religiniai Kalėdų simboliai. Tebūna Kalėdų šventimas vilties ir tikėjimo metas. Teatneša švenčių dienos daug džiaugsmo ir gražios bendrystės su artimiausiais žmonėmis ir Dievu.
Visus nuoširdžiausiai sveikinu, sulaukus šv. Kalėdų, vėl kviečiančių kiekvieną džiugiai sutikti gimusį dievišką Kūdikį Jėzų.
Vilkaviškio vyskupas
Rimantas NorvilaJau vaikystėje mūsų atmintyje įsitvirtina šventiniai simboliai. Vieni ryškiausių iš jų yra tie, kurie siejasi su Kristaus gimimo švente. Jos simbolika ypač patraukli ir miela. Ji prakalbina ir mažą, ir jauną, ir seną. Kai kam šv. Kalėdos pirmiausia asocijuojasi su žiema, baltu sniegu, sveikinimų atvirukais, Kalėdų seneliu, dovanomis. Vis dėlto stipriausi yra religiniai simboliai, nes jie tiesiogiai siejasi su tuo, kas Kalėdose yra svarbiausia – Jėzaus gimimu. Šie simboliai – tai prakartėlė su dievišku Kūdikiu, Šventąja Šeima, angelais, tai Kūčių vakarienė, kai drauge susirinkę ypatingoje ramybėje ir džiaugsme laužiame kalėdaitį, tai Bernelių šv. Mišių liturgija, padedanti išgyventi nuostabų Viešpaties užgimimo slėpinį.

Tiek Kūčių vakarienė, tiek šventinė liturgija su tik šiam laikotarpiui būdingomis giesmėmis ypatingai paliečia kiekvieną geros valios žmogų. Per Kūčias bene labiausiai išgyvename artimų žmonių bendrystę. Dalijimasis kalėdaičiu šią vakarienę pripildo sakralumo. Dar labiau nei savo namų aplinkoje Kristaus užgimimą išgyvename prakartėle pasipuošusiuose Dievo namuose, kuriuose švenčiame liturgiją, drauge su tikinčiųjų bendruomene klausomės su Jėzaus gimimu susijusių Šventojo Rašto skaitinių, prisiartindami prie išganymo ištakų ir žmonėms dovanojamo amžinojo gyvenimo pažado.

Kalėdų dienos liturgijoje skaitomas Dievo žodis liudija, kad Viešpats, kalbėjęs per pranašus, galiausiai prabilo žmonėms per Jėzų Kristų (plg. Žyd 1, 2). Jėzus Kristus yra Dievas Sūnus, Tėvo siųstas ir Šventosios Dvasios veikimu tapęs Žmogumi, Kalėdų naktį iš Švč. Mergelės Marijos gimęs kaip Pasaulio Šviesa. Šį didį įvykį, visai žmonijai svarbią tiesą, daugybė krikščionių kasmet pagerbia, švenčia, išgyvena šv. Kalėdų metu.

Ir mūsų dienomis ši iškilmė skelbia tą pačią žinią, kaip amžių amžiais: pasauliui gimė Atpirkėjas, kuris yra daugiau nei pranašas. Jėzus Kristus – Dievo pažadėtasis Mesijas, atėjęs mūsų išgelbėti. Ir šiais metais Betliejaus žvaigždė tegul veda mus prie Jėzaus ir niekas tenenustelbia jos šviesos. Kaip Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo, apaštalų ir daugybės kitų geros valios žmonių nesuklaidino abejojančių ar netikinčių požiūris, net persekiojimai dėl tikėjimo, taip ir mūsų neturi į netikrumą vesti kieno nors priešiškumas, nepritarimas, kylantis iš supratimo, tikėjimo stokos.

Tenenustelbia šventų Kalėdų džiaugsmo taip pat ir nepritekliai, šiandieniniai ekonominiai sunkumai. Bėga amžiai, keičiasi gyvenimo aktualijos, kasdienybės problemos, o Dievas išlieka tas pats virš visų praeinančių dalykų. Gal kaip tik sunkumai yra tas laikas, kai Jėzų lengviausia sutikti, atpažinti ir suvokti, kad Jis yra pasaulio, laikų ir mūsų Viešpats, taip atrandant gyvenime tvirtą atramą, prasmę, ramybę. Amžinąsias, mums taip reikšmingas tiesas, tepadeda geriau suprasti ir religiniai Kalėdų simboliai. Tebūna Kalėdų šventimas vilties ir tikėjimo metas. Teatneša švenčių dienos daug džiaugsmo ir gražios bendrystės su artimiausiais žmonėmis ir Dievu.

Visus nuoširdžiausiai sveikinu, sulaukus šv. Kalėdų, vėl kviečiančių kiekvieną džiugiai sutikti gimusį dievišką Kūdikį Jėzų.

Vilkaviškio vyskupas
Rimantas Norvila

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija