Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Jei nieko nedarysim, nieko ir neliks...“

Dr. Aldona Kačerauskienė

Alina Plechavičiūtė sako kalbą, atidengiant paminklą gen. Povilui Plechavičiui Kaune

Retas plungiškis nėra girdėjęs apie atstatytą Plechavičių sodybą Kalniškių kaime, prie Milašaičių (gyvenvietė, esanti 5 km į pietus nuo Plungės). Neapsirikime – tai nėra generolo Povilo Plechavičiaus (1890–1973) ir jo garsių brolių gydytojo Leonardo, pulkininko Aleksandro, Sibiro kankinio Kazimiero gimtinė. Sodybą, dar vadintą palivarku, kaip kraitį gavo Zofija Petkevičaitė, Tytuvėnų vaistininko duktė, tekėdama už Aleksandro Plechavičiaus. Kaip rašoma Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje, Aleksandras, penkeriais metais jaunesnis už Povilą, aukštesnįjį mokslą buvo baigęs Latvijoje, Aukštuosius karininkų kursus – Kaune. 1915 metais savanoriu tarnavo rusų kariuomenės kavalerijoje, dalyvavo kovose su vokiečiais, buvo sužeistas, 1916 metais paskelbtas eskadrono vadu. Grįžęs į Lietuvą dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus I rūšies 5 laipsnio ordinu.

Kas slypi po „Be pykčio“ širma

Juozas PARNARAUSKAS,

soc. m. dr., Laisvės kovų dalyvis

Leonidas Donskis internetinėje spaudoje paskelbė straipsnį „Sąvokų infliacija ir diskusijų kriminalizacija“. Pakalbėkime, kaip Jūs sakote, – „be pykčio“. Galima sutikti su Jūsų teiginiu, kad vyksta sąvokų ir vertybių infliacija, t. y. jų turinio prasmės iškraipymas, suvulgarinimas. Taigi, nuvertintos dorovinės, moralinės vertybės, reguliavusios žmonių santykius, elgesį ir t. t. Pakantumas blogiui, amoralumui tapo gyvenimo norma, nuvertėjo ir priesaikos, garbės žodžio reikšmė. Visa tai vyksta pasaulyje, tik turbūt skirtingais lygiais. Jūs, profesoriau, sąvokų turinio infliaciją (nuvertėjimą) panaudojate spekuliatyviai, nes iš genocido sąvokos turinio, aiškinamo „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2004, p. 354), nutylite žodžius „…ištisų gyventojų grupių naikinimas…“, ir dėl to paskui aiškinate, kad „genocido“ sąvoka netinka Lietuvai.

Vinco Kudirkos pilietinės evangelijos aura

Edmundas Simanaitis

Šie ir ateinantieji 2009-ieji metai Tėvynei ir lietuviams, kad ir kur jie gyventų, itin reikšmingi: minėjome Vasario 16-osios akto 90-dešimtmetį, pagerbėme Lietuvos Respublikos kariuomenės 90-metį, iškilmingai sutikome prikėlusio Tėvynę Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Naujuosius metus pasitiksime minėdami Vinco Kudirkos gimimo 150-ąsias metines. Ateinantieji – Lietuvos tūkstantmečio (ne tik vardo!) jubiliejiniai  metai. O Vasario 16-ąją naujai įprasmins unikalaus istorinio dokumento – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos 60-mečio sukaktis.

Atminimo lenta generolui M. Pečiulioniui

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Atminimo lenta brigados generolui Motiejui Pečiulioniui prie namo, kuriame jis gyveno 1935–1940 metais

Šiemet sukako 120 metų, kai Seinų apskrities Krosnos valsčiaus Ronciškių kaime gimė brigados generolas Motiejus Pečiulionis. Tai vienintelis generolas, kuriam likimas lėmė dalyvauti Lietuvos partizaninio pasipriešinimo kovoje su sovietiniais okupantais 1944–1945 metais.  Gruodžio 19 dieną Kaune, prie K. Donelaičio g. 75-ojo namo (buvęs Nr. 37), kuriame 1935–1940 metais gyveno Lietuvos Nepriklausomybės kovų, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, trijų Vyčio kryžiaus ordinų (vieno po mirties) kavalierius, brigados generolas Motiejus Pečiulionis (1888 01 31 – 1960 01 26), pritvirtinta atminimo lenta. Į lentos atidengimo ceremoniją atvyko Kauno miesto vicemeras Stanislovas  Buškevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai Algirdas Markūnas, Audronė Veilentienė, Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos kariuomenės karininkai, rezistencinės kovos dalyviai, atminimo lentos autorius skulptorius Juozas Šlivinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Burauskaitė ir daug kitų garbių svečių.