Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Artimuosiuose Rytuose vėl liejasi kraujas

Petras KATINAS

Paskutinėmis 2008 metų dienomis vėl suliepsnojo karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. To buvo galima tikėtis, kai radikalioji Gazos sektoriaus palestiniečių grupuotė „Hamas“ paskelbė nutraukianti beveik pusę metų trukusias paliaubas, tai yra atšaukė savo įsipareigojimą neapšaudyti raketomis Izraelio gyvenviečių. Nors faktiškai tų provokacijų  „Hamas“ smogikai niekada nebuvo nutraukę, tiktai siekė sustiprinti savo pozicijas, sulaukti daugiau ginkluotės. Po to, kai „Hamas“ apšaudė raketomis Izraelio pasienio gyvenvietę, Izraelio gynybos vadovams ir ministerijos generolams trūko kantrybė. Buvo smogta iš lėktuvų palestiniečių karinėms bazėms, štabams, smogikų rengimo stovykloms. Per pirmąsias tris bombardavimo ir apšaudymo raketomis dienas Gazos sektoriuje žuvo apie 300 žmonių, sužeistųjų skaičius artėja prie tūkstančio. Po tų įvykių sušaukta JT Saugumo Taryba pareikalavo Izraelio nedelsiant nutraukti Gazos sektoriaus puolimą. Tai yra ieškoti galimybių susitarti su „Hamas“. To paties pareikalavo ir baigiantis savo pirmininkavimą ES Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy. Tačiau Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas pareiškė, kad Izraelis nebesitaikstys su „Hamas“ provokacijomis ir įsakė pradžiai pašaukti prie ginklo keletą tūkstančių atsarginių. Leista suprasti, kad „Hamas“ nenutraukus apšaudyti raketomis Izraelio gyvenviečių galimas ir sausumos kariuomenės pajėgų įsiveržimas į Gazos sektorių. Tokioje pavojingoje situacijoje kaimyniniame Libane veikianti šiitų karinė organizacija „Hezbolah“, kurią apginkluoja, išlaiko ir kursto Irano režimas, jau pareiškė, kad ateis į pagalbą Gazos sektoriaus „Hamas“.

Nerimą kelia ne tik tokių teroristinių grupuočių kaip „Hamas“ ar „Hezbolah“, bet ir gana įtartina Maskvos pozicija. Štai šiomis dienomis, dar neįvykus kariniam konfliktui Gazos sektoriuje, Maskvoje lankėsi Libano gynybos ministras Iljas Muras. Jis po susitikimo su Rusijos gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu pareiškė, kad „rengiamasi istoriniam žingsniui“, t. y. Maskva pasirengusi nedelsiant Libano armijai pasiūlyti modernias priešlėktuvines gynybos priemones, taip pat sraigtasparnius ir šarvuotą techniką – tankus ir šarvuočius.

Libano armija, kurios sudėtyje yra apie 73 tūkst. karių, jau kelis dešimtmečius bando vykdyti vidaus kariuomenės funkcijas. Tai yra bando malšinti tarpusavio grupuočių, tarp jų ir religinių, ginkluotus konfliktus. Libano armijos ginkluotė sena – dar Antrojo pasaulinio karo laikus menantys prancūzų ir amerikiečių ginklai. Todėl po 1975–1990 metais įvykusio žiauraus pilietinio karo Libanas gavo iš Rusijos sovietinės gamybos tankų T–54 ir artilerijos pabūklų. Tiktai dar neaišku, kam atiteko didžioji šios rusiškos ginkluotės dalis – silpnai ir tarpusavio ginčų draskomai Libano armijai ar „Hezbolah“ teroristams. Oficiali Libano armijos vadovybė skelbia, kad tie rusiški ginklai nebus panaudoti prieš Izraelį. Tačiau Vakarų ekspertai labai atsargiai žiūri į tokį Libano armijos perginklavimą rusiškais tankais ir raketomis. Neseniai Libano prezidentu išrinktas kadrinis karininkas Mišelis Suleimanas paskelbė, kad armijos perginklavimas modernia šiuolaikine ginkluote yra pagrindinis jo uždavinys. Taigi oficiali Beiruto valdžia faktiškai pateikė ultimatumą amerikiečiams: arba jūs nedelsiant parduodate mums naujausius ginklus, arba mes rasime jų kitur. Tiksliau – Rusijoje. Ir štai dabar skubiai sudarius naują ginklų iš Rusijos tiekimo sandorį, Maskvos valstybinio „organo“ – „Izvestijų“ dienraščio karinis apžvalgininkas Aleksejus Košelevas patenkintas konstatuoja: „Mums suteikta puiki galimybė ilgam įsitvirtinti Libane“. Vadinasi, anksčiau prasidėjęs glaudus, nors ir nekomentuojamas, Maskvos bendradarbiavimas su islamistine-teroristine „Hezbolah“ organizacija taps atviru. O tai reiškia, kad savo dalį persiškų raketų  gaus ir Gazos sektoriaus „Hamas“. Tokiu būdu Artimųjų Rytų padangę vėl užtemdė kiek praskaidrėję niūrūs debesys. Todėl neabejotinai vėl prasidės islamistų-mirtininkų atakos ne tik prieš Izraelio atstovybes užsienyje, bet ir prieš amerikiečius. Visų pirma „Hamas“ lyderiai ir kurstytojai gyvena ir komandas siunčia gyvendami užsienyje. Daugiausia Sirijos sostinėje Damaske. Ten juos kursto ir instruktuoja ne tik Irano ir kitų terorizmą remiančių šalių bei organizacijų specialistai. Antra vertus, Gazos sektoriaus palestiniečių gyventojų dauguma gyvena tik iš pasaulio humanitarinės paramos, yra faktiški išlaikytiniai ir nuo pat vaikystės mokomi naudotis rusiškais „kalašnikovais“.

Izraelio sausumos kariai atakuoja Gazą

Visą savaitę aviacijos išpuoliais atakavęs Gazos sektorių Izraelis šeštadienio vakarą pasiuntė į regioną sausumos pajėgas. Pasak kariuomenės atstovės, taip norima perimti teritorijų, iš kurių palestiniečiai leidžia raketas į izraeliečius, kontrolę. Pradiniu metu ši operacija nebuvo didelė – šiaurinę regiono sieną šeštadienio vakarą kirto 10–15 karinių mašinų. Jų koloną pridengė viršuje skraidantys sraigtasparniai. Anot kariuomenės atstovų, siekiama „sunaikinti „Hamas“ teroristinę infrastruktūrą“. Vėliau pranešta apie įnirtingus susirėmimus tarp kovotojų, esą ir vienoje, ir kitoje pusėje esama žuvusių. Nuo Izraelio aviacijos smūgių šeštadienį žuvo vienas aukštas „Hamas“ kovotojų vadas ir buvo sugriauta Gazos sektoriuje esanti mokykla, o per karinę operaciją iki sekmadienio iš viso žuvo daugiau negu 440 palestiniečių. Izraelio pajėgoms veržiantis tolyn į palestiniečių teritoriją, kovotojai leido raketas į Izraelį (tarp jų – rusų gamybos „Grad“), bet aukų nebuvo. Nuo gruodžio 27 dienos, kai Izraelis pradėjo didelio masto karinę kampaniją prieš Gazos sektorių, palestiniečių kovotojai iš viso paleido į Izraelio teritoriją daugiau kaip 500 raketų ir minosvaidžių sviedinių. Per šias atakas keturi žmonės žuvo ir keliolika buvo sužeista. Per aštuonias Izraelio antskrydžių dienas iš viso žuvo mažiausiai 485 palestiniečiai, o dar daugiau kaip 2,4 tūkst. buvo sužeisti. Grasinimą pradėti sausumos puolimą Izraelis galiausiai įvykdė po to, kai tapo aišku, jog bombardavimas neprivers islamistinio judėjimo „Hamas“, kuris kontroliuoja Gazos sektorių, nutraukti Izraelio apšaudymo raketomis. Izraelio, kuris pranešė demobilizavęs dešimtis tūkstančių rezervistų, armijos atstovas sakė, kad operacija „Hamas“ valdomoje teritorijoje gali užtrukti „daug ilgų dienų“. Pradėjęs sausumos operaciją, Izraelis nenutraukė ir taikinių Gazos sektoriuje bombardavimo. Dešimtys tūkstančių Izraelio karių anksti pirmadienį Gazos sektoriuje kovojo su „Hamas“ kovotojais, atakavo Izraelio tankai, artilerija ir lėktuvai, o puolimo aukų skaičius viršijo 510. „Hamas“ ginkluotojo sparno brigadų atstovas sakė, kad Izraelio karių Gazos sektoriuje laukia užtikrinta mirtis ir nelaisvė. Maždaug pusantro milijono palestiniečių, besispaudžiančių Gazos sektoriuje, padėtis tampa vis labiau desperatiška. Žmonės slepiasi savo namų rūsiuose, o humanitarinės pagalbos organizacijos perspėja, kad sparčiai nyksta vandens, maisto ir medicinos reikmenų atsargos.

© 2008 „XXI amžius“