Atnaujintas 2009 m. sausio 16 d.
Nr. 5
(1697)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežius pabrėžia kūdikių krikšto ir tėvų atsakomybės ryšį

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Siksto
koplyčioje pakrikštijo 13 naujagimių

Dangaus vartų atidarymas

Meksikoje vykstančio 6-ojo Pasaulinio šeimų susitikimo „Šeima – humaniškų ir krikščioniškų vertybių ugdytoja“ kontekste reikėtų priminti popiežiaus Benedikto XVI mintis, išsakytas šv. Mišių homilijoje, kai jis suteikė Krikšto sakramentą trylikai naujagimių. Sekant Dievo tarno Jono Pauliaus II pradėta tradicija, šios apeigos sausio 11-os sekmadienį, kai Bažnyčia liturgijoje minėjo Jėzaus krikštą Jordano upėje, vyko Vatikano apaštališkųjų rūmų Siksto koplyčioje, Mikelandželo freskų aplinkoje. Iškilmėje, dalyvaujant krikštinamųjų motinoms, tėvams, krikšto tėvams, seneliams ir kitiems artimiesiems, buvo sukurta nuostabi atmosfera.

Priminęs, kad Viešpaties krikšto  paminėjimu yra baigiamas liturginis Kalėdų laikotarpis, Šventasis Tėvas pasakė, kad „per šią šventę Jėzus įveda mus į asmeninio ryšio su Juo kasdienybę. Faktiškai per panirimą į Jordano vandenis Jėzus mus suvienijo su savimi“. Taigi, krikštą galima vadinti savotišku tiltu tarp Dievo ir žmonių, kitaip tariant, atsivėrusiais „vilties vartais“, nuoroda į tą kelią, kuriuo „energingai ir džiaugsmingai turime žengti“, kad pajustume Jo meilę ir Jį sutiktume. Nuo tos dienos, kai viengimis Dievo Sūnus buvo krikštijamas Jordano upėje, Dangus atsivėrė ir liko atsivėręs mums visiems, kad priimtų kiekvieną naujai gimusį ir kiekvieną gyvybę atiduotų į rankas To, kuris yra galingesnis už visas blogio jėgas. „Čia ir glūdi Krikšto sakramento esmė: grąžiname Dievui tai, kas Jam priklauso“,  sakė popiežius Benediktas XVI.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas kūdikis „nėra tėvų nuosavybė. Jis yra Kūrėjo tik patikėtas jų atsakomybei“, kad jie savo ugdančiomis pastangomis padėtų jam „tapti laisvu Dievo vaiku“. Tik toks suvokimas įgalina tėvus išlaikyti reikiamą pusiausvyrą savo vaikų auginimo ir auklėjimo procese, pusiausvyrą tarp noro egoistiškai elgtis su savo vaikais pagal savas idėjas ir troškimus, bei poreikio gerbti vaiko laisvę, padėti jam susiformuoti, kaip savarankiškai ir brandžiai asmenybei. Kadangi su Krikšto sakramento priėmimu kūdikis „tampa ir Dievo įsūnytu vaiku, Jo begalinės Meilės objektu, kuri jį gina ir saugo“, tėvų pareiga yra pakrikštytą atžalą išmokyti priimti Dievą, pripažinti Jį, kaip dangiškąjį Tėvą, užmegzti sūnišką ryšį su Juo, aiškino popiežius Benediktas XVI.

Gyvenimas – nuolatinė padėka

Kaip tik dėl šios priežasties, pabrėžiant tėvų uždavinius susiformavo ir krikščioniška kūdikių krikšto tradicija, nors pradžioje buvo krikštijami tik suaugę žmonės ir tik po atitinkamo pasirengimo. „Krikštydami kūdikius, mes atgręžiame juos į Dievo ir Jo mokymo šviesą,– sakė Šventasis Tėvas. – Tai nėra jokia prievarta vaikų atžvilgiu. Tai – dieviškojo gyvenimo gerovės suteikimas, to, kas yra tikrosios laisvės ištakos“. Ta laisvė vėlesniais metais turi būti ugdoma ir formuojama, kad pakrikštyti kūdikiai brandos amžiuje gebėtų daryti atsakingus asmeninius pasirinkimus.

„Brangieji tėvai ir krikšto tėvai, su meile sveikinu jus ir dalinuosi jūsų džiaugsmu dėl šių mažylių, kurie šiandien atgimė amžinajam gyvenimui“, – sakė popiežius Benediktas XVI iškilmių homilijoje. Jis įvertino jų supratimą dėl krikštijamų kūdikių gaunamos didžios Viešpaties dovanos, dėl to, kad su Krikšto sakramentu jie tapo naujos šeimos, žymiai didesnės, stabilesnės – Bažnyčios narių šeimos – nariais. Šioje šeimoje tikrasis Tėvas yra Dievas ir joje visi tampa broliais ir sesėmis Jėzuje Kristuje. Popiežius pakvietė melstis už visų šeimų tėvus, krikšto tėvus ir artimuosius, kad jie padėtų pakrikštytiems kūdikiams augti tikėjime. Taip pat, kad visi atnaujintų savo krikšto pažadus ir būtų dėkingi Viešpačiui už gaunamą nuolatinę pagalbą.

Po krikšto apeigų šią padėkos nuostatą Šventasis Tėvas toliau vystė susitikęs su maldininkais Romos šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai. Priminęs, kad Krikšto sakramentas, sąlygojantis unikalų žmogaus ryšį su Dievu, yra jam didžiulė dovana, Benediktas XVI pasakė, jog tai gerai suvokus visas tolesnis žmogaus gyvenimas tampa nuolatiniu „dėkojimu“. Tai – dovana, džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė! „Todėl tėvai kartu su krikšto tėvais privalo vaikus auklėti pagal Evangeliją“. Tai pabrėžęs Šventasis Tėvas priminė ir Pasaulinio šeimų susitikimo temą, teigdamas, kad jis atidžiai seks šio renginio įvykius. Planuojama, kad per televiziją Popiežius du kartus kreipsis į susitikimo dalyvius: tai bus per ateinančio šeštadienio vakarą įvyksiantį maldos budėjimą, ir per sausio 18-osios sekmadienio homiliją šv. Mišiose, kuo pasaulio šeimų sąskrydis Meksikoje bus baigtas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija