Atnaujintas 2009 m. sausio 16 d.
Nr. 5
(1697)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Gana tylėti! Priešai žudo Lietuvą

Baigėsi Šv. Kalėdų oktava (aštundienis). Prasidėjo nauji 2009-ieji metai. Kasmet visos tautinės ir religinės šventės praeina tam tikrame gamtos ir istorijos fone. Ir šių metų šventės – ne išimtis. Pabandykime pasiaiškinti ir aptarti išgyvenimus.

Ačiū Dievui, turime taiką. Tai viena iš didžiausių žmogaus ir tautų vertybių. Galime laisvai kalbėti, kurti naują rytojų. Deja, šiuo dvasiniu turtu negali pasigirti ir pasidžiaugti Čečėnija, Gruzija ir daugelis kitų pasaulio valstybių.

Lietuva laisvės kovose neteko apie milijono savo gyventojų! Bet ar tinkamai padėkojom Dievui už šią brangią dovaną? Ar atlikome savo pareigas Dievui ir Tėvynei?

Kas vyksta Palestinoje! Arabų teroristai iš Gazos sektoriaus apšaudo Izraelį. Teroristai įsimaišė tarp civilinių gyventojų ir tikėjosi, kad žydai nebombarduos civilių. Žydai į arabų raketas atsakė bombardavimais. Radijo stotys skelbia, kad nuo Izraelio bombų žuvo per 900 žmonių. Netolimame Betliejuje maldininkai tebegieda „Garbė Dievui aukštybėse“, o netoliese – sužeistieji miršta nuo skausmo ir žaizdų. Šiuo atveju pasaulio viešoji nuomonė kaltina žydus, bet ne teroristus! O juk moralės normos vienodos visiems žmonėms ir tautoms.

Lietuvoje iki šiol beveik nebuvo šalčių. Žmonėms buvo lengviau išspręsti šildymo problemas. Buvusios kolaborantų vyriausybės pardavė svetimiesiems ką tik galėjo ir ką suspėjo. Tad mes esame vėl atsidūrę rusų kišenėje, tapome priklausomi nuo savo senų, istorinių priešų. Ir vėl kaltiname ne politinius spekuliantus, bet Andriaus Kubiliaus vyriausybę. Ne visi šios vyriausybės darbai mums patinka, bet, manau, tik ši vyriausybė gali išgelbėti Lietuvą. Kitos jėgos nėra. Todėl melskimės ir padėkime jai.

Praėjo Šiluvoje Švč. M. Marijos Apsireiškimo 400 metų jubiliejus. Buvo išleistas Švč. M. Marijos Šiluvos paveikslo pašto ženklas (1,55 Lt vertės). Anksčiau buvau Pašto viršininkų prašęs išleisti svarbiausių partizanų vadų atvaizdus. Deja, Lietuvos nedraugai gerai įsitaisę Lietuvos pašte, nieko nepadarė. O juk pašto ženklai keliauja per visą pasaulį ir pasakoja apie mūsų tėvynę. Kiek Lietuvos ženklai galėtų papasakoti pasaulio žmonėms apie bolševikų naikintą, bet nenugalėtą Lietuvą?.. Lietuva skiria milijonus litų sportininkams, betgi daug mūsų sportininkų pasiekimai pasaulio sporto pasiekimų lentelėje tėra įrašyti tik nuo antro galo. Bet mūsų valdžia ir už tokį medalį skiria net po 400 000 Lt. Daugelis vakarykščių valdininkų stengiasi vis kaip nors pakenkti: griauna ekonomiką ir smukdo dorą – tautos ir valstybės gyvenimo pagrindą. O griovimo rezultatai jau matomi net paprasta akimi.

Bet, ačiū Dievui, ir už tai, ką turime. Iš dalies ir patys kalti. Esame išsekę dvasia.

Ta pačia proga norėtųsi priminti ir dar vieną kitą skaudesnį įvykį paskutinių metų gyvenime. Vėlinių išvakarėse Klaipėdoje piktadariai sudegino bažnytėlę, kurioje ilgą laiką meldėsi vietos katalikai. Vienas Klaipėdos laikraštis rašė, kad degant bažnyčiai, jaunimas gėrė alų ir „džiaugėsi“ vaizdeliu. Matyt, pamėgdžiojo Neroną, kuris įsakęs padegti Romą, kūrė savo poeziją ir mąstė kaip apkaltinti krikščionis už šį jo, imperatoriaus, nusikaltimą.

Prieš šv. Kalėdas buvo nusiaubta Batakių bažnyčia. Dar sovietų okupacijos metais vieną ankstyvą rytą buvo sudegintos dvi Batakių ir Gaurės medinės bažnyčios. Batakių mokytojas, ateistų vadovas, pamatęs savo auklėjimo rezultatą – tokį nusikaltimą, pasikorė.

Lietuvoje perdėtai rūpinamasi tautinių mažumų teisėmis. Bet visai nesirūpinama pagrindiniais gyventojais lietuviais. Matyt, laukiama, kol lietuviai taps mažuma. Įsigalėjus Lietuvoje žiauriems dievaičiams – krepšiniui ir pinigui – žmonės pradėjo smaugti savo tautiečius už kapeiką. Tą daro ir reklama. Nebegalima klausytis radijo ir televizijos pranešimų. Dažnai į kokį nors pranešimą įterpiama vis kokia nors reklama. Per ją prievarta į klausytojų galvas brukamas dvasinis purvas. Nebėra jėgos, kuri apgintų klausytoją! Štai prieš šv. Kalėdas rodė filmą ir skelbė, kad jis pirmą yra kartą rodomas Lietuvoje. Tai buvo filmas apie mirusį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II – didelį pasaulio žmogų, mylėjusį Lietuvą. Savo pontifikato pradžioje Popiežius teigė, kad pusė jo širdies yra Lietuvoje. Jis mokė ir Lietuvos lenkus, kad šie mylėtų Lietuvą, nes ji yra jų tėvynė. Bet per šį įdomų ir pamokantį filmą buvo net trys pertraukos. Tai sugadino žiūrovų nuotaiką.

Kažkada mūsų valdžios žmonės skundėsi, kad Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas per daug kainavo Lietuvai. Mat, privalėjo Vilnių apšluoti. Ir ar ne paniekinimas Popiežiui – tik siaurą mašinų stovėjimo aikštelę prie Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios pavadinti „Popiežiaus Jono Pauliaus II“ aikšte. Be to, dar ir šios aikštės pavadinimą pakabinti ant metrinio stulpelio ir nugręžti į mašinų stovėjimo aikštelės pusę, kad žmonės jo nepamatytų. Deja, tokio Popiežiaus pažeminimo nepastebėjo nei Bažnyčios vadovai, nei tikintieji.

Manyčiau, sovietų okupacijos laikais Lietuvos inteligentams buvo geriau. Sovietai visą savo propagandą išliedavo žinių ar informacijos pradžioje, vėliau įsijungus radiją ar televiziją, sovietinės bjaurasties negirdėdavai. Mūsų dienų nusikaltėlių pasiaiškinimas tėra vienas ir tas pats – reikia pinigų.

Buvo įvairūs pavieniai arba kolektyviniai žmogaus teisių gynėjai. Buvo pasaulinio garso organizacija „Amnesty international“, įvairios organizacijos, bandančios ginti atskirus žmones ar tautas. Ir kartais apgindavo… O dabar kas? Viešpatauja valstybinis smurtas ir prievarta. Tai kas mus apgins?

Komercinė šv. Kalėdų propaganda prasidėjo dar lapkričio mėnesį. Visos masinės informacijos priemonės religinę simboliką stengėsi panaudoti tik bizniui. Žmonėms buvo nelengva susikaupti. Nuolat buvo kartojama, kad koncertai vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje. Blogai, kad biznieriams išnuomota ši bažnyčia. Dar blogiau, kad leidžiama Šv. Kotrynos vardą minėti reklamoje, be reikiamos pagarbos. Daugelio nužmogėjusiųjų tikslas – gauti kuo daugiau pinigų. O gal ir pasijuokti iš Lietuvos tikinčiųjų: štai jums ir laisvė, už kurią kovojote, už kurią žuvo tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukrų! Kiekvieną dieną įvairios informacijos priemonės stengiasi priteršti lietuvio kataliko sielą. Mūsų siela jau tapo pamazgų duobe!

Šiemet pirmą kartą per visus Laisvės metus Vilniaus Katedra buvo beveik atimta iš tikinčiųjų.

Nusikaltėliai siautė kaip išmanydami. Po Katedros stogą laipiojo žmonės ir ruošė įvairias instaliacijas. Šalia Katedros stovėjo sunkvežimiai su vokiškais numeriais, dideli ir aukšti keltuvai. Aplink Katedrą buvo išmėtyta įvairi aparatūra. O kad ji nedingtų, buvo aptverta geležinėmis tvoromis. Įeiti į Katedrą ir išeiti buvo paliktas tik siauras takelis. Iš vakaro prie Katedros ant pastovų buvo pakabinti stiprūs garsiakalbiai ir paleista tranki, laukinė muzika, kuri girdėjosi net už Mindaugo tilto. Katedroje vyko adoracija! Matyt, kažkas pasiskundė ir muzika buvo išjungta. Taigi nesunku įsivaizduoti, ką turėjo išgyventi tikintieji ir laisvės kovotojai laisvoje Lietuvoje! Niekam nerūpėjo, kad netoli Katedros butuose buvo ligonių ar žmonių, trokštančių ramybės. Patriotai skundžiasi, kad vidurnaktį prieš Naujuosius Metus prie Katedros ir per televiziją pamiršta sugiedoti Lietuvos himną. (Tikintieji bažnyčiose prieš Naujuosius metus giedojo padėkos giesmę „Tave, Dieve, garbiname“, o Naujųjų Metų rytą – Šv. Dvasios himną: „O Dvasia Viešpatie, ateik“. Per šventes atrodė, kad ir Lietuvos bažnyčių lankytojai pajaunėjo.)

Per televiziją mačiau, kaip jaunimas tvirtina, kad per šventes buvo „faina“. Graži „išmintinga“ mergaitė tvirtino, kad nėra jokios krizės. (Pasirodo, sovietmečiu nustekentas lietuvio mentalitetas tebebujoja.)

Tik nė vienas komentatorius nepasakė, kiek kainavo šis nusikalstamas naujametinis renginys. Oficialiomis žiniomis iš Valstybės iždo buvo pavogti trys milijonai litų! Pasakojama, kad premjeras Andrius Kubilius norėjo sulaikyti, bet kitos galingos jėgos tai sukliudė. Motyvas – buvo susitarta su vokiečiais ir jo negalima atšaukti. Tarptautiniai vagys apgrobė Lietuvą!

Kai kurios įstaigos suskaičiavo švenčių nelaimingus įvykius. Keletas autoavarijų, pasibaigusių mirtimi. 15-ka jaunuolių nukentėjo nuo pirotechnikos ir gydėsi ligoninėse. Visa tai už tautos pinigus!

Lietuvos laisvės kovotojai ir visi patriotai reikalauja, kad ši vagystė būtų ištirta ir paviešinta! Nusikaltėliai turi būti patraukti į teismą, o iš jų kišenės būtų atlyginta žala Lietuvos biudžetui.

Norėčiau paminėti dar vieną dalyką, kuris jei nebūtų tragiškas, tai būtų juokingas. Anot kultūros „pranašų“, Vilnius nuo sausio pirmosios tapo Europos kultūros sostinė. Argi galima Vilnių vadinti Europos kultūros sostine, kai Lietuvoje vagiama ir iš piliečių, ir iš valstybės, kai į „kultūringą“ renginį ateinama su alkoholio buteliais?.. Nesijuokime patys iš savęs. Užtenka, kad kiti juokiasi iš mūsų tautos!

Lietuvos žmonės, gana tylėti! Jūs matote, kad nusikaltėliai kas kartą labiau įžūlėja. Jų tikslas – sugriauti Lietuvos ekonomiką ir dorą, sunaikinti atgimstančią Lietuvą!

Bet nusikaltėliai nesiskaito su katalikais, nesiskaito su tais, kurie aktyviai anuomet kovojo prieš bolševikus okupantus. Dabar katalikai yra paversti „runkeliais“. Atvažiuoja į Lietuvą kažkokie ištvirkėliai, vadinami gėjais – ir jiems žalia šviesa! Visa policija sukeliama ant kojų. Šie ištvirkėliai savo Manifeste skelbia, kad yra pasiryžę sugriauti šeimą ir kitas dvasines vertybes, brangias kiekvienam lietuviui ir kiekvienam žmogui.

Inteligentai, neišmainę sąžinės į pinigą, supranta, kad reikia gintis ir apginti Lietuvą. Neseniai išleista knygutė „Sodoma ir Gomora“ (tai – Senojo Testamento ištvirkėlių miestų pavadinimai, kuriuos nubaudė Dievas). Ant knygutės padėjo parašą signatarė dr. Rūta Gajauskaitė. Už tai ji, invalidė, atsidūrė Kauno teisme. Teismas ją išteisino, bet skundikai neatsiprašė. Viskas tuo nesibaigė. Atsirado kažkokia „ekspertų grupė“, vėl norinti atnaujinti bylą. Ar tai ne pasityčiojimas iš lietuvių ir tikinčiųjų, kurie 50 metų kovojo su bolševikais okupantais? Šitokie „ekspertai“ tetrokšta katalikų ašarų, kančios, o gal net ir kraujo.

Viešpatie, ar už tokią Lietuvą kovojo ir mirė partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir visi kovotojai? Kiek buvo parodyta heroizmo! Apie tai liudija ne vienas Gulago kalinys savo memuaruose. Žavi buvo lietuvių kova ir auka.

Broliai ir sesės, nepraraskite drąsos ir ryžto kovoti ir gelbėti Lietuvą nuo vakarykščių ir šiandienos priešų! Šiais sunkiais Lietuvai laikais mes neturime Povilo Plechavičiaus, bet kiekvienas būkime savo aplinkoje nors mažu Poviliuku Plechavičiumi. Inteligentai, pakelkite balsą ir vadovaukite išsilaisvinimo kovai iki pilnos pergalės!

Mes, laisvės kovotojai, išlikome gyvi ne todėl, kad buvome gabesni ar labiau gyvybės nusipelnėme, bet Dievas mus parinko tam, kad neštume praeities kovų fakelą naujoms Lietuvos kartoms.

Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, veikiausioji pagalba visuose varguose (Ps 46)

Inteligentija, tautos prote, ir dvasininkija, tautos sąžine, nereikia dejuoti ir verkti, bet reikia kovoti už naują Lietuvą, reikia išgelbėti Lietuvą! Kūrybingų ir kovingų Naujųjų Metų!

Mons. Alfonsas Svarinskas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija