Atnaujintas 2009 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1699)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Lietuvos Sąjūdžio pareiškimas

Neseniai paminėjome Sovietų Sąjungos agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 18-ąsias metines, pagerbėme žuvusius už tautos laisvę didvyrius, prisiminėme nerimastingas 1991 sausio dienas, Lietuvos piliečių ryžtą ginti savo teisę laisvai gyventi laisvoje šalyje. Tačiau nusiraminti negalime, nes Sovietų Sąjungos teisių tesėja Rusija reiškia karingas nuostatas apie kažkokią ypatingą teisę įtakoti ir reguliuoti nepriklausomų Baltijos valstybių gyvenimą.

Pasaulyje dėl ekonominės, finansinės krizės susidarė sudėtinga socialinė situacija, visuotinas ekonomikos nuosmukis pasiekė ir Lietuvą. Nekyla abejonių, kad Rusijos valdantieji, realizuodami imperines užmačias bando pasinaudoti susidariusia situaciją, palaikydama bandymus organizuoti sumaištį, riaušes, o vėliau siekdama turėti sau parankias vyriausybes Baltijos šalyse.

Taip, dabar yra sudėtinga situacija, vyriausybė siekia taupyti, profsąjungos bando ginti žmonių interesus, bet, deja, neįvertina bendro konteksto, kuriuo pasinaudoja keliantieji sumaištį.

Profsąjungų  mitingas prie Seimo rūmų, tapęs nekontroliuojamų chuliganų siautėjimu, primena 1991 m. sausio ,,Jedinstvos“ bandymą užsiimti Seimo rūmus. Tai panašu į valstybinio perversmo repeticiją.

Nerimą kelia valstybės institucijų abejingumas ir specialiųjų tarnybų neveiklumas siekiant užkirsti kelią galimoms provokacijoms. Praėjusios savaitės Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių susitikime su Ministru Pirmininku buvo keliamas klausimas, ar nebus išprovokuotos riaušės profsąjungų mitinge, buvo atsakyta, kad nereikia jaudintis, viskas bus gerai. Ar Ministras Pirmininkas neturėjo informacijos, ar buvo suklaidintas? Didžiausią nerimą kelia Valstybės saugumo departamento nesugebėjimas prognozuoti pavojingus įvykius arba informacijos slėpimas bei atsakomybės vengimas po šių riaušių.

Kreipdamiesi į valdžios institucijas ir valstybės vadovus, reikalaujame atsakyti į šiuos klausimus:

- Kokie spaudos leidiniai prieš profsąjungų mitingą nuolat rašė, savotiškai provokavo, apie galimas riaušes prie Seimo?

- Kodėl visuomeninis radijas ir televizija kasdien skelbė apie mitingo datą ir ragino dalyvauti mitinge?

- Ar riaušėse dalyvavusių rusakalbių grupės nebuvo atvykusios iš kitų Baltijos valstybių?

- Kas organizavo jų atvežimą?

- Ar siunčiama susirėmimų medžiaga į Latviją ir Estiją siekiant atpažinti provokatorius?

- Ar registruotos mašinos kirtusios Lietuvos sieną ketvirtadienį ir penktadienį?

- Kaip įvertinti LPS iniciatyvinės grupės klubo atstovo, aktyviai dalyvavusio įvairių (po to bankrutavusių) įmonių privatizavime, pasisakymus apie pavojingus vidaus priešus ir vertinimus, kad Aukščiausioji Taryba 1990-1991 m. nerado sutarimų su pirmąja (vadovaujamą K. Prunskienės) Vyriausybe?

Lietuvos Sąjūdis įspėja apie didžiulį pavojų, kuris gresia mūsų šalyje įsukus sumaišties, anarchijos ratą.

Lietuvos Sąjūdis primena, kad 1991 metų Sausio įvykių metu Lietuvos Nepriklausomybę ir Lietuvos Seimą apgynė Lietuvių Tauta.

Siūlome Seimui ir Vyriausybei tai atsiminti, suprasti žmonių lūkesčius ir siekti santarvės su savo šalies piliečiais, atsisakyti arogancijos bei išskirtinumo apraiškų.

Lietuvos Sąjūdžio Taryba

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija