Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Netekome poeto Kazio Bradūno

Vasario 9-ąją mirė poetas Kazys Bradūnas. Šiandien, trečiadienį, jam būtų sukakę 92-eji. K. Bradūnas, siejamas su žemininkų-lankininkų karta, yra išleidęs beveik dvi dešimtis poezijos rinkinių, kritikos darbų. 1992-aisiais jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

K. Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 dieną Kiršuose (Vilkaviškio r., Alvito vlsč.), studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos, 1949 metais išvyko į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, vėliau redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą. Vienas aktyviųjų išeivijos kultūrininkų, knygų sudarytojų, redaktorių. Redagavo V. Mačernio „Poeziją“ (1961), kritikos knygą „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967“ (1968). K. Bradūnas – vienas iš „Lietuvių egzodo literatūros 1940–1990“ (1992) sudarytojų ir redaktorių. 1995 metais kartu su žmona Kazimiera grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje.

K. Bradūnas išleido eilėraščių rinkinius „Vilniaus varpai“ (1943), „Pėdos arimuose“ (1944), „Svetimoji duona“ (Miunchenas, 1945), „Apeigos“ (Miunchenas, 1948), „Devynios baladės“ (Chicago, 1955), „Morenų ugnys“ (Torontas, 1958), „Duona ir druska“ (1992), „Apie žemę ir dangų“ (1997). Taip pat 1990 išėjo jo eilėraščių rinktinės „Įaugom Nemuno upyne“ ir „Prie vieno stalo“, 1994-aisiais – „Iš grumsto ir iš dvasios“ (sudarė Janina Riškutė). 2001-aisiais pasirodė dviejų dalių „Sutelktinė“, kurioje perspausdinta visa K. Bradūno poezija.

K. Bradūnas yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, nuo 1994 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

© 2009 „XXI amžius“