Atnaujintas 2009 m. vasario 13 d.
Nr. 13
(1705)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Vardan tos Lietuvos

Pagerbkime
signatarus po mirties

Pamąstymai
po rekolekcijų

Ateitininkai įsijungė
į gerumo akciją

Vaikų dovana
klebonui

Dėl tariamų
„prezidentinių
ambicijų“

Popiežius primena sergančius ir kenčiančius vaikus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI prie Kūdikėlio
Jėzaus vaikų ligoninės mažojo paciento

Skatinamas Bažnyčios ir medicinos institucijų bendradarbiavimas

Bažnyčios liturgijoje celebruojant Lurdo Dievo Motinos šventę pasaulio vyskupijose ir parapijose jau 17-ą kartą buvo minima ir Pasaulinė ligonių diena. Ta proga vasario 11-ąją Vatikano Šv. Petro bazilikoje šv. Mišias aukojo Popiežiškosios sveikatos apsaugos pastoracinės globos tarybos pirmininkas kardinolas Chavjeras Losanas Baraganas. Po pamaldų katedroje popiežius Benediktas XVI teikė Ligonio sakramentus.


Prisiminta Egipto koptų kardinolo tarnystė

Mindaugas BUIKA

Koptų katalikų patriarchas emeritas
kardinolas Stefanas II Gatasas

Popiežius pabrėžė nuopelnus dialogui

Sausio 20 dieną Kaire (Egiptas) į amžinybę nuėjus žymiausiam Egipto katalikų hierarchui, Aleksandrijos koptų patriarchui emeritui kardinolui Stefanui II Gatasui, jo įpėdiniui patriarchui Antonijui Nagibui pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Benediktas XVI pabrėžė ištikimą velionio tarnystę Bažnyčiai. Kaip misionierius, vyskupas, patriarchas ir kardinolas, jis „su jam būdingu uolumu ir paprastumu visiškai atsidavė Dievo žmonių tarnystei dialogo ir sambūvio su visais dvasioje“, pažymėjo Šventasis Tėvas.


Jų idealas – Nepriklausoma Lietuva

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Asta Rėklaitytė

„Šiandien darosi labai keista, kad kada turėjome sąlygas, gyvus liudininkus, niekada nepagalvojome apie šeimos istoriją. Svarbiausia gal dėl to, kad buvome užimti svarbesniais negu šeima reikalais. Ant mūsų pečių krito tėvynės, kaip valstybės, atstatymo darbai. Nuo 1918 iki 1923 metų pavasario stovėjome su ginklu rankose Tėvynės sargybos fronte. Vėliau – kūrybiniai darbai, kurių naujai atstačius reikalinga Tėvynei Lietuvai. Ir vis dėlto gražiai augo ir stiprėjo ta mūsų miela Lietuvėlė. O šiandien kas... Vėl rusas piktas okupantas...“, – praeitame šimtmetyje rašė Lietuvos Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, III pėstininkų divizijos vadas, divizijos generolas Mikas Rėklaitis savo pusseserei Irenai Gustaitienei.


Tėvynės meilė ir savižudžio kilpa

Kun. Oskaras Petras Volskis

Nedaug tarp mūsų kalbama apie Tėvynės meilę. Ši idėja ir darbai mūsų tautoje ir valstybėje yra apleista sritis. Atrodo, jog kažkas tyčia kompromituoja ir tyčiojasi iš mūsų tautybės, siekdamas sukiršinti ir nuvilti. Nežinia, kiek dar su tokiu požiūriu egzistuosime. Dėl šios priežasties, juolab kad Vasario 16-oji, norėtųsi pasidalinti keliais pasvarstymais apie patriotizmą. Pats žodis yra graikiškos–lotyniškos kilmės („pater“ – tėvas). Panašiai yra lietuvių kalboje: „tėvynė“ yra kilusi iš „tėvas“. Tėvynė – tai tėvo kraštas. Vokiečių ar anglų kalbose sakoma „mutterland“, „motherland“ – motinos šalis. Tarptautinis Tėvynės meilės pavadinimas – patriotizmas – nusako tam tikrą jausmą,  požiūrį ir gyvenimo būdą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija