Atnaujintas 2009 m. kovo 6 d.
Nr. 19
(1711)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vertikalių kreivės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Ryškėja pretendentai į prezidento postą. Vyriausioje rinkimų komisijoje jau užsiregistravo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iškeltas Seimo narys Valentinas Mazuronis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, atsargos generolas Česlovas Jezerskas, buvusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, „Lietuvos aido“ redaktorius Algirdas Pilvelis ir dar penki kandidatai. Prognozuojama, kad pretendentų gretos augs, ketinimų kandidatuoti turi verslininkas, Kovo 11-osios akto signataras Zigmas Vaišvila. Socialdemokratų partija savo kandidatą į prezidento postą iškels savaitgalį vyksiančiame suvažiavime, teigiama, kad juo gali tapti V. Blinkevičiūtė ar naujai išrinktas partijos pirmininkas. Tikimasi, kad rinkimuose dalyvaus ir europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, kurio kandidatūrą remia didelė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių dalis. V. Landsbergio kandidatūrą jau oficialiai parėmė daugiau nei dvidešimt partijos skyrių, įtakingi TS-LKD veikėjai V. Stundys, P. Saudargas, N. Puteikis, R. Kupčinskas, kelios pilietinės visuomeninės organizacijos.

Kovo 2 dieną Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė ilgai lauktą sprendimą dėl „Leo LT“ bendrovės įkūrimo teisėtumo. Konstitucinio Teismo nutarimas skelbia, kad „Leo LT“ įkurta pažeidžiant Konstituciją. Sužinoję KT sprendimą pasitarti susitiko premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Su „Leo LT“ susiję klausimai yra esminė Lietuvos energetikos problemų ašis. Kokia bus Lietuvos energetinė vertikalė – ar oligarchinė, korupcinė, kurioje visus pagrindinius svertus kontroliuos „Leo LT“, ar skaidri, pagrįsta sąžininga konkurencija, Lietuvos valstybei ir jos piliečiams palankiais sprendimais. Energetikos ministras A. Sekmokas pasisako už konsorciumo, galinčio įgyvendinti esminius energetikos projektus, sukūrimą. Į konsorciumą būtų galima įtraukti patyrusius investuotojus – švedų bendrovę „Vatenfal“ ar kitus užsienio partnerius, galinčius vykdyti atsakingų projektų įgyvendinimą. Kai projektai bus realiai įgyvendinti, būtų galima sukurti ir normalią vakarietišką energetikos sistemą, pagrįstą konkurencija.

Nutraukus tyrimą dėl VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties, visuomenėje iki šiol girdisi nusivylimo tokiu sprendimu aidai. V. Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė ketina šią nutartį apskųsti. Su V. Pociūno žūties tyrimo medžiaga išsamiai susipažinęs advokatas Kęstutis Čilinskas teigia, kad tyrime buvo dviejų ryšių įrodymai – viena įrodymų grandinė buvo formuojama, norint įrodyti, kad pulkininkas žuvo nelaimingo atsitikimo metu, tačiau kita svarių įrodymų grandinė veda priešinga kryptimi – kad pareigūnas nužudytas: „Pociūnas buvo prievarta išstumtas pro viešbučio langą, prieš tai jį apsvaiginus. Gaila, kad tyrimas nutrauktas. Buvo galima jį sustabdyti ir atnaujinti, kai tam susidarys palankesnės aplinkybės“. Daugeliui šį įvykį svarstančių Lietuvos žmonių net nekyla abejonės, kad su V. Pociūnu buvo susidorota – jis vykdė rezonansinius tyrimus, kuriuose figūravo įtakingų Lietuvos politikų, Rusijos valdžios atstovų, su KGB susijusių verslininkų pavardės. Dėl to pareigūnas buvo persekiojamas, išsiųstas į Baltarusiją ir klastingai nužudytas. Įvairių su KGB susijusių abejotinos reputacijos veikėjų – stonių, pocių, valionių ir jų bendrų organizuota V. Pociūno šmeižto kampanija nedavė rezultatų. Šios kampanijos rezultatas atvirkštinis – tik dar labiau įsitikinome, kad prieš V. Pociūną buvo suregztas visas sąmokslo planas, pasibaigęs jo nužudymu ir po mirties vykusiu jo juodinimu kai kuriose Lietuvos ir Baltarusijos žiniasklaidos priemonėse.

Paskutiniu metu atskleidžiamas sostinę apraizgęs aferų voratinklis. Su žemės grobstymu Vilniaus apylinkėse ir Vilniaus centre greta Gedimino pilies yra susiję buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis, dar keli socialdemokratų partijos veikėjai. Seimo narė Aurelija Stancikienė, paskyrusi daug laiko šių aferų narpliojimui, teigia, kad žemės sklypų užgrobimas Vilniaus centre buvo gerai apgalvota afera, kurioje neapsieita be stambaus masto korupcijos. A. Zuokas ir jo bendražygiai verslininkai, veikdami kartu su tuometiniu Vilniaus apskrities viršininku A. Macaičiu, užvaldė valstybinės žemės sklypus Gedimino kalno papėdėje.

Lietuvos valstybės ir visuomenės raida, šios raidos vystymosi ypatumai yra viena aktualiausių nūdienos temų, lemiančių dabartinę šalies padėtį. Advokatas K. Čilinskas dar 2008 metų rugsėjį išdėstė kai kurias mūsų krašto visuomenės raidos tendencijas: „Tam tikra visuomenės dalis yra kriminalizuota. Ji gerai gyvena likusios didžiosios visuomenės dalies sąskaita – nusikalstamu, neteisėtu būdu išnaudodama korupcinius ryšius su valdžia, perima materialines visuomenės vertybes ir kuria monopolijas. Būtent šiai visuomenės daliai reikia kriminalizuoto Seimo. Juk jeigu bus sąžiningi Seimo nariai, ji negalės pasiekti savo tikslų: neteisėtai privatizuoti valstybės turtą, neteisėtai, papirkinėdama gauti palankius jai įstatymus“. Tai aktualu ypač dabar, kai atsiskleidė, kad „Leo LT“ priešininkai buvo teisūs, kai Konstitucinis teismas konstatavo, kad „Leo LT“ įkurta pažeidžiant įstatymus.  Dar rudenį K. Čilinskas konstatavo: „Seimo narių grupė dėl „Leo LT“ sandorio kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Prašėme, kad būtų sustabdytas sandorio veikimas. Bet prokuratūra net nedrįsta pagalvoti, kad galėtų tokias viršūnes paliesti. Prokuratūra kol kas rodo didesnę drąsą tik žemesnio lygio kriminalinių politikų atžvilgiu – savivaldybių politikų ar tų, kurie yra silpni ir nuvaromi nuo valdžios stipresniųjų. Teisėsauga žino, kas yra reali valdžia Lietuvoje. Ir ta reali valdžia gali nepaklusniuosius lengvai išmesti iš sistemos“.

Apie naująjį Seimą, pradėjusį darbą praėjusių metų lapkritį, girdisi įvairių nuomonių. Kai kas teigia, kad jis panašus į praėjusios kadencijos Seimą, yra teigiančių, kad ši Seimo sudėtis netgi blogesnė. Tokie svarstymai nelabai pagrįsti – neabejotina, kad šio Seimo sudėtis kokybiškai geresnė. Valdančiojoje daugumoje yra daug profesionalių ir sąžiningų politikų, bet problemas kelia kai kurie abejotinos reputacijos veikėjai, priklausantys daugiausia Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo frakcijoms. Stebina tų žmonių arogancija, atvirai demonstruojama nepagarba įstatymams, jų propaguojama korupcinių ryšių politika, už kai kurių LCS veikėjų nugarų besivelkantis nesibaigiančių skandalų šleifas.

Artėja Kovo 11-oji. Mūsų krašte jau dvelkia nauji vėjai. Permainos, nors iš lėto, sunkiai, tačiau skinasi kelią. Seime dirba nemažai sąžiningų ir už esmines, Lietuvai naudingas reformas pasisakančių politikų, kurie inicijuoja valstybei ir daugumai piliečių naudingus sprendimus, kovoja su korupcija ir monopolijomis, pasisako už teisinės demokratinės valstybės atkūrimą. Kai kas nori tiesą maskuoti, nori, kad žmonėms būtų teigiama propagandinė migla apie neva demokratinę Lietuvą, kuri susiduria su šiokiomis tokiomis problemomis. Bet pusė tiesos yra melas. Turime drąsiai ir atvirai pripažinti – Lietuvą vis dar valdo šešėlinė valdžia. Šios valdžios avangardas – negausi, bet įtakinga oligarchų klasė. Kiek žemiau šioje vertikalėje išsidėsto oligarchų talkininkai – kriminalinių kastų vadeivos, korumpuoti politikai ir pareigūnai. Vertikalės apačioje randasi smulkesnės figūros – nuo oligarchų malonės priklausomi žurnalistai, apžvalgininkai, su oligarchais susiję įvairių žinybų klerkai. Oligarchų ir jų kontroliuojamų kelių partijų palaikymo bazę sudaro tamsi minia – manipuliuojami, užguiti žmonės. Tad oligarchai ir jų tarnai nenori, kad susikurtų pilietinė visuomenė, jiems nepatinka gerai dirbančios teisėsaugos struktūros, sąžiningi teisėjai, jiems paranku, kad policijos pajėgos retėja ir silpsta, ypač rajonuose. Oligarchų klanai yra įkūrę nuosavas saugos tarnybas, neoficialias slaptas apsaugos grupes, kurioms vadovauja buvę KGB pulkininkai ir majorai. Kas gali pasipriešinti šešėlinės valdžios užmačioms užvaldyti kraštą? Tam gali sutrukdyti besikurianti pilietinė visuomenė – aktyvūs pažangios inteligentijos atstovai, visuomenės veikėjai, dvasininkai, darbininkų ir valstiečių organizacijos. Pilietinė visuomenė, veikdama kartu su sąžiningais, patriotiškais politikais, teisėsaugos pareigūnais, gali daug nuveikti. Šioje situacijoje labai reikalingas visų pilietinių, patriotinių partijų ir organizacijų, visų krašto likimui neabejingų žmonių susitelkimas. Daug kas priklausys nuo asmeninio kiekvieno iš mūsų apsisprendimo. Žymus kunigas, krikščionybės skleidėjas Juozas Zdebskis dar prieš kelis dešimtmečius teigė: „Kiekvieno žmogaus gyvenime būna didžioji kryžkelė, savotiška dvikova. Palaimintos mūsų klaidos, jei jas suprantame ir pripažįstame. Tikėjimas ir viltis yra mūsų pagrindiniai atramos stulpai, padedantys įveikti kliūtis ir nurodantys kryptį“...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija