Atnaujintas 2009 m. kovo 13 d.
Nr. 21
(1712)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vilčių spinduliai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Artėja galima „Leo LT“ aferos atomazga. Seimo nariai Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius užregistravo įstatymo projektą dėl „Leo LT“ sandorio panaikinimo. Įstatymo projekte remiamasi Konstitucinio teismo nutartimi dėl „Leo LT“. Tad jau galima pradėti tikėti, kad ši hipermonopolija bus išformuota. Nors „Leo LT“ gynėjai aktyviai pasisako už tai, kad ši korporacija neturi būti liečiama, tačiau vis daugiau politikų pasisako už esminius pokyčius – palaiko „Leo LT“ sandorio panaikinimo idėją.

Politinės sumaišties fone visuomeniniai pilietiniai judėjimai imasi iniciatyvos pažaboti monopolijų veiklą, kovoti su korupcija, siekti esminių permainų šalyje. Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) paskelbė kreipimąsi į įvairias nevyriausybines organizacijas, judėjimus ir profsąjungas: teigdamas:,,Nuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo jau praėjo devyniolika metų. Mūsų krašte per tą laiką įvyko daug teigiamų permainų, bet matome ir daug neigiamų reiškinių. Klastos ir korupcijos apraiškos graužia mūsų valstybę tarsi progresuojanti erozija. 2000-2008 metais valdę komunistinės ir populistinės partijos įklampino kraštą į oligarchijos pelkę, korumpuoti klanai išgrobstė valstybės turtą, klestėjo aferos. Oligarchinės santvarkos įsigalėjimą iliustruoja konkretūs pavyzdžiai – neskaidrūs „Alitos“, „Alytaus tekstilės“ privatizavimo procesai, didžiulė ,,Dujotekanos“ bendrovės įtaka valstybėje, ir ypač – korupcinis „Leo LT“ sandoris. Kreipiamės į visas Lietuvos nevyriausybines organizacijas, profsąjungas, visus Lietuvos likimui neabejingus piliečius. Kviečiame bendradarbiauti, jungtis į bendrą veiklą. Veiklos barai platūs. Tai – kova su monopolijomis, korupcija, aukštojo mokslo, prieinamo daugeliui žmonių, siekimas, geresnė socialinio aprūpinimo sistema“. Dabartinę Lietuvos padėtį tiksliai apibūdino JDJ lyderis Kęstutis Čilinskas: ,,Savanaudiški korupciniai sandėriai, tokie, kaip „Leo LT“ sandėris, labai nuskurdino valstybę. Oligarchai dalijasi didžiulius pinigus, jie turi labai didelę valdžią. Susiklostė tokia situacija – valdo ne piliečiai, ne tauta, o saujelė oligarchų. Atėjo laikas keisti šią sistemą“.

Po praėjusį savaitgalį vykusio ,,Fronto“ partijos suvažiavimo paaiškėjo, kad byra ir šio bolševikinio judėjimo gretos. Kai kurių partijos narių kantrybės taurę perpildė Algirdo Paleckio labai glaudus bendradarbiavimas su Audriumi Butkevičiumi. Pareiškę, kad partijos vadovas pamiršo anksčiau deklaruotas idėjas ir susideda su politiniais avantiūristais, iš ,,Fronto“ pasitraukė partijos pirmininko pavaduotojas J. Mikalauskas, Justiniškių skyriaus pirmininkas A. Domkus, partijos aktyvistai A. Grincevičius ir J. Užkurėlis ir daug kitų partijos narių.

Eižėja komunistinių biurokratų tvirtovės. Kai minėjome Kovo 11-ąją, daug kas prisiminė prieš du dešimtmečius vykusius įvykius. Tuomet, 1989 metų pavasarį, Maskvos vietininkai ir jų klapčiukai uoliai dėstė – jokia Lietuvos nepriklausomybė neįmanoma, galimas tik suverenitetas SSRS sudėtyje. Tokią nuomonę bruko ir LKP CK vadai A. M. Brazauskas ir V. Beriozovas, jiems antrino jų pavaldiniai G. Kirkilas, J. Bernatonis ir kiti. Jie ilgą laiką klestėjo užėmę aukščiausius postus mūsų valstybėje, dabar palaipsniui praranda turėtas pozicijas. Pirmą kartą nuo 2000 metų socialdemokratų partijos lyderiu tapo politikas ne iš komunistinės nomenklatūros gretų. Tai, kad partijos vadovo rinkimus laimėjo A. Butkevičius, o ne A. Brazausko remiamas Z. Balčytis, rodo tam tikrus teigiamus procesus socialdemokratų gretose. Palaipsniui savo pozicijas praranda nomenklatūros bei kriminalinių klanų remiami teisėjai. Nors Jonas Prapiestis ir buvo atkakliai stumiamas į Aukščiausiojo teismo pirmininko postą, bet jau blėsta šio abejotinos reputacijos teisėjo ir jo rėmėjų viltys. Po daugybės straipsnių spaudoje ir televizijos laidų, kuriuose atskleistas J. Prapiesčio vaidmuo EBSW aferose, net dalis jo kandidatūrą rėmusių politikų jau pakeitė savo nuomonę.

Seime, kitose valdžios įstaigose ir visuomenėje plačiai svarstoma praėjusį savaitgalį kilusi panika dėl tariamo lito devalvavimo. Minios žmonių užgulė valiutos keitimo punktus, keitė litus į eurus bei kitą užsienio valiutą. Kai kas teigia, kad šią paniką sukūrė Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas, neseniai kalbėjęs apie galimą lito devalvavimą. Tačiau ko gero pagrindinis panikos sukėlėjas – minios instinktas. Staiga paplitę gandai veikė grandinės principu, dalį žmonių užvaldė baimė ir jie net nesvarstydami puolė keisti turimas santaupas.

Tuo tarpu kultūros sferoje daug svarstoma apie prioritetų svarbą. Yra daug dėmesio reikalaujančių kultūros objektų, istorinio paveldo vietų, reikalaujančių skubaus dėmesio. Vilniuje yra penkios senovinės bažnyčios, kurioms reikalingas skubus remontas. Radviliškio rajono Minaičių kaime yra istorinė sodyba, kurioje 1949 vasario 16-ają Lietuvos partizanų vadai pasirašė istorinę deklaraciją. Istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimas ir dėmesys klasikiniam menui tai irgi būtų investicija į ateitį. Žymus aktorius Valentinas Masalskis komentuodamas dabartinę kultūros būklę, konstatuoja: ,,Mūsų kultūroje ir mene dar daug formalizmo, tuščio blizgesio siekimo, pigaus kičo. Turime išlaikyti savitą kultūrą, remti tikras menines idėjas, gabius kūrėjus“.

Paminėjome Kovo 11-ają. Ši šventė jau įgavo savo tradicijas. Vis labiau suvokiame, kiek ji svarbi mūsų tautinei savimonei. Istorikas Antanas Tyla teigia: ,,Mes turime didelį ir gausų su Lietuvos istorija susijusių kultūros vertybių paveldą, materialinį ir dvasinį. Puoselėjant ir išsaugant šį paveldą, galime praturtinti ir sutvirtinti mūsų visuomenės tautinę savimonę. Ypatinga vieta formuojant tautinę savimonę priklauso valstybės ir valstybingumo, kovos už laisvę kultūros paveldui. Suprantama, kad jį menkins kai kurios jėgos ir asmenys. Turint galvoje ilgus okupacijos metus dar tebesančius žmonių pasąmonėje, visa tai nestebina. Šią properšą turėtų užpildyti mokslas ir švietimas, saugantis autentiškas vertybes, visuomeninės organizacijos, valstybės apsauga besirūpinančios valstybinės institucijos“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija