Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Rinka
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Laiškų knyga „Padraugaukime“

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios monsinjoras Vincas Algirdas Pranckietis, 2008 metais ruošdamasis kunigystės šešiasdešimties ir gimimo aštuoniasdešimt penkerių metų jubiliejui, išleido originalią laiškų knygą „Padraugaukime“. Monsinjoras rūpestingai saugo įvairiomis progomis ir be progų gautus laiškus, dažnai juos pavarto, paskaito, randa daug gražių, prasmingų minčių, todėl nusprendė, kad tuos jo bičiulių, draugų, pažįstamų, giminių, žymių dvasininkų ir jo paties rašytus laiškus visiems bus įdomu ir naudinga paskaityti. Pasitaręs su parapijos klebonu, savo jubiliejų nusprendė švęsti liepos mėnesį per šv. Vincento vardadienį ir Jonavoje švenčiamus Šv. Jokūbo atlaidus.

Prasidėjo kruopštus ir varginantis darbas: reikėjo susitarti su dar gyvais autoriais, atrinkti laiškus, juos perskaityti, surūšiuoti, pataisyti gramatines klaidas, tuo pačiu išsaugant autentišką stilių. Sumanyta knygoje laiškus sudėti pagal teksto prasmingumą, pagarbą juos rašiusiems žmonėms, o ne pagal chronologiją. Iš didelės gausybės norėjosi atrinkti gražiausius, įdomiausius, kad skaitytojai galėtų pasimokyti, kaip nuoširdžiai bendrauti, draugauti su artimaisiais ir pažįstamais, juos gerbti ir mylėti. To moko nuoširdūs kreipiniai laiškų pradžioje ir palinkėjimai pabaigoje: „Didžiai gerbiami mano mylimieji“, „Miela Regina – karaliene“, „Gerbiamas Romai – sporto mėgėjų prezidente“, „Mielas Vincai olchonieti“, „Gerasis ir mielas Prelate“, „Telydi jus, Gerasis Bičiuli, Dievulis“, „Lik sveikas ir laimingas Marijos Motinėlės globoje“. Knygoje daug užsienyje gyvenančių draugų laiškų, ypač dr. Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paroneto, partizano Juozo Lukšo žmonos, su kuria monsinjorą sieja didžiulė pagarba ir draugystė.

Ketvirtoji monsinjoro knyga „Padraugaukime“ nėra lengvai skaitoma, nes joje viskas tikra, nėra nieko išgalvota. Skaitydamas kiekvieną laišką jauti lyg bendrautum su jį rašiusiu žmogumi, kuris pasakoja apie savo gyvenimą, rūpesčius, džiaugsmus. Daug laiškų autorių knygos skaitytojams pažįstami, ne vienas randa čia ir savo rašytų laiškų, kuriuos turi progos lyg iš šalies įvertinti, apmąstyti. Knyga išspausdinta ant gero popieriaus, joje daug spalvotų nuotraukų, sveikinimo atvirukų, originalūs meniški skirtukai.

Laiškų knyga – tai ypatinga naujovė. Vos pasirodžiusi liepą, jau tapo labai populiari, vertinama ir mielai įsigyjama. Monsinjoras gavo daug nuoširdžių atsiliepimų, padėkų už tokią drąsiai sumanytą, pamokančią, gražiai išleistą knygą. Štai rašo Jonas Ligeika, sibirietis usolietis: „Skaitydamas Jūsų knygą, neatsižaviu žmonių išmintimi ir nuoširdumu, trykštančiu iš kiekvieno laiško. Kiek ten rūpesčio, atjautos ir meilės, lyg būtų rašyta vienos didelės šeimos narių, išblaškytų po visą pasaulį, trokštančių vieni kitus suprasti, vienas kitu pasirūpinti, padėti. Visa tai stiprina viltį, kad Lietuva dar išsilaikys, nenugrimzdusi į pasaulyje gilėjantį tamsybių liūną“. Poetas Jonas Stašaitis, baikalietis, džiaugiasi: „Dėkoju už tokią gražią, turiningą knygą. Tikiu, kad ne vieną ji privers susimąstyti, gal net pakeisti savo gyvenimą“. Šiaulietis giminaitis Jonas Grigaliūnas rašo: „Knygoje matom, kokia plati bendravimo apimtis, kokia daugybė įvairiausių žmonių, su kuriais autorius bendravo. Čia pavyzdžiais parodyta žmogiškai artima, atvira, nuoširdi kunigų draugystė, gausu istorinių įvykių vertinimo, žinių iš monsinjoro biografijos. Neteko skaityti knygos, kurioje būtų surinkta tiek daug originalių laiškų. Skaitai tuos laiškus ir jauti jų autorių dvasinę būseną, pergyvenimus, įsijauti į tą jų vidinį pasaulį, nors tų žmonių nepažįsti ir nieko apie juos nežinai“. O štai mokytojos Irenos mintys: „Kokia prabanga šiame amžiuje gauti laišką. Lyg mažas baltas stebuklas jis guli pašto dėžutėje. Išimi ir delsi atplėšti, atlankstyti. Atrodo, išlėks tos gero linkinčios mintys... Miela gauti laišką su geromis mintimis, žodžiais, linkėjimais, teikiančiais džiaugsmą“.

Dėkui monsinjorui už tą didelį džiaugsmą, kurį suteikė jo knyga „Padraugaukime“. Skaitytojai nekantriai laukia antrosios dalies, linkėdami monsinjorui stiprybės ir sveikatos.

Felicija Lankelienė

© 2009 „XXI amžius“