Atnaujintas 2009 m. kovo 20 d.
Nr. 23
(1715)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Evangelizacinė programa jaunimui

Džiuljeta Kulvietienė

Vyskupas Jonas Ivanauskas
kalba studentams
Autorės nuotrauka

Kovo 1 dieną, sekmadienį, Švč. Sakramento bažnyčios Studentų koplyčioje ir Kauno arkivyskupijos šeimos centre vyko Evangelijos žinios jubiliejinių metų arkivyskupijoje evangelizacinės šventės iškilmės. Programą parengė Kauno akademinės sielovados grupė.

Kauno technologijos universiteto sielovados koordinatorė Valda Velžienė pristatė Lietuvos ir Kauno akademinę sielovadą. Akademinė sielovada skirta evangelizuoti, ugdyti ir palaikyti būsimus visuomenės veikėjus, kurie būtų pajėgūs kasdieniame gyvenime remtis krikščioniškomis vertybėmis ir liudyti tai pasauliui. V. Velžienė trumpai apžvelgė Lietuvos akademinės sielovados istoriją, pristatė Kauno akademinės sielovados darbuotojus, veiklos principus ir raišką, bendradarbiavimą bei pakvietė į kovą numatytus renginius.

Šventieji ir aš

Kauno medicinos universiteto sielovados koordinatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė skaitė pranešimą „Šv. Paulius, šv. Brunonas ir aš?!..“ Pristatydama, kodėl kalba apie šiuos šventuosius, citavo popiežių Benediktą XVI ir Adventinį vyskupų laišką: „Lietuvos vyskupai nurodo sąsajas: Evangelijos skleidėjas vyskupas Brunonas, leidęsis į kelionę pas Gerosios Naujienos dar nepažįstančius mūsų protėvius, tęsė šv. Pauliaus misiją. Pranešimo tikslas – skatinti sužinoti apie šv. Paulių ir šv. Brunoną, ieškoti jų veiklos bei gyvenimo panašumų ir kviesti mąstyti: koks yra mano asmeninis santykis su jais? Ką man asmeniškai reiškia šios dvi asmenybės?“ Apžvelgusi lietuvių kalba išleistas knygas apie šv. Paulių ir šv. Brunoną, S. Adler-Mikulėnienė priminė jų biografijas, plačiau aptarė vienijančius abu šventuosius momentus ir kvietė ieškoti sąsajų su savu gyvenimu.

Apie atleidimą – jaunatviškai

VDU Katalikų teologijos fakulteto studentų evangelizacinė komanda paruošė programą „Ar įmanomas atleidimas?“ Šlovinimo giesmės įprasmintos judesiais, paprasti ir atviri asmeniniai liudijimai palietė širdis. Evangelizacinės komandos nariai ragino atpažinti klaidingą įvaizdį ir atrasti Tikrąjį Mylintį Tėvą, „išdrįsti pakelti akis į dangų, nepaisant to, kaip baisiai esi nusidėjęs“.

Laiko deficitas

VDU kapelionas kun. Simas Maksvytis pristatė „Kairos“ rekolekcijas studentams. Ką atsakytų jūsų draugai, „jei paklaustume jų, kodėl jie šiandien neatėjo į šį renginį?“ – klausė kapelionas. Visi sutiko, kad atsakymas būtų „neturėjau laiko“. Labai dažnai naudojame šiuos žodžius.

Žodis „Kairos“ reiškia „Dievo tikslui skirtas laikas“ arba „Dievo laikas“. Tai apsisprendimo ir iššūkio laikas, kuris gali pakeisti gyvenimą. Tai liudija daugybė jaunų žmonių, grįžusių iš rekolekcijų. Kapelionas pristatė „Kairos“ rekolekcijų istoriją. Tai kilo iš „Krikščionių prabudimo“ programos, kurią Bruklino vyskupijoje 1965 metais sukūrė grupė kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Programa sparčiai populiarėjo: 1968-aisiais ji jau buvo paplitusi 12 valstijų, vėliau buvo adaptuota ir plėtojama II Vatikano Susirinkimo dvasioje. 1979 metais programai suteiktas „Kairos“ pavadinimas. Daug prie to prisidėjo jėzuitas Blakefieldo jėzuitų mokyklos kapelionas Darrellas Burnsas. Lietuvą ši praktika pasiekė Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapeliono Vytauto Sadausko dėka.

Susirinkusiems parodytas režisieriaus Daliaus Ramanausko sukurtas filmas apie Taizė brolių Pasitikėjimo piligrimystės etapą Vilniuje gegužės 1–3 dienomis. Kaune jau prasidėjo Akademinės sielovados grupės pasiruošimas: kiekvieną trečiadienį 17 val. KMU koplyčioje (A. Mickevičiaus g. 9) norintys vykti Kauno studentai ir dėstytojai kviečiami registruotis.

Nuodėmės struktūra

Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo vyskupas Jonas Ivanauskas ir ragino mąstyti apie gyvenimo be Dievo pasekmes, apie krikščionių persekiojimo laikus, kuriuos primena ne tik katakombos romėnų kapinėse, bet ir Kauno Švč. Sakramento bažnyčia su Studentų koplyčia, kadaise buvusi pirma barokinė bažnyčia Kaune. Apžvelgęs šios bažnyčios istoriją, vyskupas sakė, kad tai istorijos vingių pavyzdys, matomas ženklas, kaip žmogus sakė „taip“ rojaus gundymui ir nutarė, kad labai lengvai gali tapti laimingu.

Biblinis nuodėmės terminas reiškia klystkelį, šunkelį, siaurą kalnų taką į dykumą, kuri suprantama kaip piktosios dvasios buveinė. Mūsų laikais nuodėmės nesigėdijama, nuodėmė reklamuoja, maskuojama, pateikiama kaip turinti gerą skonį ir galinti teikti laimę. Nuodėmė pateikiama kaip protingas, racionalus, išmintingas gyvenimo būdas. Puikybė neleidžia ištrūkti iš nuodėmės liūno. Socialinė nuodėmė prasiskverbia į tarpusavio santykius, kurdama nepasitikėjimą, agresiją, išnaudojimą, žeminimą, naudojimąsi tarnybine padėtimi, nesąžiningumą. Taip kuriama nuodėmės struktūra.

Vyskupas pastebėjo, kad kuo netikėjimo tamsa didesnė, tuo didesnę vertę ir prasmę turi nors mažiausia šviesa. Vyskupas J. Ivanauskas linkėjo būti tikėjimo šviesa, liudyti tikėjimą ir gyvenimą savoje aplinkoje bei dėkojo akademiniam jaunimui, dėstytojams, profesūrai už aktyvų dalyvavimą Bažnyčios veikloje ir misijoje. Ganytojas džiaugėsi, kad keturiuose Kauno universitetuose dirba akademinė sielovada ir kvietė visus į Lietuvos Bažnyčios jubiliejinių Evangelizacinės žinios tūkstantmetei Lietuvai šventimą Šiluvos atlaiduose rugsėjo 8–15 dienomis.

Šv. Mišiose giedojo Studentų koplyčios choras „Cantate Do“, vadovaujamas VDU sielovados koordinatorės Sigitos Petrokaitės.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija