Atnaujintas 2009 m. kovo 25 d.
Nr. 24
(1716)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Afrikai – krikščioniška viltis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI dėkojo
Kamerūno prezidentui Poliui Bija
už dialogą su Katalikų Bažnyčia

Šventasis Tėvas kvietė Angolos prezidentą
Žozė Eduardą duš Santošą įveikti
pilietinio karo destruktyvias pasekmes

Laiminama jaunoji šv. Mišių dalyvė.
Afrikoje pamaldose dalyvauja
didžioji dalis tikinčiųjų
AFP ir Reuters nuotraukos

Perspėjimas dėl kultūrinio smurto pavojaus

Popiežius Benediktas XVI savo ką tik pasibaigusioje apaštalinėje kelionėje po Kamerūną ir Angolą pabrėžė, kad buvo atvykęs ne kaip politinis, bet kaip religinis lyderis, kaip ganytojas, kurio pirmutinis tikslas yra „sustiprinti brolius ir seseris tikėjime“. Iškilmingai sutiktas tiek valstybių vadovų, tiek gausių gyventojų minių Popiežius nevengė kelti ir aktualių socialinių klausimų, kurie rūpi Juodojo kontinento žmonėms. Tai ir suprantama, nes krikščioniškasis mokymas „visuomet neša viltį“ visose gyvenimo srityse.

„Kančios ar smurto, skurdo ar bado, korupcijos ar piktnaudžiavimo valdžia akivaizdoje krikščionis negali tylėti“, kalbėjo Šventasis Tėvas savo pirmojoje kalboje, pasakytoje kovo 17 dieną per sutikimą Kamerūno sostinės Jaundės oro uoste. Tuo labiau tai svarbu Afrikai, kurioje žmonės nori „išgirsti paguodos ir vilties žodį“, kadangi  išsiplėtoję regioniniai konfliktai šiame žemyne tūkstančius paliko be pastogės ir žuvusių artimųjų. Čia, Afrikoje, kuri praėjusiais šimtmečiais patyrė kolonizatorių smurtą ir skaudžias vergovės pasekmes, dabar atsirado „nauja vergystės forma“, kai moterys ar netgi bejėgiai vaikai gabenami į Vakarus prostitucijai.

Popiežius atkreipė dėmesį, kad dabartinės sunkios ekonominės bei ekologinės krizės sąlygomis jau ir taip didelius nepriteklius patirianti Afrika yra neproporcingai smarkiai paliečiama naujų problemų, įskaitant išaugusias maisto kainas, dėl klimato kaitos sustiprėjusias sausras bei nesilpstantį epideminių ligų pavojų. Tokių nelaimių akivaizdoje Afrikos žmonės šaukiasi teisingumo, taikos ir susitaikinimo, ką Bažnyčia jiems ir siūlo Evangelijos mokymu. „Ji siūlo ne naujas ekonominio ar politinio pavergimo formas, bet šlovingą Dievo vaikų laisvę, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Bažnyčia nekursto etninių ar religinių vaidų, bet skelbia Dievo karalystės taiką ir džiaugsmą, skelbia meilės civilizaciją“.

Šioje kalboje, kaip ir daugelyje kitų pasisakymų savo vizito Afrikos šalyse, jis palietė ypač aktualų negimusios gyvybės apsaugos klausimą. Afrikoje, skirtingai nei sekuliarizuotoje Europoje, daugumoje valstybių (taip pat ir Kamerūne) abortai yra uždrausti.

Tačiau Vakarai ir šiam žemynui nori primesti savąjį „mirties civilizacijos“ modelį, ką Bažnyčia įvardija kaip naujo kultūrinio smurto apraišką. (Po to, kai kolonizuota Afrika patyrė politinį išnaudojimą, o vėliau dėl beatodairiško gamtinių resursų eksploatavimo – ir ekonominį smurtą.)

Neseniai Jungtinių Tautų Organizacijos komitetui, stebinčiam moterų diskriminavimo atvejus, pareikalavus, kad Kamerūnas liberalizuotų aborto įstatymą, šalies vyriausybei atsakymas buvo griežtas: abortas yra žmogžudystė, todėl negali būti prilygintas „teisei“. Popiežius Benediktas XVI pagyrė Kamerūno vadovus, kad jie ryžtingai gina negimusių kūdikių teises, ir sakė, kad Bažnyčia griežtai pasisako prieš tokių „kultūrinių modelių primetimą“ Afrikai, kurie paneigia gyvybės šventumą, kalba apie jos skelbiamą „Gyvybės energiją“.

Popiežius priminė savo tautos patirtį

Kovo 20 dieną iškilmingai sutiktas Luandos (Angola) oro uoste Šventasis Tėvas sakė, kad jis gerai suvokia žmonių kentėjimus dėl karų, konfliktų ir įvairaus ideologinio smurto, kadangi jo gimtoji Vokietija visa tai pati yra prieš kelis dešimtmečius išgyvenusi. Vokiečių tauta gerai žino „nežmoniškų ir destruktyvių ideologijų (komunizmo ir nacizmo) pasekmes“, kada dėl klaidingų iliuzijų žmones prislegia išnaudojimo jungo našta. „Todėl jūs galite suprasti, kodėl taip atkakliai aš kalbu apie dialogo svarbą įveikiant konfliktus ir įtampas, kad kiekvienoje tautoje, įskaitant jūsų pačių, įsivyrautų darniems namams būdinga taika ir broliškumas“, kalbėjo Šventasis Tėvas angoliečiams, kurie tebejaučia neseniai užsibaigusio ir net 27 metus trukusio pilietinio karo dramatiškas pasekmes. Jis ragino nepasiduoti „stipresniojo teisės“ nuostatai, bet stengtis kurti taikią ateitį, remiantis solidarumo ir lygių galimybių vertybėms. Tai ypač svarbu Angolai, turinčiai gausių gamtos turtų (įskaitant naftą ir deimantus), bet kurios gyventojų dauguma gyvena skurde. Popiežius Benediktas XVI sakė, kad Dievas įgalino žmones skristi „tikėjimo ir proto sparnais“. Jeigu jie darniai naudosis šiais sparnais savo gyvenimo skrydyje, bus lengva pripažinti savo artimą „kaip brolį ir seserį, gimusius su tomis pačiomis pagrindinėmis teisėmis“. Deja, šios teisės Angoloje, kaip ir daugelyje kitų Afrikos šalių, toli gražu nėra garantuotos, kadangi valdžia turi ryškius totalitarizmo bruožus. (Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį į spaudos ir žodžio laisvės suvaržymus, susidorojimo su politiniais priešininkais pavyzdžius, karinių ir policijos struktūrų savivalę, įskaitant neteisėtus suėminėjimus bei kankinimus.)

Svarbus uždavinys Afrikos šalyse yra pilietinės visuomenės ugdymas, kad būtų kuo platesnis dalyvavimas viešųjų reikalų tvarkyme, pabrėžė Šventasis Tėvas per sutikimą Luandos oro uoste. Jis nurodė, kad tai pirmiausia yra iššūkis šalies vyriausybei, kuri privalo bendrauti su savo žmonėmis. Priminęs, kad Angola šiemet mini savo evangelizacijos 500 metų jubiliejų, Popiežius reiškė įsitikinimą, kad ir dabar ji galės rasti reikalingas „vertybes Jėzaus Kristaus evangelijoje“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija