Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Mintys
Požiūris
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Knyga apie gyvuosius Dzūkijos amatus pristatyta „gyvai“

Rūta AVERKIENĖ

Kalba knygoje spausdinamų nuotraukų autorius Algimantas Černiauskas

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos išleista knyga „Gyvieji amatai Dzūkijos nacionaliniame parke“. Knygos pristatymo vakare dainavo Margionių kaimo moterys, vaikai demonstravo senuosius amatus – pynė ir liejo žvakes. Parko direktorius Eimutis Gudelevičius priminė, kad kovo 4-oji senovėje buvo švenčiama kaip Kovarnio diena – pavasario šventė. Vėliau, atėjus krikščionybei, šv. Kazimiero dieną buvo pradėtos rengti Kaziuko mugės, kuriose žmonės parduodavo tai, ką per žiemą buvo sumeistravę, nuaudę, surišę, nupynę. O parko darbuotojų tikslas – perimti iš senųjų meistrų ir įamžinti tai, kas pamažu iškeliauja į nebūtį. Parko darbuotojas Henrikas Gudavičius knygos įžangoje rašo, kad tai „knyga apie senuosius Dainavos krašto amatus, apie meistrus ir amatininkus, kurie dalijasi su mumis ir gerumu, ir įgūdžiais. Labai svarbu, kad nebūtų užmiršta turtinga dzūkų patirtis, tas sugebėjimas ir noras viską pasidaryti pačiam... Jei nebus kaimo žmogaus – prapuls šaltinių kalba, nutols ir piliakalnių bylojimai. Nutols toji apdainuota „lino kančia“ ir geltono rugio šiaudo gyvybinga šviesa...“

Paroda „Kelias į laisvę“

Parodos atidarymo akimirka

Kovo 11-osios išvakarėse Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta ir iki mėnesio pabaigos veiks istorinių fotografijų ir dokumentų paroda „Kelias į laisvę“. Ją sudaro 14 stendų, kuriuose atsispindi Lietuvos kelias į laisvę nuo 1939 metų iki 1990-ųjų.

Pagal idėjos autoriaus VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docento Algirdo Jakubčionio pasiūlymus parodą parengė Seimas, Lietuvos genocido aukų muziejus ir Lietuvos valstybinis tremtinių archyvas.

Mokinių pagarba Trispalvei

Mokyklos bendruomenė iškilmingoje akcijoje „Mūsų Trispalvė“. Eldaro NUDO nuotrauka

Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos bendruomenė organizavo akciją „Mūsų Trispalvė“. Dvi savaites visa mokykla triūsė kaip bitutės – piešė ir klijavo Trispalvę. 1–4 klasių mokiniai piešė ant geltonos spalvos, 5–6 – ant žalios, o 7–10 – ant raudonos spalvos popieriaus lapų. Mokiniai piešė Gedimino pilį, Laisvės Angelą, saugantį mūsų valstybę, Vilniaus Arkikadedrą, Tris kryžius, širdutes su valstybės žemėlapiu, Pasvalio istorinius paminklus, bundančios pavasarinės gamtos peizažus, besišypsančią saulytę bei vaikučius, Lėvens upę ir savo mokyklą.

Šviesos diena

Vitalija KAZILIONYTĖ

Ala Dudajeva prie savo paveikslų. Dešinėje – vertėja Jūratė Genytė Zitos BALTRUŠIŪNIENĖS nuotrauka

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje lankėsi garbūs svečiai: žuvusio Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos ambasadorė Lietuvoje Aminat Saijeva, čečėnų rašytojas Denis Muchamadas ir jį atlydėjęs visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys.

Prie apskrito stalo sukvietė bibliotekininkai

Vytautas BAGDONAS

Seminare kalba Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka

Kovo 4-ąją Anykščių rajono savivaldybės posėdžių salėje į diskusiją-seminarą „Seniūnija, biblioteka, bendruomenė: bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės“ susirinko rajono bibliotekų darbuotojai, bendruomenių vadovai, seniūnai. Renginyje dalyvavo rajono meras Sigutis Obelevičius, vicemeras Donatas Krikštaponis, mero patarėjai Sergejus Jovaiša, Virgilijus Aloyzas Milaknis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis.

Oratorija tarp alyvmedžių

Rimantas KLEVEČKA

Ketvirtą Gavėnios penktadienį Kauno valstybinis choras kauniečius ir miesto svečius pakvietė pamąstyti apie amžiną gėrio ir blogio, mirties ir prisikėlimo antagonizmą ir pasiklausyti L. van Bethoveno oratorijos „Kristus Alyvų kalne“. Tai vienintelė didžiojo kūrėjo oratorija, pradėta rašyti 1800 ir baigta 1801 metais. Žodžius, padedamas paties Bethoveno, per keturiolika dienų sukūrė  Franzas Xaveras Huberis. Pirmą kartą viešai oratorija atlikta 1803 metų balandžio 5 dieną Vienoje. Kūrinys skirtas trims solistams, chorui ir orkestrui. Biblinis pasakojimas pradedamas agonijos scena Getsemanės sode, kurią seka Serafino arija, skelbianti dieviškąjį gailestingumą bei teisiųjų išsigelbėjimą. Netrukus iš Serafino Jėzus sužino savo likimą, pasiduoda artėjančiai mirčiai ir ją pasitinka. Pasirodo persekiojantys kareiviai ir apaštalai pamato besą apsupti. Petras išsitraukia kardą, bet Jėzus ir Serafinas įtikina jį, kad reikia elgtis ramiai ir susitaikyti su viskuo. Suradę Jėzų, kareiviai pripuola ir jį suriša. Apaštalai nuogąstauja, kad ir jiems teksią kentėti, tačiau Jėzus nesiskųsdamas pasiduoda.