Atnaujintas 2009 m. balandžio 24 d.
Nr. 32
(1724)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ateitininkai ėjo Kryžiaus kelią

Igliaukos ateitininkai, dalyvavę
Kryžiaus kelio eisenoje Marijampolėje

Balandžio 10 dieną Marijampolės mieste vyko Šv. arkangelo Mykolo parapijos jaunimo organizuota Kryžiaus kelio eisena. Į ją mūsų Igliaukos A. Matučio vidurinės mokyklos ateitininkų kuopą „Saulėtekis“ pakvietė Aušra Adomavičiūtė – Marijampolės ateitininkų valdybos pirmininkė. Kryžiaus kelią sudarė 14 stočių. Ateitininkai, valančiukai, skautai bei kitų organizacijų atstovai ėjo giedodami, melsdamiesi ir pakaitomis nešdami kryžių. Kryžiaus kelio eisena ir joje gausiai dalyvaujančių maldininkų būrys privertė susimąstyti, kuo būčiau, jei Jėzus nelydėtų manęs visuose mano netobulo gyvenimo įvykiuose. Į šį klausimą kiekvienas atsakytume skirtingai. Kryžiaus kelio eisenos padėjo man geriau suprasti mūsų Išganymo ir gyvenimo žemėje prasmę. Ir nors mūsų darbai žemėje netobuli, bet turėtų būti padaryti iš visos širdies, taip kaip Kristaus, kuris darė ir tebedaro stebuklus dėl mūsų.


„Comenius“ projektas baigėsi Kipre

Kelionės akimirka
Levitos Kiverienės nuotrauka

Kovo pabaigoje devyni Marijampolės marijonų gimnazijos moksleiviai, lydimi mokytojų D. Miliauskienės, E. Avižienienės ir L. Grinkienės, lankėsi Kipre. Tai buvo paskutinis „Comenius“ projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo moksleiviai iš Anglijos, Danijos ir Kipro. Susitikimo tema – Žmogaus teisės.

Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją visos tautos ir visos valstybės turi prisidėti prie to, kad žmogaus teisės ir laisvės būtų gerbiamos nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos ar kokios kitos padėties.


Bandoma gaivinti astronomijos mokslą

Lietuvos astronomų sąjungos
narė lektorė Diana Krivcovaitė

Šiemet pasaulis mini Tarptautinius astronomijos metus. Astronomai profesionalai ir mėgėjai aiškina žvaigždėtojo dangaus paslaptis. Gaila, kad besidominčių astronomija atsiranda vis mažiau – galbūt žmonėms paprasčiausiai trūksta informacijos. Mokyklose astronomijos kursas neaprėpia platesnio diapazono, tad moksleiviai žinių gauna vis mažiau.

Dangus virš mūsų – tai tolimas megapasaulis, kuriame kas akimirką vyksta be galo nuostabūs ir sudėtingi reiškiniai. Ūkai, tolimosios galaktikos, kamuoliniai ir padrikieji žvaigždžių spiečiai, kometos ir asteroidai bei mūsų Saulės sistemos planetos, rodos, nutolo nuo mūsų taip toli, kad daugumai žmonių žemiški malonumai suteikia daugiau džiaugsmo ir realu tampa tik tai, ką galima apčiuopti. Tačiau kas atsitinka, kai žmogui suteikiama galimybė pažvelgti į visatą per teleskopą? Viskas, kas prieš akimirką buvo fantastiškai toli, – priartėja! Mėnulio krateriai ir Saturno žiedai, rodos, pasiekiami ranka! Pažvelgus į įvairiaspalvius ūkus ir tolimąsias galaktikas pamirštami visi žemiškieji rūpesčiai. Argi ne to šiais laikais bent akimirkai reikia žmogui? Galbūt tuomet ir susimąstoma apie tai, kodėl astronomija tapo pamirštu mokslu.


Padėkos žodis buvusiam Vilniaus miesto vadovui

Mes, buvę laisvės kovų dalyviai, su malonumu prisimename, kaip prieš metus, šv. Velykų išvakarėse, važiuodami sostinės visuomeniniu transportu, ties Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryža, pirmąkart išgirdome diktoriaus skelbiamą informaciją: „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus stotelė“... Ši žinia mums buvo be galo maloni staigmena. Džiaugėmės, kad žengtas dar vienas kilnus žingsnis įamžinant garsaus Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir Žmogaus teisių gynėjo, kunigo Broniaus Laurinavičiaus šviesų atminimą. Šios stotelės pavadinimu įamžintas nenuilstančio kunigo, disidento atminimas – 1981 m. lapkričio 24–osios vakarą būtent ties šia sankryža kagėbistų pastumtas po sunkvežimio ratais žuvo kunigas B. Laurinavičius. Piktavalio okupanto ranka pasirūpino, kad šio dvasininko neliktų tarp mūsų...  Tačiau kun. B. Laurinavičiaus auka nebuvo beprasmė – mūsų ir Lietuvos istorijos atmintyje jis savo dvasia liko gyvas amžinai. Dar daugiau nei prieš metus, Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondui prašant, sostinės meras Juozas Imbrasas be jokių išlygų supratęs mūsų keliamos kilnios idėjos svarbą netrukus pasirašė potvarkį, kad Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankryžoje esanti stotelė būtų pavadinta šio garbaus dvasininko vardu.


Kai dėl didelio mokslo sušlubuoja atmintis

Atviras laiškas istorikui A. Bumblauskui

Gerbiu jūsų, kaip mokslininko istoriko pasiekimus, darbus iš mūsų tėvynės istorijos. Tačiau nesuprantu, kokiu pagrindu iškraipote didingą Lietuvos šimtmečių istoriją. Jūs teigiate, kad Vilnius niekada nebuvo užgrobtas lenkų. Panašu, kad dėl didelio mokslo sušlubavo jūsų atmintis. Teigiate, kad lenkai nebuvo užgrobę Vilniaus krašto, o patys lietuviai jį pasiūlė lenkams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija