Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tautiškumo ugdymas išvykose

Jolanta Samsonienė,

Kauno ,,Aušros“ gimnazijos matematikos vyr. mokytoja

Įspūdingos išvykų akimirkos

Mano auklėtiniai mėgsta keliauti. Aplinkos paslaptingumas, grožis, bendravimas padeda ugdyti vaikų emocijas, jausmus, meninius polinkius, dorovingumą ir jautrumą. Pasirinkdami ekskursiją po Panemunės pilis norėjome susipažinti su tautos istorija, savo akimis pamatyti jos dalelę.

Mokiniams labai patiko Raudondvario kraštovaizdis. Tyliai tekantis Nevėžis tarsi iš amžių glūdumos atsiduso Simono Stanevičiaus žodžiais: „Kur Nevėžis nuo amžių pro raudoną dvarą...“ Raudondvario pilis visoje Lietuvoje garsėjo savo paveikslų galerija ir didele biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir XVI–XVII a. rankraščių). Šis architektūros paminklas, dažnai vadinamas dvaru, minimas nuo 1615 metų. Raudondvario bažnyčia pakerėjo jaunuosius turistus gilia senove. Jie galėjo užlipti į bokštą ir pamatyti, kaip skambinama varpais, kapinėse turėjo surasti italų architekto Cezario Anichini, pagal kurio projektą pastatyta bažnyčia, kapą. Simboliška tai, kad jo kapas amžiams atgręžtas į bažnyčią.

Netoli bažnyčios stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 metais). Raudondvaryje ir šiais laikais tebėra aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.

Birte pabiro mokiniai po Seredžiuje esantį piliakalnį. Manoma, kad ant kalno stovėjo Pieštvės pilis, kuri kryžiuočių puldinėjama nuo 1293 metų atsilaikė iki 1363 metų. Tais metais pilis buvo sudeginta ir daugiau nebuvo atstatyta. Piliakalnį juosia gilūs Pieštvės ir Nemuno slėniai. „Palemono kalnu“ šį piliakalnį imta vadinti XIX a. pradžioje. Kaip byloja legenda, čia palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas.

Gražus gamtovaizdis atsiveria iš Veliuonos miestelio. Pasakojama, kad Žygimantas Augustas 1501–1507 metais miestui suteikė Magdeburgo teisę. Steponas Batoras leido Veliuonai turėti herbą – melsvame fone auksinį karpį su trimis dantimis. Į aukštutinę miestelio dalį veda tik vienas kelias, vingiuojantis tarp dviejų didžiulių piliakalnių. Vienas kalnas vadinamas Gedimino kapo piliakalniu.

Daug įspūdžių paliko Raudonės apylinkės. Nuo pilies bokšto (kurio aukštis siekia 33,5 metro) atsiveria nuostabi Panemunės panorama.

Tai tik viena iš ekskursijų, į kurią vykome su savo auklėtiniais. Savo klasės dienoraštyje ne vienas įrašė: „Lauksime kitos išvykos... Buvo smagu...“ Lietuvai švenčiant jubiliejinį savo vardo tūkstantmetį mūsų tikslas ir didžiausia užduotis – per ekskursijose patirtus įspūdžius atskleisti savo gimtojo krašto grožį, istoriją. Tautos kultūra aprėpia žmogaus gyvenimą su visomis jo apraiškomis. Tradicijos jaunajai kartai dovanoja praeitį ir jos išmintį.

Dabartinėje visuomenėje vykstantys pokyčiai, griaunantys ribas tarp kultūrų ir diegiantys naujus jų būdus, keičia asmens santykį su pasauliu, net ir požiūrį į tėvynę, į tautiškumą, patriotiškumą. Šiuo metu nelengva išsaugoti tradicinės tautinės kultūros branduolį, be kurio neįmanomas jos tęstinumas ir brendimas. Klostantis tokiai situacijai, silpnėja nacionalinės kultūros ir žmogaus sąveika, kaip jo asmenybės dvasinio brendimo pamatas, kaip natūrali dvasinio tobulėjimo terpė.

J. RAMANAUSKIENĖS nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“