Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ąžuolai Vaižgantui

Dr. Aldona Kačerauskienė

Pasodintas pirmasis ąžuoliukas Vytauto BAGDONO nuotrauka

Rugsėjo pabaigoje minėsime literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto 140-ąsias gimimo metines.  Šią sukaktį Vaižganto gimtinėje gegužės 2 dieną paminėjo ir ąžuolus pasodino Lietuvai pagražinti draugija, kurios pirmasis centro valdybos pirmininkas buvo kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas.

Renginys prasidėjo Svėdasuose, gimtojoje Vaižganto parapijoje, kur Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje būsimasis lietuvių literatūros klasikas buvo pakrikštytas, aukojo pirmąsias šv. Mišias, čia palaidoti jo tėveliai. Svėdasų Kultūros namuose susirinko svėdasiškiai ir daug garbingų svečių: Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Alvydas Kirvėla, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, rašytojas publicistas Vilius Bražėnas, aktorius Tomas Vaisieta, Kauno J. Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, miškininkas prof. Stasys Karazija, aktorė Kristina Kazakevičiūtė, žurnalo „Naujoji romuva“ vyr. redaktorius Andrius Konickis,  poetas Vladas Vaitkevičius ir kiti.

Džiaugsme ir nelaimėje kartu

Bronius VERTELKA

Gervinės bendruomenės pirmininkė Jūratė Garliauskienė ir jos padėjėjos

Gervinės  jaunimas  neieško laimės užsienyje, nes įsitikino, kad  ją galima susikurti gimtajame kaime. Gausiai jaunimo grupei „Gerviukai“ netrūksta kūrybingų sumanymų. Bet buvo metas, kai Gervinės kaimas gyveno niūrias dienas. Iš tokios būsenos jį išvadavo susikūrusi bendruomenė. Pamažu čia buvo sugrąžintos dvasinės vertybės, pagarba kaimynui, atidumas. Mirus žmogui, prie jo karsto deda ne vainiką ar glėbį gėlių, bet velionio artimiesiems įteikia vokelį su pinigais. Gimus mažyliui, sveikina jo tėvus. Nepamiršta ir švenčiančių jubiliejus.  Mėgsta keliones ar ekskursijas po gimtąjį kraštą, domisi šalies istorija, įžymiomis vietomis. Pavyko užmegzti ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir viena Latvijos bendruomene.

Gulbinų skrydis

Bronius VERTELKA

Gulbinų bendruomenės pirmininkas Vytautas Taura su aktyvistėmis

Gulbinų kaimas, esantis Biržų rajone, kažkada buvo valsčiaus centras, jame gyveno apie pusė tūkstančio žmonių. Dabar čia nepriskaičiuosi nė šimto gyventojų, čia  nėra mokyklos, bibliotekos, medicinos punkto, kultūros namų, tik du kartus per savaitę užsuka autobusas. Tačiau čia gyva geros kaimynystės, nuoširdumo, pagalbos vienas kitam  dvasia. „Kažkokia paslaptinga jėga traukia ten nuvykti. Kurį laiką Gulbinuose nepabuvus pasiilgsti šių žmonių“, – kalbėjo Pabiržės seniūnė Vita Bukauskienė.

Sentikių istorija saugoma Degučiuose 

Jonas PETRONIS

Degučių kapinių kryžius primins visus išėjusius amžinybėn sentikius

Sentikiai – religinė bendruomenė, kuri nepripažino XVII amžiuje Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarcho Nikono įvykdytos reformos.  XVIII  a.  antrasis ir trečiasis dešimtmetis buvo masinės rusų emigracijos pradžia. Emigravo sentikiai dėl religinio persekiojimo ir sentikių diskriminavimo Rusijoje. Sentikių emigraciją į Lietuvą skatino šio krašto dvarininkų ir Katalikų Bažnyčios pakantumas. Zarasų  krašte sentikių centras 1755 metais įsikūrė  Degučiuose, bendruomenė traukė tikinčiuosius iš kaimyninių miestelių ir kaimų. Degučių sentikiai gerai žinojo apie Lietuvos ir Rusijos sentikių bažnytinį gyvenimą. Palaikydami glaudžius ryšius su kitomis bendruomenėmis, jie padarė daug gerų darbų. 1819 metais naujam Degučių šventikui Avtonomui Myšniakovui atiteko „Bendro senųjų stačiatikių  krikščionių Lietuvoje ir Kurše ganytojo“ vardas. Šventiko didelis autoritetas leido jam žengti drąsų žingsnį: 1822 metais Degučiuose pirmą kartą buvo sudaryta santuokos apeigų tvarka, o po metų priimtos metrikų knygos (krikšto, santuokos, mirties).

Audimo mokyklėlė

Bronius VERTELKA

Austi mokosi muziejininkė Vida Dodienė

Susipažinti su senuoju audimo amatu, pasimokyti austi galima pernai rudenį Pasvalio krašto muziejuje įsteigtoje audimo mokyklėlėje. Iš savivaldybės gavus tam tinkamas patalpas, geriems žmonėms padovanojus dvejas stakles, muziejininkė Vida Dodienė trijuose kambarėliuose įrengė muziejų. Audimo paslapčių moko Emilija Janušonienė, garsiosios Pasvalio krašto audėjos Valerijos Vasiliauskienės mokinė. Emilijos mama irgi audė, jos austu vyšninės spalvos milo paltuku dukra maždaug prieš pusšimtį metų stojo mokytis agronomijos į  Joniškėlio žemės ūkio technikumą.