Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Taikos piligrimystės bruožai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitikdamas su Šventosios Žemės stačiatikių ir musulmonų dvasininkais akcentavo ekumeninio ir tarpreliginio dialogo svarbą

Krikščionių vienybės ir tarpreliginio dialogo siekis

Tarptautinėje žiniasklaidoje daugybės apžvalgų ir komentarų susilaukė neseniai pasibaigęs net aštuonias dienas trukęs popiežiaus Benedikto XVI vizitas Šventojoje Žemėje. Ypač svarbus yra ir paties Šventojo Tėvo piligrimystės vertinimas, kurį jis įvairiomis progomis išsakė žurnalistams, jį išlydėjusiems Izraelio politiniams vadovams ir maldininkams. Gegužės 15 dieną grįždamas iš Palestinos lėktuve surengtoje spaudos konferencijoje Popiežius pripažino, kad kelionė buvusi itin įspūdinga. Pirmiausia jis pabrėžė šventųjų vietų lankymą, pradedant nusileidimu žemiau jūros lygio prie Jordano upės, kur beveik prieš du tūkstančius metų Jėzus buvo pakrikštytas, maldingu vizitu Paskutinės vakarienės kambaryje, „kur Viešpats mums padovanojo Eucharistiją ir kur Sekminių dieną buvo duota Šventoji Dvasia“, taip pat apsilankymu Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje – Išganytojo mirties ir prisikėlimo vietoje.

Priėmė nuncijaus skiriamuosius raštus

Nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis ir prezidentas Valdas Adamkus

Trečiadienį, gegužės 20 dieną, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus priėmė Šventojo Sosto apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Luidžio Bonacio (Luigi Bonazzi) skiriamuosius raštus. Priimdamas Šventojo Sosto apaštalinio nuncijaus Baltijos valstybėms skiriamuosius raštus, šalies vadovas pabrėžė, jog Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu yra ypatingi. „Sunkiais sovietinės okupacijos metais jautėme Jūsų tvirtą paramą. Jūs niekada nepripažinote Lietuvos aneksijos, o veikiančios Lietuvos diplomatinės atstovybės išsaugojimas buvo nepaprastai svarbus vilties ženklas lietuvių tautai“, – sakė Lietuvos vadovas, pabrėždamas, jog Vatikano radijo bangomis Lietuvą pasiekdavo informacija iš Laisvojo pasaulio ir mus palaikančios tikėjimo tiesos. „Nuolatinis Šventojo Sosto dėmesys Lietuvai ir moralinė parama labai prisidėjo prie mūsų valstybės ir žmonių dvasinio augimo visus pastaruosius 18 metų. Prisimename švento atminimo popiežiaus Jono Pauliaus II žodį baisųjį 1991 m. sausio 13-osios rytą, prisimename ir mus sutelkusią, drąsą ir viltį įkvėpusią Šventojo Tėvo viešnagę Lietuvoje 1993 metais“, – pažymėjo V. Adamkus. Jo įsitikinimu, Šventojo Sosto morali laikysena tarptautinėje erdvėje yra įkvėpimo šaltinis ir pavyzdys Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžė, jog Popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Artimuosius Rytus – vienas ryškiausių vertybėmis grįstos diplomatijos įkūnijimų. Pasak Prezidento, šiandien visi turi įdėmiau įsiklausyti į popiežiaus Benedikto XVI išsakytą mintį, kad dabartinės globalios krizės priežastys yra ne tik finansinės, bet ir moralinės. „Šiandien itin svarbu išlaikyti visuomenės susitelkimą, solidarumą, dėmesį žmogaus orumui ir moralinėms vertybėms. Ypač daug dėmesio turime skirti jaunimui, kuris kurs mūsų ateitį“, – sakė šalies vadovas ir pridūrė, jog neseniai Vilniuje pasibaigęs tarptautinis Taizė jaunimo susitikimas nušvito kaip tikras vilties, pasitikėjimo ir bendrybės ženklas. V. Adamkus palinkėjo apaštaliniam nuncijui kuo didžiausios sėkmės vykdant Popiežiaus jam patikėtą misiją.

Lietuvos saleziečiai švenčia 75-metį

Pagal artimo meilę galima atskirti, kurie yra Dievo vaikai, o kurie –
piktojo ir pasaulio vaikai.

(Šv. J. Boskas)

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Palemono klebonas italų tautybės salezietis kun. Maksimas Biankas dažnai bendrauja su parapijos jaunimu

Šiemet gruodį pasaulio saleziečių kongregacija švęs 150-ąsias įkūrimo metines, o gegužės mėnesį 75-erių metų jubiliejų mini Lietuvos saleziečių bendruomenė. Ta proga Kauno priemiestyje, Palemone, įsikūrusiame saleziečių vienuolyne svečiavosi laikraščio „XXI amžius“ redakcijos darbuotojai: vyr. redaktorius Edvardas Šiugžda, leidyklos direktorė Livija Šiugždienė ir šių eilučių autorė. Juos maloniai ir svetingai priėmė Palemono klebonas salezietis italas kun. Maksimas Biankas (Massimo Bianco) ir parapijos vikaras bei jo padėjėjas – lietuvis kunigas salezietis, neseniai atšventęs savo kunigystės 50-etį Petras Dumbliauskas. Be jų, Palemono saleziečių vienuolyne gyvena garbingo amžiaus sulaukę saleziečiai kunigai Krizantas Juknevičius, Stasys Šileika (beje, gegužės 28 dieną švęsiantis dar ir savo garbingą 90 metų jubiliejų) bei vienuolis pasaulietis brolis Vladas Sabaliauskas.

Dėl išankstinio nusistatymo sumenkinti Bažnyčią

Atviras laiškas „Lietuvos ryto“ redakcijai

Gegužės 9 dieną Jūsų laikraštyje buvo išspausdintas Laimos Lavastės straipsnis „Kapelionų maldas gožia skandalai ir intrigos“ apie vyskupo Eugenijaus Bartulio tariamai neteisingą sprendimą, kuriuo kun. Saulius Kasmauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės kapelionu. Ta pačia tema pakartotinai buvo rašyta gegužės 13 dienos „Lietuvos ryto“ redakcijos straipsnyje „Laiko ženklai“, akcentuojant, kad Bažnyčia neva kišasi į mokyklų programas, pasisako prieš girtuokliavimą, tačiau pati nesusitvarko savo kieme. Abiejuose straipsniuose yra tiesos neatitinkančių teiginių, nepelnytų kaltinamų vysk. E. Bartuliui ir priekaištų mano, kaip Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininko, adresu. Nė vieno straipsnio autorius neišklausė mano nuomonės, todėl šiuo laišku noriu pasakyti kiek kitokią tiesą ir tikiuosi, kad išsakytos mintys bus geranoriškai priimtos bendrojo gėrio ir tiesos labui.

Prezidentę turime. Kas toliau?

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidento rinkimų rezultatais patenkintas ir V. Landsbergis, ir ypač A. Brazauskas. Viename interviu atsakydamas į klausimą, ar D. Grybauskaitė yra premjero A. Kubiliaus žmogus ir ar socialdemokratai su konservatoriais pasidalys prezidente, A. Brazauskas nusijuokė: „Ką tai reiškia: D. Grybauskaitė – A. Brazausko žmogus? Na, kad ne A. Kubiliaus, tai jau tikrai! A. Kubilius su D. Grybauskaite iki šiol turėjo labai mažai reikalų. /.../ Man su D. Grybauskaite teko daug dirbti dar būnant prezidentu. Tekdavo duoti pavedimų, ji labai gerai juos vykdė /.../“. Taigi Brazauskas D. Grybauskaitę vadina „savu žmogumi“. Šių prezidento rinkimų rezultatas ir džiugus, ir keistas – džiaugiasi ir kairieji, ir dešinieji. Kas iš to išeis? Dabartinė valdžia – dešinioji (bent formaliai), tad išrinktajai prezidentei teks derinti santykius su jais. Premjerui A. Kubiliui gali tekti pavargti. Jau pirmąją dieną po rinkimų išrinktoji prezidentė pareiškė, kad jos netenkina net penkių ministrų – finansų, darbo ir socialinės apsaugos, ūkio, sveikatos apsaugo ir energetikos ministerijų – darbas. Antradienį per interpeliaciją finansų ministrui pavyko išsaugoti postą, tačiau galbūt kitokia interpeliacijos baigtis būtų palengvinusi galinčią atsirasti įtampą tarp premjero ir į savo pareigas ateisiančios prezidentės – juk premjeras ypač vertina „geriausią visų laikų“ ministrą, nors interpeliacijos metu buvo kalbama apie jo padarytą nuostolį biudžetui – net 5 mlrd. litų. Tačiau kalbama ne tik apie ministrus. Išrinktoji prezidentė jau pirmąją dieną pareiškė gana netikėtų abejonių premjero vadovavimu vyriausybei. Į klausimą apie premjero A. Kubiliaus darbą D. Grybauskaitė atsakė, kad galima būtų kalbėti ir apie premjero keitimo klausimą, tačiau „pasirinkimas (tarp valdančios koalicijos politikų) nėra didelis“ – nėra pakankamai daug kvalifikuotų žmonių (tinkančių į premjerus). Duokite jų, ir bus viskas gerai, sakė D. Grybauskaitė.

Lietuviškojo šiukšlių verslo ypatumai

Lietuviško šiukšlių verslo užkulisiais besidomintis žurnalistas Virginijus Savukynas Autoriaus nuotrauka

Žurnalisto Virginijaus Savukyno tikriausiai nereikia pristatyti. Visi jį pažįstame kaip aktualių, prasmingų laidų vedėją, sumanytoją, organizatorių. Tačiau šiandien su juo mes kalbamės apie... šiukšles. Mes klausiame V. Savukyno, kodėl toks pelningas Lietuvoje šiukšlių tvarkymo verslas ir  ar teisingai skaičiuojami šiuo verslu užsiimančių firmų viršpelniai. Su žurnalistu Virginijumi SAVUKYNU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Tarsi gerasis ganytojas

Prie kun. J. Zdebskio kapo kalba s. Birutė Žemaitytė. Iš kairės – mons. Alfonsas Svarinskas ir kun. Algimantas Keina

Rudamina. Gegužės 10 dieną čia buvo paminėtos kun. Juozo Zdebskio (1929–1986) 80-osios gimimo metinės. Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias už jį aukojo bendražygiai mons. Alfonsas Svarinskas ir kun. Algimantas Keina. Šią asmenybę asmeniškai pažinojo kone pusė Lietuvos. Vienas jo biografų ir knygų apie jį sudarytojų Vidas Spengla (Algimantas Žilinskas) rašė: „Vaisingiausias ir turbūt šiandien Lietuvoje labiausiai juntamas jo darbo vaisius – jaunosios kartos ugdymas Dievo ir tėvynės meilės dvasia. Eucharistijos bičiulių sąskrydžiai, slaptieji inteligentijos sambūriai, jo vadovaujamos rekolekcijos – tai vis tie laukai, kur buvo beriama ateities sėkla... Jo rankos siekė toli. Kaip Evangelijos Gerasis ganytojas jis, palikęs savo parapijiečius (juos aptarnauti pakvietęs kitus kunigus), vykdavo į Pavolgį, Ukrainą, Moldovą, Armėniją, Gruziją, Altajų ieškoti užmirštų sielų. Dėl vienos sielos jis aukodavo tiek savo laiko ir jėgų, kiek reikėdavo“.

Permainų alternatyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pradeda formuoti savo komandą. Paskelbta, kad prezidentės atstovo spaudai pareigas užims jos rinkimų štabe dirbęs žurnalistas Linas Balsys, nuo 2002 metų dirbęs Briuselyje. Teigiama, kad per kelias savaites paaiškės dalis svarbiausių D. Grybauskaitės patarėjų.

Atgarsiai apie praėjusius rinkimus dar kartą rodo menką piliečių aktyvumą. Šį kartą rinkimuose dalyvavo 52 procentai rinkėjų. Taigi ir toliau nemažai žmonių, nusivylę padėtimi krašte, išvis neateina į rinkimų apylinkes. Pernelyg dramatizuoti šios padėties neverta – iš Europos Sąjungos valstybių tik vienintelėje Maltoje rinkimuose dalyvauja apie 90 procentų šalies piliečių.