Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ryžtingoji kryptį keičianti prezidentė

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė (pirmoje eilėje ketvirtoji iš dešinės) drauge su kitais aukšto rango ES pareigūnais

Lietuvos prezidente išrinkus Dalią Grybauskaitę, atėjo skubi žinia, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikisi gerai sutarti su naująja Lietuvos prezidente. Netverdamas džiaugsmu jis pasakė: „Aš su dideliu malonumu sveikinu tai, kad Lietuvoje buvo išrinktas naujas prezidentas. Pirma – aš labai džiaugiuosi, kad tai – jaunas prezidentas, antra, kad tai – sportininkas. Autoritarinis Baltarusijos vadovas pasakė manantis, kad tarp jo ir D. Grybauskaitės yra daug bendro. „Todėl tikiuosi santykių pagerėjimo su Lietuva politikoje. Dar kartą pabrėžiu: jaunas žmogus, su kuriuo mes susitarsime“ – teigė jis. Pasak A. Lukašenkos, ekonominių problemų tarp dviejų šalių yra nedaug. „Mes naudojamės Lietuva kaip tranzitine valstybe. Tai suformuoja 30 proc. Lietuvos biudžeto“, – didžiuodamasis dideliu indėliu į Lietuvos biudžetą sakė Baltarusijos vadovas.

Viltys esminėms permainoms

Algimantas ZOLUBAS

Iš internete platinamo LNK „Žinių“ vaizdo įrašo matyti, kad prezidentas Valdas Adamkus balsavo už Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių. Anksčiau prezidentas buvo pažadėjęs paskelbti savo įpėdinį į atsilaisvinančią valstybės vadovo vietą, bet nepaskelbė. Tačiau, regis, žodį apie įpėdinystę vis dėlto ištesėjo...

Akivaizdu, kad tą biuletenį su pažymėtu socialdemokratų kandidatu Prezidentas į urną metė atskleistą, kad pamatytų „nesusivokianti“ liaudis, pamatytų socialdemokratų partija, pamatytų Turniškių kaimynas A. M. Brazauskas. O galbūt svarbiausia, kad tuo dabartinis prezidentas netiesiogiai atsakė į visuomenės keltus ar net nekeltus klausimus, kas jis buvo ir kuo liko.

„Svobodos“ laidų apie Baltijos valstybes pasiklausius

Vytas TAMOŠIŪNAS

Naktimis mėgstu klausytis „Svobodos“ radijo laidų. Jose pasitaiko rimtų politinių, istorinių temų apžvalgų, disputų ir pan. Tiesa, tenka išgirsti ir gana vienpusiškų laidų su prosovietinio lygio aiškinimais ir komentavimais. Ypač mane stebina retsykiais per šią rimtą radijo stotį transliuojamos prosovietinio pobūdžio žinios apie tris Pabaltijo valstybes.

Štai neseniai klausiausi radijo laidą apie Antrąjį pasaulinį karą, kurioje buvo aiškinama, kad 1941 metais, dar vokiečiams neįžengus į Lietuvą, lietuviai masiškai stvėrė baslius ir ėjo daužyti žydų. Ir Baltarusijoje baudžiamosiose akcijose prieš žydus ir kitus nepageidaujamus asmenis irgi dalyvavo lietuviai, ukrainiečiai ir latviai. Pasiklausius tokių laidų susidaro įspūdis, kad tie lietuviai buvo ir yra dar bjauresni už vokiečių nacius ir pan. Nepaaiškinama, kokia situacija Lietuva buvo 1940-aisiais ir vėlesniais metais, kad lietuvius prisidėti prie antižydiškų akcijų didele dalimi žiauriomis represijomis privertė sovietų okupantai. „Svoboda“ neužminė, kad lietuviai karo metais gelbėjo ir slėpė žydus. Ar nevertėtų mūsų tarnyboms reaguoti į tokias vienpusiškas radijo laidas apie Baltijos šalis ir Lietuvą?