2009 m. birželio 3 d.
Nr. 43
(1735)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Partizanas, mokytojas, muziejininkas

Andrius Dručkus Obelių
istorijos muziejuje

Balys Vaičėnas – Liubartas
(Vyčio kuopos vadas)
ir Andrius Dručkus – Kerštas
(vado patikėtinis)

1863 metų sukilimo herbas

Algirdo Liaudansko paveikslas
„Obelių partizanai prie KGB pastato“

Pasakoja 5000 eksponatų

Šis lietuvis eina devintą dešimtį metų, o jo ir bendraminčių įkurtas Rokiškio rajono Obelių istorijos muziejus skaičiuoja vienuoliktus metus. Šis žmogus – iš šio krašto kilęs mokytojas, buvęs Lietuvos partizaninio pasipriešinimo daLYVIS Andrius Dručkus. Muziejus – tai patriotinio ugdymo kultūros židinys, kuriame sukaupta daugiau nei 5000 eksponatų, išdėstytų net aštuoniose salėse. Per ilgus sovietinės okupacijos ir pasipriešinimo metus A. Dručkus surinko gausybę eksponatų, kuriuos išsaugojo nuo sovietinio saugumo akių, tvirtai tikėdamas, kad ateis diena, kai ši kolekcija išvys dienos šviesą. Toji diena atėjo – Obelių istorijos muziejus buvo atidarytas 1998 metų pabaigoje. Čia – Obelių krašto, Lietuvos valstybės istorijos, lietuvių tautos meno pavyzdžiai, partizanų kovų Šiaurės rytų Lietuvoje akcentai, numizmatika, medaliai, ordinai, kiti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Sukaupta per 500 knygų bei katalogų apie rezistenciją, prieškario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę. Ypatingą vietą A. Dručkaus kolekcijoje užima Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų štabo archyvas. Brangiausia relikvija – šios apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario testamentas. Ypač tai svarbu dabar auklėjant jaunimą patriotizmo, krikščioniškumo ir meilės savo tėvynei dvasia. (Beje, dabartinėse muziejaus patalpose sovietmečiu buvo KGB būstinė...)

Pirmose dviejose salėse eksponatai atspindi Lietuvos valstybės istoriją nuo Mindaugo laikų iki šių dienų: paveikslas, vaizduojąs Saulės mūšį, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Kęstučio, Vytauto, kunigaikštienės Birutės portretai, Žalgirio mūšio panorama. Įdomi ekspozicija apie krikščionybės pradžią Lietuvoje, XIX amžiaus lietuvių tautinį atgimimą ir jų veikėjus. Taip pat galima pamatyti J. Basanavičiaus redaguotą pirmąjį laikraštį lietuvių kalba „Aušra“  ir „Lietuvių laikraštį“. Yra įdomios medžiagos apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 metais, jos pripažinimą, savanorių kovas už laisvą Lietuvą. Nemažai vietos ekspozicijoje užima Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą, taip pat – lenkų okupuotas Vilnius ir jo grąžinimas Lietuvai. Išsaugotas tikriausiai nedaug kam matytas ir žinomas 1863 metų sukilimo herbas, sovietinės okupacijos metais platinti patriotiniai pogrindžio leidiniai, tarp jų ir „Katalikų bažnyčios kronika“. Liaudies meno ekspozicijoje – liaudies meistrų išdrožtos skulptūrėlės, pietos, kryžių nešantis Kristus.

Atskira salė skirta Šiaurės rytų Lietuvoje Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanams, Vyties kuopos trispalvei. Prie šios vėliavos partizanai prisiekdavo, ja būdavo uždengiami žuvusių bendražygių kūnai. Tad vėliava regėjo daug ryžto, skausmo ir vilties. Kuopos partizanai veikė Rokiškio, Zarasų, Utenos apskrityse, taip pat – Latvijos Daugpilio, Ilukstės, Aknystės rajonuose. Skulptoriaus Vlado Žuklio bronzinė skulptūra „Švč. Mergelė Marija“ 1992 metais buvo pastatyta Obelių kapinėse ant partizanams skirto paminklo, bet kažkokie vandalai ją nuplėšė. Dabar skulptūra puošia muziejaus ekspoziciją.

Parodoje yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmojo vado ir generolo Zenono Kulio paradinė uniforma, Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Jono Kronkaičio išeiginė uniforma, karo kapeliono mons. Alfonso Svarinsko, kitų žymių Lietuvos kariškių uniformos, kiti daiktai.

Reikšminga tai, kad Obelių muziejus ne tik kaupia, saugo, rodo vertingus eksponatus, bet ir tai kad čia vyksta patriotiniai renginiai, rengiamos konferencijos. Aštuonerius metus organizuojamos bendros lietuvių ir latvių ekspedicijos partizanų  kovų takais.

Ištikimas priesaikai

Šis atkaklus, apsišvietęs tautos sūnus į patriotinę veiklą įsijungė neatsitiktinai. Antros sovietų okupacijos metu jo gimtojo Vaičėnų kaimo vyrai išėjo ginti savosios žemės, tarp jų – ir Andriaus brolis. Nė vienas jų negrįžo... Tada su kitais kaimo vyrais išėjo ir Andrius. Priėmė priesaiką, tapo vado Balio Vaičėno patikėtiniu. Jis buvo partizanų ryšininkas, žvalgas, eidavo ten, kur partizanai pasirodyti negalėdavo. Andrius buvo įpareigotas kaupti ir saugoti Vytauto apygardos Lokio rinktinės dokumentus, nuotraukas, dienoraščius, pasibaigus ginkluotam pasipriešinimui, pereiti prie neginkluoto, – garsinti lietuvišką tautiškumą, pranešti pasauliui, kad esame lietuviai ir norime susigrąžinti tai, kas iš mūsų buvo atimta.

Po kurio laiko Andrius baigė Šiaulių pedagoginį institutą, mokytojavo Aleksandravėlės gyvenvietėje. Saugumiečiams suuodus, kad jis mokiniams diegia „antitarybines“ nuotaikas, mokyklą turėjo palikti. Tada A. Dručkus atvyko į Kauną ir įsidarbino J. Jablonskio vidurinėje mokykloje, čia įkūrė kraštotyros muziejų, organizavo ekskursijas po Kauną, Lietuvą, nevengdamas kalbėti daugiau nei buvo leidžiama. Buvo apkaltintas antitarybine veikla, nacionalizmu ir iš mokytojo pareigų atleistas. Tik prasidėjus vadinamajam atšilimui, vėl buvo priimtas į tą pačią mokyklą, bet be teisės dirbti klasės auklėtoju ir dėstyti Lietuvos istoriją.

A. Dručkus buvo vienas pirmųjų Sąjūdžio dalyvių Kaune, dalyvavo Steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje. Jis yra Laisvės kovos sąjūdžio tarybos narys, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos narys. Be to, parašė ir išleido knygą apie pokario pasipriešinimą Šiaurės rytų Lietuvoje „Laukit, sugrįšim laisve nešini“. Tai jo dėka nuo sunaikinimo buvo išsaugota Stepono Dariaus tėviškė, Atlanto nugalėtojų variniai sarkofagai, unikalūs kronikos filmai „Šiaulių sąjungos kūrėjo V. Putvinskio iškilmingos laidotuvės 1929 m.“, „Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas 1930 m.“, tai jis drauge su bendraminčiais prižiūrėjo prezidento Aleksandro Stulginskio kapą.

Pagal Gintaro Dručkaus ir Elenos Kazlauskaitės duomenis
parengė Benjaminas ŽULYS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija