Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Garliavos miestui – 200

Benjaminas ŽULYS

Prie paminklo Lietuvos tūkstantmečiui

Šventėje dalyvavo Garliavos vidurinės mokyklos mokiniai

Ąžuolo paminklas, kurį išdrožė skulptorius Adolfas Teresius

Tautodailininkas Adolfas Teresius ir miesto seniūnė Rasa Raimonda Grigienė

Klebonas kun. Kęstutis Vosylius ir jaunoji garliavietė

Garliavos miestas šeštadienį šventė 200 metų jubiliejų. Ta proga mieste įvyko iškilmės, į kurias susirinko ne tik vietos, bet ir aplinkinių vietovių, Kauno miesto gyventojai. Šventės akcentas – šalia seniūnijos iškilęs ąžuolo paminklas, skirtas miesto sukakčiai ir Lietuvos tūkstantmečio vardui paminėti. Jo autorius – žinomas vietos skulptorius, tautodailininkas Adolfas Teresius. Paminklą pašventino Garliavos  klebonas kun. Kęstutis Vosylius. Prie paminklo apie Garliavos praeitį, šias dienas ir ateitį papasakojo miesto seniūnė Rasa Raimonda Grigienė, Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, kiti gausaus minėjimo dalyviai.

Toji praeitis – įdomi ir įspūdinga. Miestas, kažkada dar nedidelė gyvenvietė, buvo įkurtas XIX amžiaus pradžioje prie svarbaus kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai – Varšuva. 1809 metais iš Žemaitijos kilęs grafas, dvarininkas Jozefas Godlevskis (Juozas Godliauskas, Garliauskas) šioje vietoje pastatė katalikų bažnyčią, kuriai buvo suteiktas Švč. Trejybės vardas. Toji data ir laikoma miesto įkūrimo data. Be to, šis dvarininkas dar pastatė kirchę, sinagogą ir liuteronų bažnyčią. Jis į Garliavą pakvietė įvairių tautybių amatininkų, žydų prekybininkų, meistrų, kas garantavo gyvenvietės vystymąsi. Po kurio laiko fundatoriui mirus karstas su jo palaikais buvo užmūrytas dešiniajame bažnyčios bokšte. Maždaug prieš 25 metus, bažnyčią remontuojant, šalia J. Godlevskio karsto buvo aptikti dar du karstai, manoma, kad grafo žmonos ir jo dukros.

Garliava nuo seno garsėja kaip lietuvių patriotų kalvė. Ją išjudino 1863 metų sukilimas. Sukilėlius rėmė kunigai Juozapas Bartusevičius ir Motiejus Radziukynas, bažnyčioje paskelbęs sukilimo manifestą. Caro nurodymu abu kunigai buvo ištremti į Sibirą.  Nepriklausomybės metais nemažai garliaviečių išėjo savanoriais kovoti su bolševikais. Pokario metais Garliavos apylinkėse vyko aktyvus pasipriešinimas sovietinei okupacijai. Čia ėmė veikti „Geležinio vilko“, vėliau – Birutės rinktinės partizanai, Jonučiuose veikė Tauro apygardos partizanų štabas. Susirėmimuose su sovietine kariuomene žuvo partizanų vadai J. Aleščikas-Rymantas, J. Lukša-Daumantas. Žuvusiųjų kūnai buvo vežami į vietos „stribyno“ kiemą atpažinimui ir patyčioms. Šioje vietoje dabar stovi koplytstulpis.

Labai aktyvūs Garliavoje buvo kunigai. Garliaviečiai didžiuojasi, kad iš jų žemių yra kilę apie šimtas kunigų.

Tūkstančiai Lietuvos patriotų sovietmečiu buvo ištremti į Rusijos gilumą. Daugelis jų, iškentę Sibiro šalčius ir kalėjimus, grįžo į Lietuvą ir prieglobstį rado Garliavoje. Net gyvuoja posakis, kad „Garliava yra politinių kalinių ir tremtinių sostinė“.

Šiandien Garliava – miesto statusą turinti gyvenvietė, joje gyvena per 13 000 žmonių, veikia trys vidurinės mokyklos, rajoninė biblioteka, kultūros centras, ligoninė, aštuonios stambios ir daug smulkesnių įmonių, kitos organizacijos. O svarbiausia – ją garsina darbštūs žmonės.

Šventės metu buvo apdovanoti šių metų Garliavos nominantai.

Po minėjimo Švč. Trejybės bažnyčioje už Garliavą buvo aukojamos šv. Mišios. Visą dieną mieste skambėjo muzika, vyko koncertai, šurmuliavo jaunimas.

Garliava, Kauno rajonas
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“