Atnaujintas 2009 m. birželio 5 d.
Nr. 44
(1736)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Meilė ir pagarba šeimos vertybėms

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Baigdami pokalbį paprašėme Albino
išvardinti savo vaikus nuo vyriausiojo
iki jauniausiojo. Taigi visi trylika:
Vytenis, Mažvydas, Živilė, Tautvydas,
Mintautas, Birutė, Milda, Rita, Albinas,
Daivutė, Dominykas, Gabija Gabrielė
ir Titas Paulius (visus juos drauge
su tėčiu ir mama matome Albino prieš
kelerius metus per Tėvo dieną darytoje
šeimos nuotraukoje)

Pačioje sostinės pašonėje, Salininkų sodų bendrijoje, prieš ketvirtį amžiaus išdygusi Daivutės ir Albino Puidokų trobelė vos ne kasmet plėtėsi ir augo. Iš daugiabučių miesto mūrų ištrūkusi jauna šeima buvo tvirtai apsisprendusi, kad šiuose namuose krykštaus ne vienas vaikas... Per 27-erius bendro gyvenimo metus Puidokai spėjo sulaukti net 13 atžalų!

Rūpestingi ir darbštūs tėveliai, išleidę į pasaulį tokį gražų pulką vaikų, nelinkę skųstis. Šeimos galva, kitąmet peržengsiantis 6-ojo dešimtmečio slenkstį, tikina, jog nėra didesnės laimės, džiaugsmo, kai jauti namuose tvyrančią darną ir supratimą. Dėmesio, pagarbos vienas kitam čia niekados nepritrūksta. Puidokų atžalėlės nepamiršta pasveikinti savo gimdytojų ne tik per Motinos, bet ir Tėvo dieną...

„Niekas nenuneigs, jog Motinos diena – viena gražiausių, prasmingiausių švenčių, atėjusi dar iš prieškario laikų. Tik gaila, kad visuomenėje truputį nublanksta Tėvo diena, nors mūsų šeimoje ir ši šventė buvo nuo seno švenčiama“, – sako Albinas Puidokas.

Dar nuo tėvų ir senelių laikų Puidokų šeimynoje buvo ugdoma pagarba ne tik savo gimdytojams, bet ir dvasinėms, tradicinėms šeimos vertybėms. Albino nuomone, be tikėjimo, doros ir meilės artimui, vargiai klestėtų šeimos vienybės medis. Be abejonės, šios neįkainojamos vertybės ir tapo kertiniu akmeniu kuriant gausią šeimą.

Mūsų pašnekovas prasitarė, jog ir pats yra užaugęs gausioje šeimoje, buvo jauniausias, dešimtas vaikas. Albino tėvams karo ir pokario metais teko patirti daug vargo, slėptis nuo tremties, kęsti badą. Tačiau ir tas baisus laikas nepalaužė daugiavaikės Puidokų šeimos – išaugo, išsimokslino daugelis vaikų, o pats Albinas sugebėjo įgyti net tris aukštojo mokslo diplomus – inžinieriaus, pedagogo ir teisininko.

Gausią šeimą auginantis tėvas pasidžiaugė, kad ir jo šeimoje visi supranta mokslo svarbą: žmona Daivutė baigė aukštuosius mokslus Vilniaus pedagoginame universitete, tėvelių pėdomis uoliai seka ir jų atžalos – net šešetas jaunuolių sėkmingai semiasi mokslo žinių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių aukštosiose mokyklose, kiti vaikai dar mokosi vidurinėje mokykloje. Tik jauniausias ketverių metukų Titas Paulius su mama sergsti namus. Tėveliui Albinui, dirbančiam vaikų stovyklos direktoriumi, dažniausiai tenka pasirūpinti ir šeimos gerove.

Besidomintiems, kaip tokioje didžiulėje šeimoje pavyksta išlaikyti santarvę ir vienybę, Albinas su Daivute dažniausiai sako, kad abipusis sutarimas, dvasinė atjauta ir supratimas veiksmingiausiai padeda atsilaikyti prieš visus gyvenimo skersvėjus. Auklėdami vaikus niekad nenaudoja prievartos ar muštro, stengiasi išklausyti jų nuomonės. Pasak Albino, nuo mažens atžaloms diegiamas supratimas, jog be asmens laisvės, būtinas ir pareigos, atsakomybės jausmas. Be šių savybių juk neįmanoma išauginti doro ir visaverčio žmogaus.

„Šiandien daug kas skundžiasi sunkia dalia, nusiviliama, kad aplinkui tiek daug neteisybės ir melo. Iš tiesų apmaudu, kad žengdami į 20-uosius Nepriklausomybės metus vis dar turime vaduotis nuo klestinčio blogio. Bet ar visa tai atsirado tik per vieną dieną ar metus?.. Nesantaiką, alkoholizmą, savižudybes, kitas gyvenimo piktžaizdes galėtume išguiti tik per dvasinį apsivalymą. Mane pradžiugino Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovybės neseniai paskelbtas raginimas penktadieniais visus metus laikytis pasninko. Tačiau kodėl buvo pamiršta visuotinės maldos idėja?.. Juk malda – vienas galingiausių krikščionių ginklų prieš blogį. Jeigu Bažnyčia oficialiai priimtų sprendimą, kuris įteisintų visuotinę maldą ir bent porą kartų per metus sutartu laiku kiekvienoje šalies parapijoje nuskambėtų maldos žodžiai, įsivaizduokite, koks būtų dvasinis poveikis ne tik tikintiesiems, bet ir plačiai visuomenei“, – savo drąsiomis idėjomis dalijosi Albinas.

Salininkai, Vilniaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija