|
Tektoniniai pokyčiai
Edmundas Simanaitis
Be tautos paramos tokių pokyčių negalėjo rastis. Rinkėjų valia suformuotas Seimas keičia vidaus politikos kryptį. Rinkėjai atidavė balsus vienai asmenybei iš septynių kandidatų į prezidentus, aiškiu kalbėjimu ir valstybine veikla parodžiusiai, kad politiko žodis gali eiti kartu su darbais. Šeštadienį vykusiame TS-LKD XV suvažiavime partijos pirmininkas A. Kubilius konstatavo, kad ši žmonių pareikšta valia geriausias įrodymas, kad pastaruosius aštuonerius metus valdžiusi senosios ir naujosios nomenklatūros sąjunga, pavertusi Lietuvą bejėge ir pralaiminčia valstybe, tapo nebepakenčiama. Politinės valios deficitas, valdžios neveiksnumas ir neapginti bendrieji visuomenės interesai, kitokios Lietuvos ambicijos stygius, nepasirengimas ekonomikos nuosmukiui, suvešėjusi korupcija, tiesos slėpimas ir neatsakingas populizmas visa tai daugeliui rinkėjų badė akis. Kalbėtojo nuomone, baigiasi posovietinis laikotarpis, oligarchų ir nomenklatūros valdymo laikotarpis, cinizmo ir populizmo dominavimo šalies politikoje laikotarpis. (...) permainos dar nematomos plika akimi, tačiau tai prasidėję tektoniniai pokyčiai.
Politinė jėga, pasisavinusi socialdemokratų pavadinimą, be abejo, savo gretose turi ir jaunesnės kartos atstovų, kurie tikriausiai siektų perimti tradicines socialdemokratijos vertybes, stiprinančias viešąjį interesą. Be tokio siekio opozicija vargu ar gebėtų konstruktyviai dirbti, o tuo labiau sekti Vakarų Europos pavyzdžiu.
TS-LKD XV suvažiavimas dar dvejiems metams pratęsė A. Kubiliaus įgaliojimus eiti partijos pirmininko pereigas. Rinkėjų pasitikėjimas įpareigoja partijos vadovybę, o drauge ir visus narius vykdyti pradėtas permainas, atsižvelgiant į grįžtamojo ryšio rezultatus. Reikia tikėtis, kad blaškymosi ir stabčiojimo pavyks išvengti.
Be abejo, absoliučiai daugumai rinkėjų rūpi, ar po liepos 12 dieną įvyksiančios inauguracijos trys aukščiausios valstybės valdžios Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė dirbs efektyviai. Istorinis šansas vilioja. Būtų didelė klaida neišmėginti visų galimybių. Premjeras išvardijo tris pamatinius principus, apibrėžiančius santykį su Europos Sąjunga (ES): Lietuvai ir ES bus naudinga, jei kuo daugiau Europos bus Lietuvoje, jei kuo daugiau Europos bus pačioje Europoje, nes tik vienu balsu kalbanti Europa gali atsverti stiprėjančius ekonomikos ir politinės įtakos centrus: Kiniją, Indiją, Braziliją. O trečiasis principas didelei rezistentų, tremtinių, sovietų politinių kalinių šeimai anaiptol ne naujas: Lietuvai ir visai ES bus tuo geriau, kuo daugiau Lietuvos rasis Europoje.
Lietuva iš tiesų gali paspartinti Europos vienijimąsi. Pastarąjį principą glaustai paaiškina suvažiavime priimtas pareiškimas dėl Molotovo-Ribentropo pakto 70-mečio paminėjimo. Pareiškime teigiama, kad Europa niekada nesusivienys, jei nepasieks bendro požiūrio į savo istoriją, nepripažins nacizmo, stalinizmo ir fašistinių bei komunistinių režimų bendru paveldu. Karo ir genocido nusikaltimų paveldas ir tai, kad jis iki šiol neįvertintas, trukdo atkurti Europoje teisingumą. Taigi paminėtų trijų pamatinių principų laikymasis taps savotišku valdžių veiksnumo išbandymu. Sovietinio režimo represijas patyrę Lietuvos gyventojai per savo visuomenines organizacijas daugelį kartų reikalavo ir reikalauja, kad Tarptautinis teismas įvertintų sovietų padarytus karo ir genocido nusikaltimus. O 2000 metais vykusio Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo nuosprendis byloja, kad būdama pseudomokslinė, antihumaniška, lemianti prievartą, tautų tarpusavio nesantaiką, propaguodama socialinių ir tautinių grupių genocidą, komunistinė doktrina yra nusikalstama ir turėtų būti uždrausta visose pasaulio valstybėse. Ten pat konstatuojama: Privalu pripažinti, kad Antrąjį pasaulinį karą sukėlė nacistinė Vokietija ir komunistinė SSRS. 1939 metais SSRS sudarė Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais remdamasi įvykdė agresiją prieš Lenkiją, Suomiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir kitas valstybes. Vilniaus Tribunolo nuosprendis buvo įteiktas tarptautinėms organizacijoms, tarp jų ir Jungtinių Tautų Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Birželio 7 dieną Lietuvoje vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Kandidatų sąrašuose daug asmenų, niekuo nepasižymėjusių nei politinėje, nei kultūrinėje, nei visuomeninėje veikloje. Susidaro įspūdis, kad siekiama bet kokia kaina patekti į Parlamentą, o po to reguliariai atsiimti solidžią algą. Žiniasklaidoje nėra išsamesnių žinių, kaip išrinktieji dirba Parlamente, kolektyviai ar pavieniui gindami Lietuvos viešąjį interesą.
Siūlytina rinkėjams pasidomėti prieinamomis priemonėmis, kaip tas ar kitas kandidatas vertina komunizmo nusikaltimus ir ar žada reikalauti Europos Parlamente, kad būtų teisiškai įvertinti sovietų padaryti karo ir genocido nusikaltimai. Žinoma, rūpi ir okupuotų šalių gyventojams padarytos žalos atlyginimas.
Rusija pati įsivardijo esanti Sovietų Sąjungos teisių, taigi ir atsakomybės, perėmėja. O Lietuvos iniciatyvos šiuo klausimu turėtų remtis unikalia patirtimi. Lietuvos partizanai visą dešimtmetį vieninteliai iš visų sovietų pavergtų kraštų grūmėsi su okupantu. Lietuvos patirtis turėtų tapti Europos istorijos dalimi.
© 2009 XXI amžius
|