Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kunigų metų inauguracijai artėjant

Mindaugas BUIKA

Dvasininkijos kongregacijos prefektas kardinolas Klaudijus Umešas, OFM

Bažnyčia didžiuojasi savo dvasininkais

Vienos svarbiausių Šventojo Sosto dikasterijų – Dvasininkijos kongregacijos – vadovybė paragino prasmingai ir plačiai celebruoti popiežiaus Benedikto XVI paskelbtus Kunigų metus, kurių tema –„Kristaus ištikimybė, kunigo ištikimybė“. Ta proga paskelbtame Dvasininkijos kongregacijos prefekto kardinolo Klaudijaus Umešo kreipimesi raginama Kunigų metus „plačiai švęsti visame pasaulyje – vyskupijose, parapijose, kiekvienoje vietinėje bendruomenėje, įtraukiant mūsų katalikišką tautą, neabejotinai mylinčią savo kunigus ir trokštančią matyti juos kasdieniniuose apaštalavimo darbuose laimingus, šventus ir džiugius“.

Kiekviena vietinė bendruomenė kviečiama Kunigų metų minėjimui parengti specialią bažnytinių renginių programą. Kunigų metų šventimas sutampa su šiemet minimu garsaus Arso (Prancūzija) klebono šv. Jono Vianėjaus mirties 150-ųjų metinių jubiliejumi. Šventasis Tėvas šį dvasininką yra iškėlęs kaip „Kristaus kaimenei tarnaujančio tikro ganytojo pavyzdį“. Kartu tikimasi, jog Kunigų metais nacionaliniai episkopatai ir vietinės bažnyčios irgi iškels savuosius, atsidavusių tarnystei dvasininkų pavyzdžius, kurie taps įkvėpimo šaltiniu jauniems žmonėms.

Tai ypač svarbu pabrėžti, nes Kunigų metams, matyt, ruošiasi ir tarptautinis antibažnytinės laicistinės žiniasklaidos „kartelis“, kuris stengsis tuo laiku dar labiau diskredituoti dvasininkiją. Bažnyčia „didžiuojasi savo kunigais, juos myli, gerbia bei jais žavisi, taip pat su dėkingumu pripažįsta jų pastoracinį darbą bei gyvenimo liudijimą“, rašo minėtame kreipimesi Dvasininkijos kongregacijos prefektas brazilas kardinolas K. Umešas. Nurodydamos į pasitaikančius atskirus seksualinio ar finansinio piktnaudžiavimo atvejus, jis pripažįsta, jog „kai kurie kunigai šiuo metu įsivėlę į rimtas problemas ir nusikalstamas situacijas. Visus šiuos atvejus reikia toliau tirti, priimti deramą nuosprendį ir paskirti bausmę“.

Tačiau tokie atvejai, nors ir skaudūs, bet labai reti ir į juos įsivėlęs menkas procentas dvasininkų. (Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose labiausiai nuskambėję vadinamieji pedofilijos skandalai palietė ne daugiau 4 proc. vietos kunigų.) „Absoliuti dauguma kunigų yra garbingi žmonės, atsidavę savo tarnybai, praktikuojantys maldos gyvenimą, pastoracinę gailestingąją meilę, visa savo esybe įgyvendinantys savo pašaukimą ir misiją, dažnai reikalaujančią  asmeninio pasiaukojimo“, – pažymi kardinolas K. Umešas.

Dėmesys pašaukimų sielovadai ir seminaristų ugdymui

Šio pasiaukojimo, kartais iki visiško išsekimo ir netgi gyvybės kainos reikalauja ne tik krikščionybei priešiškos komunistinio režimo (pavyzdžiui, Kinijoje) ar islamistinio ekstremizmo (Artimuosiuose Rytuose) sąlygos, bet ir sekuliaristinė, postmodernistinio reliatyvizmo užvaldyta Vakarų kultūra. Pranciškonų vienuolijai priklausantis kardinolas K. Umešas perspėja, kad nereikia „demonizuoti visuomenės“, bet sekti Jėzaus, Gerojo Ganytojo pavyzdžiu, kuris „atėjo ne pasmerkti pasaulį, bet jį išgelbėti“.

Birželio 4 dieną tarptautinės katalikų žinių agentūros „Zenit“ publikuotame interviu Dvasininkijos kongregacijos prefektas priminė ir  apaštalo šv. Pauliaus pavyzdį, kuris drąsiai peržengė Izraelio sienas ir ėmėsi evangelizuoti pagoniškas tautas. Taip pat svarbu pabrėžti ne tik kunigo veiklos religinius bruožus Bažnyčioje, bet ir platesniame visuomeniniame gyvenime. Kaip tik čia kunigas „skatina didžiąsias bendražmogiškas vertybes, rodo artimą solidarumą visiems vargstantiems, gina žmogaus teises“.

Kaip tik todėl Kunigų metais per susirinkimus, rekolekcijas, mokslinius kongresus ir publikacijas reikia pagilinti „kunigiškosios tapatybės“ suvokimą ir sustiprinti dvasinio „pašaukimo ir misijos Bažnyčioje ir pasaulyje pajautą“, pabrėžia kardinolas K. Umešas. Jis taip pat priminė Šventojo Tėvo pageidavimą, kad Kunigų metai, kurie bus iškilmingai inauguruoti birželio 19-ąją liturginėje Švč. Jėzaus Širdies šventėje, skirtoje maldai už kunigų šventumą, taptų tikrais „atsinaujinimo metais“. Tam reikia pačių kunigų intensyvaus maldos gyvenimo, visų tikinčiųjų maldos su kunigais ir už kunigus. Taip pat prisimintina Dvasininkijos kongregacijos pasiūlyta „dvasinės motinystės“ iniciatyva, kai vienuolijų narės ar pasaulietės moterys globoja atskirus kunigus ir meldžiasi už juos.

Dvasininkijos kongregacijos prefektas pažymėjo, kad reikia iš naujo aptarti ir kunigų materialines sąlygas, kadangi „kai kuriems jų tenka gyventi dideliame skurde“ – ir ne vien misijų šalyse. Taip pat yra svarbus „pašaukimų sielovados“ suintensyvinimas, nes kunigų skaičiaus augimas pasaulyje gerokai atsilieka nuo bendro katalikų skaičiaus augimo. Naujausiais bažnytinės statistikos duomenimis, 2000–2008 metais kunigų skaičius padidėjo mažiau nei vienu procentu. (Nuo 405178 kunigų 2000 metais iki 408024 kunigų 2008-ųjų pradžioje.)

Kaip žinoma, pašaukimų dinamika nėra vienoda atskiruose pasaulio kontinentuose. Afrikoje ir Azijoje per minėtą laikotarpį kunigų skaičius išaugo atitinkamai 27,5 proc. ir 21,2 proc. Pietų ir Šiaurės Amerikoje jis beveik nepakito, o Europoje, kur iki šiol telkiasi didžioji dalis pasaulio dvasininkijos, dėl pašaukimų stokos kunigų sumažėjo netgi 7 procentais. (Australijoje 2000–2008 metais kunigų skaičius irgi sumažėjo 5 proc.)

Kartu su pašaukimų skatinimu, Kunigų metais, matyt, bus nemažai kalbama apie seminaristų parinkimą ir jų žmogiškąjį, dvasinį, intelektualinį ugdymą. Šiuolaikiniam kunigui yra svarbu ne tik geras akademinis pasirengimas, bet ir stipri misijinė motyvacija. Jis turi neapsiriboti vien tik tarnyste savajai tikinčiųjų bendruomenei, bet ir stengtis pasiekti tuos žmones, kurie neina į Bažnyčią ar yra nuo jos nutolę dėl evangelizacijos stokos ar kitų sąlygų. Skelbti Kristų, mokyti tikėjimo yra vienas didžiųjų kunigo pažadų, ir jis tai turi daryti visų jo parapijos teritorijoje (ir ne tik) žmonių atžvilgiu, primena „Zenit“ agentūrai duotame interviu kardinolas K. Umešas.

Baigdamas laišką, jis primena birželio 19 dienos Kunigų inauguracijos iškilmių svarbą. Tą dieną Romos Šv. Petro bazilikoje popiežius Benediktas XVI vadovaus Mišparams prie iš Prancūzijos atgabentų Arso klebono šv. Jono Vianėjaus relikvijų. „Vietinės Bažnyčios kviečiamos kokiu nors būdu šioje inauguracijoje dalyvauti, pageidautina ypatingu liturginiu ir šventiniu aktu“, – pažymi Šventojo Sosto dikasterijos vadovas. Jis taip pat kviečia tuos dvasininkus, kurie turi tokią galimybę, atvykti į Romą ir asmeniškai dalyvauti Kunigų metų atidaryme, „taip išreiškiant  savo įsitraukimą į šią džiugią Popiežiaus iniciatyvą“.

© 2009 „XXI amžius“