2009 m. birželio 17 d.
Nr. 47
(1739)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pilietinio mitingo aidai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Prie Vyriausybes rūmų, šalia paminklo
Vincui Kudirkai birželio 13-ąją įvyko
masinis mitingas, kuriame dalyvavo
apie tūkstantis žmonių

Birželio 13-ąją Vilniuje, prie Vyriausybes rūmų, šalia paminklo Vincui Kudirkai įvyko masinis mitingas, kuriame dalyvavo apie tūkstantis žmonių. Buvo reikalaujama panaikinti korupcinį „Leo LT“ sandorį, imtis priemonių prieš mūsų šalyje įsigalėjusias monopolijas, pasisakyta už dirbančiųjų socialinių garantijų išsaugojimą, už tai, kad nebūtų didinami mokesčiai. Į mitingą atvyko darbininkai, studentai, pensininkai, inteligentijos atstovai iš Kauno (apie 150 žmonių), Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Jonavos, Kelmės ir kitų šalies vietovių. „Mitingą organizavo Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ), profsąjunga „Solidarumas“, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos kultūros kongresas, dar kelios pilietinės organizacijos.

Mitingo pradžioje kalbėjo Jungtinio demokratinio judėjimo lyderis Kęstutis Čilinskas. Jis pabrėžė, kad pagrindinė Lietuvos problema yra oligarchų valdymas. Ryškiausias to pavyzdys – monopolinė „Leo LT“ korporacija, kurios privatus akcininkas bendrovė „NDX energija“, valdoma VP dešimtuko savininkų. Net ir įrodžius, kad „Leo LT“ korporacija įkurta neteisėtai, dar bandoma išlaikyti jos įtaką. Susirinkusieji ragino valdžią imtis ryžtingų priemonių prieš šalį apraizgiusį oligarchijos tinklą. Kalbėjęs Lietuvos Kultūros kongreso pirmininkas Krescencijus Stoškus pareiškė, kad Lietuvos kultūros ir mokslo padėtis yra prasta. Tai – daugelį metų besitęsiančio aplaidaus valdžios požiūrio į šią sritį rezultatas. Laidos „Paskutinė instancija“ vedėja, žurnalistė Rūta Grinevičiūtė sakė, kad tokia padėtis šalyje naudinga šešėlinei valdžiai – įvairiems klanams ir juos remiantiems korumpuotiems politikams. Ji teigė: ,,Valdžiažmogiai tyčiojasi iš tautos. Ar Lietuvą tikrai valdo oficiali valdžia? Valdo „abonentai“, užmetę ant šalies „Rubicono aštuonkojį“, valdo krautuvininkai marketavičiai, pusvelčiui užvaldę Lietuvos elektros tinklus, valdo kartu su kitais klanais. Jie bijo piliečių aktyvumo, nes tai sukelia grėsmę jų planams, jų viešpatavimui. Atkursime demokratiją, jei veiksime, jei būsime aktyvūs, kaip Sąjūdžio laikais.“

Lietuvos pareigūnų profsąjungų susivienijimo lyderis Vytautas Bakas savo kalboje pabrėžė, kad oligarchijos sąlygomis sudėtingoje padėtyje atsidūrė ir pareigūnai – policijos darbuotojai, ugniagesiai, muitininkai. Jis pasidžiaugė tuo, kad Lietuvoje žmonės vis aktyviau kovoja už savo teises ir tai suteikia vilties, kad pakilsime iš nuosmukio liūno. Laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sakė, kad dirbančiuosius jau ir taip slegia mokesčių našta, tad kalbos apie galimą jų padidinimą tiesiog nesuprantamos. Juk didelės dalies darbininkų ir žemesnio rango tarnautojų algos tesiekia 700–1200 litų, padidėję mokesčiai dar labiau pablogintų jų padėtį. ,,Solidarumo“ profsąjungos pirmininkės pavaduotojas Romualdas Žukovskis teigė, kad šiuo sudėtingu momentu turime susitelkti ir siekti ryžtingų permainų šalyje. Reikia ginti savo teises, nes valdžia bando apkarpyti socialines garantijas, trumpinti atostogų trukmę, didinti mokesčius. Jei būsime pasyvūs, pakenksime ne tik patys sau, pakenksime ir valstybei.

Mitingo dalyviai pritarė rezoliucijai, kurioje teigiama, kad jau laikas ryžtingai ardyti monopolinę „Leo Lt korporaciją“ ir imtis priemonių prieš kitų energetinių monopolijų įsigalėjimą Lietuvoje. Atkreipdamas valdžios dėmesį į tai, kad sunkmečio sąlygomis reikia gerbti dirbančiųjų teises, jų socialines garantijas, JDJ lyderis K. Čilinskas pareiškė, kad tai įspėjamasis mitingas, ir jei į pilietinių judėjimų ir profsąjungų reikalavimus nebus atsižvelgta, po kurio laiko teks rengti kitas akcijas-mitingus, piketus bei taikyti kitokias pilietinio spaudimo formas. Besibaigiant mitingui, visi sugiedojo Lietuvos himną – V. Kudirkos sukurtą Tautišką giesmę.

Pilietiniame mitinge dalyvavo daug kūrybinės inteligentijos atstovų, visuomenes veikėjų ir net keletas žymių žmonių – kompozitorius E. Eismontas, aktorius R. Adomaitis, Seimo narys S. Stoma, dailininkas ir publicistas iš Panevėžio A. Pajuodis, JDJ Kauno skyriaus vadovė R. Zabielienė ir kiti.

Mitinge patriotines eiles skaitė aktoriai Tomas Vaisieta ir Regimantas Adomaitis, skambėjo lietuvių liaudies muzika, patriotinės bei partizanų dainos. Daug renginio dalyvių turėjo varpelius ir jais skambino. Varpelių skambesys simbolizavo norą išsivaduoti iš oligarchijos voratinklio, žmonių ryžtą kovoti už laisvę ir demokratiją. Renginys priminė Sąjūdžio laikus, Lietuvai lemtingus 1988–1991 metus. Tik tada teko vaduotis iš išorės okupantų gniaužtų, dabar – teks įveikti „vidinę okupaciją“ – oligarchų ir korumpuotų politikų primestą išnaudotojišką santvarką, primetusią krašto piliečiams monopolijų diktatą, žlugdantį švietimą, kultūrą, laisvą ir nepriklausomą spaudą. Šį renginį tiesiogiai transliavo dvi „Pūko“ radijo stotys, filmavo įvairių televizijų operatoriai. Pilietinė akcija praėjo be jokių incidentų, nors netoliese buvo susitelkę policijos pareigūnai, mikroautobusai su Viešojo saugumo tarnybos kariais, tačiau jiems į mitingo eigą įsikišti neteko.

Jono Česnavičiaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija