2009 m. liepos 1 d.
Nr. 50
(1742)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pagerbė rašytojus, pristatė knygą

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Milda ir Vygandas Račkaičiai
Antanas VERBICKO nuotrauka

Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė Evgenija Baltronienė gausų būrį mokinių ir suaugusiųjų sukvietė į Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejų paminėti V. Račkaičio jau praėjusį 70-mečio jubiliejų ir naujausiomis anykštėnų rašytojų Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio knygomis „Kai laukdavo balti langai“ ir „O saule, žeme...“


Prisimintas tautodailininkas ir inžinierius A.Gabrėnas

Bronius VERTELKA

Prisiminimais apie Antaną Gabrėną
dalijosi Regina Daniūnienė,
bene seniausia kanklininkė Lietuvoje

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje birželio 10-ąją buvo prisimintas tautodailininkas inžinierius Antanas Gabrėnas, kuriam birželio pabaigoje būtų sukakę 100 metų. Prisiminimų vakare dalyvavo jo artimieji, giminės, gerai pažinoję menininką. Veikė A. Gabrėno kūrybos paroda, kurią parengė bibliotekininkė ir tautodailininkė Stasė Mikeliūnienė.


Vėl nudžiugino „Žalvynė“

Jonas PETRONIS

Utenos vaikų lopšelio-darželio
„Želmenėlis“ folkloro ansamblis
„Kopolytė“ ir jo vadovė Elytė Kiškienė

Birželio pradžioje, kaip ir kasmet, į gražų renginį pakvietė folkloro sambūris „Zalvynė“. Į jį iš įvairių Lietuvos kampelių atvyko vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai. Projekto autorė – Zarasų kultūros centro etnografė Rima Vitaitė. Renginyje dalyviai pristatė savo regionų dainas, kitą muzikinį paveldą. Visi renginio vakarai buvo skirti senajai ikikrikščioniškai lietuviškai kultūrai.


Prisiminė dainų švenčių pradžią

Rimantas KLEVEČKA

Kaune paminėtas lietuviškos dainų šventės 85-metis bei paskelbta dainų šventės „Amžių sutartinė“, skirtos Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, pradžia.

Jau netrukus Vilniaus aikštėse ir gatvėse, parkuose ir skveruose, koncertų salėse ir teatruose sugaus Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ garsai. Todėl verta prisiminti, kad Dainų ir šokių švenčių tradicija mus pasiekė iš XIX a. vidurio. Šio įspūdingo ir monumentalaus renginio tėvynė – Šveicarija. 1843 m. birželio 15 dieną Ciūricho miesto aikštėje surengta pirmoji pasaulyje dainų šventė. Visai netrukus – 1945 metais dainų švenčių idėja pasiekė Vokietiją, čia pirmoji dainų šventė įvyko Viurcburge. Dalyvių skaičiumi gausiausia dainų šventė 1928 metais surengta imperatoriškoje Vienoje, minint 100-ąsias Franco Šuberto mirties metines.      


Fotografija ir fotografika

Bronius VERTELKA

Palangiškė fotomenininkė
Dangirutė Maleckienė

Gegužės 26-ąją Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ buvo atidaryta fotografijos ir fotografikos paroda „Pajūrio ženklai“, kurios autoriai – fotomenininkai Adas Sendrauskas, Dangirutė Maleckienė ir Rimgaudas Maleckas iš Palangos. Tokios parodos galerija dar neturėjo.

Į parodos atidarymą galėjo atvykti tiktai D. Maleckienė. Palangoje gyvenančios,  iš Ramygalos kilusios fotomenininkės darbus aukštai vertino Panevėžio fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė, kaunietė dailininkė Eugenija Ivaškevičiūtė.


Krekenaviškių darbų paroda

Bronius VERTELKA

Į Panevėžį atvyko (iš kairės) dailininkai
Raimondas Gapšys, Rimantė Ropytė,
Elena Šaltytė-Lisauskienė,
Vytautas Švarlys ir Gražina Vitartaitė

Artėjant Krekenavos 600 metų sukakčiai, birželio 17-ąją, Panevėžio dailės galerijoje atidaryta iš Krekenavos krašto kilusių dailininkų kūrybos paroda, kurioje – tapybos, akvarelės, grafikos, stiklo, vitražo darbai. Jų autoriai – Raimondas Gapšys, Virginija Kalinauskaitė, Albertas Kundrotas (1940–1995), Irena Pakinkevičiūtė, Rimantė Ropytė, Elena Šaltytė-Lisauskienė, Vytautas Švarlys, Gražina Vitartaitė, Algimantas Žilys.


Kur Nedzingė gieda...

Rūta AVERKIENĖ

„Nedzingės“ folkloro ansamblis
švenčia 25-metį

Nedzingės folkloro ansamblio „Nedzingė“ dainuojamos dainos skamba jau dvidešimt penkerius metus. Sekminių išvakarėse Nedzingės laisvalaikio pramogų centre buvo paminėta graži kolektyvo sukaktis. Šį gražų renginį nedzingiškiai skyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui, todėl vakaro metu buvo prisiminta ir Lietuvos, ir Nedzingės kaimo istorinė praeitis. Nedzingė garsi tuo, kad 1575 metais į kaimą atvyko gyventi dvarininkai Žilinskiai, kurie 1844 metais čia pastatė bažnyčią. Po ja amžino poilsio atgulė bažnyčios fundatoriaus, carinės Rusijos generolo Vincento Žilinskio, Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio ir Trakų apskrities maršalkos Aleksandro Žilinskio palaikai. Buvo prisiminti ir žymūs nedzingškiai: Julius Čaplikas, Juozas Šibaila, Petras Makarevičius ir Antanas Kasanavičius.


Paminėjo šaulių jubiliejų

Bronius VERTELKA

Prie parodos stendų

„Lietuvos šaulių sąjunga 1919–2009 metais“ – tokiu pavadinimu Šaulių sąjungos 90-mečiui skirta paroda atidaryta birželio 12-ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių parodų salėje.

Iškilmėse dalyvavęs Šaulių sąjungos pirmininkas Juozas Širvinskas teigė, kad šauliai buvo ir yra aktyvūs kovotojai už savo tautos laisvę. 1949-aisiais, pasirašant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaraciją dalyvavo du šios sąjungos nariai. 1954 metais šauliai atkūrė savo veiklą užsienyje. Jie dalyvavo ginant Lietuvos parlamentą 1991-aisiais, du jų žuvo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija