2009 m. liepos 3 d.
Nr. 51
(1743)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Lenkijoje iškilmingai paminėtas šv. Brunono mirties tūkstantmetis

Kazimieras Dobkevičius

Šv. Brunono portretas kalvoje,
tarp medžių

Šv. Brunono menamoje žūties
vietoje, prie kryžiaus įrengtame
altoriuje popiežiaus legatas
kardinolas Juzefas Glempas aukoja
šv. Mišias kartu su kitais
Lenkijos kardinolais

Nuotraukos centre – šv. Brunono
skulptūra, kairėje – Lietuvos
Vyskupų Konferencijos pirmininkas
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Šv. Brunono šventėje kunigai
pasirengę teikti Šventąją Komuniją

Lietuvos dvasininkų delegacija
šv. Brunono tūkstantmečio šventėje
(iš kairės): vyskupas Jonas Boruta,
kan. Raimundas Žukauskas, arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas
Kauneckas, vyskupas Rimantas Norvila,
prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas

Per šv. Mišias pirmoje eilėje sėdi:
Raseinių dekanas kun. Juozas Kaknevičius,
Kauno arkivyskupijos kancleris
mons. Adolfas Grušas, Aukštosios
Panemunės klebonas dekanas
kan. Deimantas Brogys
Autoriaus nuotraukos

Žvilgsnis nuo kalvos į maldininkus

Negocino ežere prie kalvos
laivais atplaukę maldininkai
meldėsi šv. Brunono garbei
skirtų šv. Mišių metu

Popiežiaus Benedikto XVI dekretu  buvo nustatyta šv. Brunono mirties tūkstantmečio pagerbimo data – birželio 19–21 dienomis Lenkijoje, Gižicko mieste, kalvoje prie Negocino ežero, Elko vyskupijoje, kur, kaip manoma, buvo nužudytas vienuolis misionierius arkivyskupas šventasis Brunonas. Šv. Brunono garbei 1907–1909 metais Gižicko mieste katalikai pastatė koplyčią. Kiek vėliau pastatė ir šv. Brunono vardo bažnyčią, kurią 1938 m. birželio 26 dieną konsekravo tuometinis Varmijos vyskupas Maksimilianas Kalleris.

Gižicko miesto pakrašty, prie Negocino ežero, yra kalva, prie kurios prieš 100 metų miesto evangelikų parapijos bendruomenė pastatė metalinį šešių metrų kryžių paminint kankinio šv. Brunono mirties 900 metų jubiliejų. Deja, Lenkijos komunistinei valdžiai nerūpėjo šventųjų vietų priežiūra ir apsauga, todėl ši ypatinga vieta ir paminklas buvo gerokai apleista. Tik komunistams praradus valdžią, religinės bendruomenės įgavo daugiau įtakos, susirūpino šventovių remontu, šventų vietų priežiūra. Kryžius buvo atnaujintas, sutvarkyta aplinka, prieigos, nuteistas kelias prie šv. Brunono menamos kankinystės vietos.

  Po tūkstantmečio šventasis Brunonas kiekvienam mūsų, nepriklausomai nuo tautybės ir tikėjimo, yra labai svarbus ištikimybės Kristui liudytojas, primenantis mums apie Bažnyčios vienybę, kurios pareigingu kunigu, vyskupu ir misionieriumi iki pat mirties buvo.

Dalyvauti iškilmingų šv. Mišių aukoje vyko gausi Lietuvos vyskupų delegacija: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio, Panevėžio ir Telšių vyskupai Rimantas Norvila, Jonas Kauneckas, Jonas Boruta, vyskupas Jonas Ivanauskas, Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų prelatai, dekanai, kunigai, pasauliečių katalikų bendruomenės atstovai.

Sekmadienį, birželio 21 dieną, Gižicko mieste Lietuvos pasiuntinius svetingai sutiko Lenkijos dvasininkijos aukščiausi vadovai. Pagerbti šv. Brunoną atvyko Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos katalikai ir piligrimai. Spaudoje buvo rašyta, kad už šv. Brunoną meldėsi beveik 25 000 maldininkų.

  Šv. Mišių aukai vadovavo popiežiaus Benedikto XVI paskirtasis legatas, Lenkijos Bažnyčios primas kardinolas Juzefas Glempas.

Elko vyskupas Ježis Mazuras savo įžanginiame žodyje pakvietė „bendrai padėkai už tikėjimo dovaną, kurią atnešė šventasis Brunonas Bonifacijus iš Kverfurto į mūsų žemę. Tegu šventasis Brunonas sustiprina mūsų tikėjimą, misijinį įkvėpimą bei sužadina kasdieninį liudijimą apie Jėzų Kristų. Pergyvendami tūkstantmetę kankinio mirtimi mirusio šv. Brunono jubiliejinę minėjimo sukaktį turime realią progą giliai apmąstyti savo tikėjimą privačiame, visuomeniniame ir tarptautiniame lygmenyje“.

Kardinolas J. Glempas priminė šventojo Brunono gyvenimo kelią. Brunonas gimė 974 metais Kverfurte, Saksonijos grafo šeimoje, mokėsi katedralinėje Magdeburgo mokykloje. 995 metais kanauninkas Brunonas buvo imperatoriaus Otono III dvare, kartu su juo vyko į Romą. 998 metais įstojo į benediktinų vienuolyną Aventyne, pasirinkdamas vienuolio Bonifacijaus vardą. Prieš penketą metų tame pačiame vienuolyne buvo ir šv. Vaitiekus (Adalbertas). 999 metais Brunonas davė vienuolio įžadus. Vienuolyne jis suartėjo su šventuoju Romualdu, garsiu benediktinų vienuolyno reformatoriumi ir asketiškų eremų kūrėju. Lenkijos karalius Boleslovas Narsusis pakvietė 1001 metais atvykti iš Perėjaus prie Ravenos į Lenkiją. Panašu, kad Boleslovas Narsusis norėjo, kad misionieriai evangelizuotų slavų žemes prie Odros, o tai nelabai patiko vokiečių dvasininkijai. Brunonas gavo teisę popiežiaus Silvestro II vardu šventinti ir laiminti vienuolius misionierius iš Perėjaus. Pats Brunonas, dar netapęs vyskupu, buvo įšventintas misionierių arkivyskupu ir gavo didelius įgaliojimus – net skirti misijų žemėse vyskupus. Jau 1002 m. žiemą Brunonas atvyko į imperatoriaus Henriko II dvarą, čia iki 1004 metų laukė vyskupo šventimų, kuriuos gavo iš Magdeburgo arkivyskupo. Matyt, politinės aplinkybės neleido Brunonui evangelizuoti Vakarų slavų. Tuo metu mirė Otonas III, o be to, vyko karas tarp Boleslovo Narsiojo ir vokiečių imperatoriaus, kuris po dvylikos metų baigėsi taikos sutartimi Budzišyne.

Brunono misijinės veiklos sritis buvo Vengrija, o vėliau, paprašius popiežiui Jonui VIII, pečenegų gentys prie Juodosios jūros. Iš tų laikų kronikų aiškėja, kad Brunonas buvo tarpininku tarp Lenkijos ir Vengrijos karališkųjų dvarų. 1008 metais Brunonas grįžo į Lenkiją ir pradėjo misijinę veiklą tarp prūsų, jotvingių, Rusios ir Lietuvos pasienyje. Parašė du svarbius veikalus: „Šventojo Vaitiekaus gyvenimas“ ir „Penkių brolių kankinių gyvenimas“. Be to, parašė „Laišką imperatoriui Henrikui II“, kuriame išdėstė savo požiūrį į imperatoriaus Henriko II ir karaliaus Boleslovo Narsiojo santykius.

„Šv. Brunonas žuvo būdamas vos 35-erių – 1009 metais kovo 9 dieną, kaip spėjama, Gižicko vietovėje, prie Negocino ežero“, – pasakojo legatas kardinolas J. Glempas.

 Po kardinolo J. Glempo pranešimo iš Vatikano Šv. Petro aikštės buvo transliuojamas popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas Gižicko miestui. Popiežius lenkų kalba pasveikino visus maldininkus, atvykusius pagerbti uolaus Kristaus mokslo skleidėjo, įsitikinusio kataliko ir pasišventusio, bebaimio misionieriaus.

Šventąją Komuniją sektoriuose dalijo ir Lietuvos kunigai, o Popiežiaus legatas kardinolas J.Glempas visiems maldininkams suteikė palaiminimą. Šv. Brunono tūkstantmečio minėjimo organizatoriai tai progai išleido jubiliejines kepuraites, puikų albumą apie Elko vyskupiją, plaketę su šv. Brunono atvaizdu ir jubiliejinį pašto ženklą bei voką su laiško imperatoriui Henrikui II ištrauka.

Po pietų kardinolai, vyskupai ir kunigai keliais laivais plaukiojo po Gižicko apylinkių ežerus, o paskui su puikia nuotaika, malda ir daina Lietuvos pasiuntiniai grįžo į namus.

*   *   *

...Prieš keletą metų lankydamasis Kaune žymus švedų mokslininkas istorikas Svenas Ekdalis sakė: „Gižickas nėra tikrai ta vieta, kur žuvo Brunonas. Man dar niekas neparodė Alstros upės, į kurią buvo įmesta nukirsta Brunono galva. Taigi mes tikrai nežinome, kur žuvo šv. Brunonas, tačiau tas faktas, kad lietuvių kunigaikštis Netimeras ir 300 karių priėmė krikštą, liudija, kad jau 1009 metais Lietuvoje įvyko lokalus krikšto aktas. Apie tai liudija Pažaislio vienuolyno bažnyčios zakristijos koridoriuje italo dailininko Arkangelo Palonio nutapytos freskos apie šv. Brunono misiją į Lietuvos pasienį. Tai vienintelė išlikusi ikonografinė medžiaga Lietuvoje apie šv. Brunoną. LDK kancleris Kristupas Pacas gerai žinojo apie šv. Brunono gyvenimą.

...Boleslovas Narsusis išpirko šv. Brunono kūną, tačiau mes nežinome, kur šis kūnas buvo palaidotas“. 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija