Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Europos monarchai ir prezidentai minėjo Lietuvos tūkstantmetį

Prie Arkikatedros Bazilikos sutinkamas Popiežiaus legatas kardinolas Andželas Sodanas

Paminėti garbingo Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus pirmadienį, liepos 6-ąją, per Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, į Vilnių atvyko Danijos Karalienė Margareta II, Jų Didenybės Norvegijos Karalius Haroldas V, Švedijos Karalius Karlas Gustavas XVI su karaliene Silvija, taip pat šešių valstybių prezidentai: Islandijos – Olafuras Ragnaras Grimsonas, Latvijos – Valdis Zatleras, Ukrainos – Viktoras Juščenka, Suomijos – Tarja Halonen, Gruzijos – Michailas Saakašvilis, Lenkijos – Lechas Kačynskis. Atvyko ir popiežiaus Benedikto XVI legatas kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas, Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas, Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas, Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuško, Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministras Fransas Jozefas.

Per amžius dainavo lietuviai...

Vytautas Visockas

Šventės dalyvės

Kai rengiesi rašyti apie žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrą, kurį dar vakar matei ir girdėjai, nelengva apsispręsti – nuo ko pradėti? Juk neįmanoma aprėpti neaprėpiamo, gal tik vienoje kitoje vietoje prie jo gali prisiliesti. Su džiaugsmu, kad buvai šalia, su nuostaba, pagarba, meile, dėkingumu...

Tai, kas liepos 1–6 dienomis vyko Vilniuje, Lietuvos ir Europos kultūros sostinėje, kas vyko visoje Lietuvoje, pagaliau, visame pasaulyje, buvo nuostabu, nepakartojama, pranoko visus lūkesčius.

Kristus – vyskupiškos ir kunigiškos tarnystės prototipas

Mindaugas BUIKA

Iš popiežiaus Benedikto XVI palijų priima Vestminsterio (Londonas, Anglija) arkivyskupas Vincentas Nikolzas

Roma turi likti ištikima savo pašaukimui

Vadovaudamas Romos Bažnyčios dangiškųjų globėjų apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus iškilmei, popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie jų skelbto tikėjimo reikšmę. Birželio 29 dieną kreipdamasis į maldininkus, Vatikano aikštėje susirinkusius šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai, Šventasis Tėvas priminė, kad apaštalas Petras buvo „pirmasis, kuris išpažino tikėjimą“ ir subūrė ankstyvąją Bažnyčią iš „Izraelio kaimenės“. Apaštalas Paulius, jaunystėje persekiojęs krikščionis, po stebuklingo atsivertimo iki kankinystės skelbė tikėjimo „giliuosius slėpinius“, skleidė išganymo mokymą visoms tuometinės Romos imperijos tautoms, todėl jis dar yra vadinamas „Tautų apaštalu“.

Graži miestelio šventė

Jonas PETRONIS

Paminklinį akmenį, skirtą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, atidengė garbės ženklo „Už nuopelnus Salako kraštui“ nominantai Vida Jadvyga Žilinskienė ir Algirdas Vapšys

Salako miestelio šventė prasidėjo orientacinėmis varžybomis lobiui surasti. Komandoms reikėjo surasti šio krašto  gamtos, kultūros ir istorijos paminklus ir teisingai atsakyti į klausimus. Greičiausiai ir geriausiai tai atliko Vestina Tuzikaitė ir Rima Žurauskaitė.  

Pats svarbiausias šventės akcentas – paminklinio akmens Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti atidengimas. Visus šventės dalyvius pasveikino seniūnas Renius Kisielius. Garbės ženklo „Už nuopelnus Salako kraštui“ nominantams Vidai Jadvygai  Žilinskienei  ir Algirdui  Vapšiui buvo patikėta  atidengti paminklinį akmenį, kurį pašventino Salako klebonas kun. Kęstutis Palepšys. Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius priminė, kad Salake žmonės didžiuojasi išsaugotu Nepriklausomybės paminklu, kuris buvo gražiu meilės savo krašto istorijai liudytojas. Buvo padėkota paminklo autoriui Giunteriui Huasei iš Vokietijos, UAB „Keljeras“ direktoriui Antanui Lagunavičiui, salakietei Elvyrai Kryžanauskienei,  Dailės akademijos dėstytojui Audriui Klimui.

Paminklas – tremčiai atminti

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Dekanas kun. Gintautas Kabašinskas pašventino paminklinį akmenį

Ukmergėje, šalia Vytauto gatvės 61 namo, pastatytas paminklinis akmuo su užrašu: „Tūkstantmečio Lietuva, iškentę tremtį, jau 50 metų mes vėl su Tavimi...“

Beveik septyni dešimtmečiai praėjo nuo tų dienų, kai sovietinių okupantų ištremti Lietuvos gyventojai kentėjo ir mirė tolimame Sibire. Ukmergiškis Juozas Račickas nuo praėjusio tremties pragaro skaičiuoja 50-uosius metus.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Per atlaidus pašventino miestelio vėliavą

Prie pašventintos Kaltinėnų vėliavos kalba Kaltinėnų klebonas kun. Narsutis Petrikas

KALTINĖNAI. Birželio 24-tąją parapijos tikintieji gausiai rinkosi į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią švęsti titulinių atlaidų. Į juos atvyko ir aplinkinių parapijų tikinčiųjų bei trys kunigai svečiai: Egidijus Jurgelevičius ir Vytautas Tamašauskas iš Rietavo bei Stasys Šlepavičius iš Nemakščių. Matėme ir Šilalės rajono savivaldybės vadovų. Votyvos šv. Mišias aukojo klebonas kun. Narsutis Petrikas, o homiliją sakė Rietavo klebonas kun. E. Jurgelevičius. Atlaidų Sumos šv. Mišias aukojo visi kunigai svečiai: E. Jurgelevičius, V. Tamašauskas, S. Šlepavičius. Rietavo klebonas pasakė dar vieną homiliją. Sumos metu choristų giedojimą gražiai papildė dūdoriai iš Klaipėdos. Tuo pasirūpino Kaltinėnų seniūnija, vadovaujama Albinos Bataitienės.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Užbaigė Jubiliejinius šv. Pauliaus metus

Varnių klebonas kan. Jonas Petrauskis

VARNIAI. Birželio 29-ąją Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapija užbaigė Šventojo Tėvo paskelbtus Jubiliejinius šv. apaštalo Pauliaus metus. Ta proga visus metus nuo praėjusių metų birželio 29-osios šeštadieniais ir sekmadieniais šioje šventovėje buvo meldžiamasi į šv. Paulių, prašant užtarimo ne tik sau, bet ir savo mirusiesiems. Tą dieną vyko ir parapijos tituliniai Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai. Votyvos šv. Mišias aukojo klebonas kan. Jonas Petrauskis. Homiliją pasakė atlaidus vedęs Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikų ugdytojas kun. Egidijus Kumža, atsivežęs  klieriką Martyną Girininką, kuris talkino šv. Mišiose.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Atlaidai prasidėjo malda už žemdirbius ir policininkus

Policininkai aktyviai dalyvavo procesijoje Autoriaus nuotraukos

Žemaičių Kalvarija. Nors pirmoji Didžiųjų atlaidų diena retai gali pasigirti tikinčiųjų gausa, šiemet liepos 2-ąją Bazilika buvo pilna. Tuo džiaugėsi ir Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Sumos šv. Mišių įžangoje primindamas, kad ši diena skirta maldoms už žemdirbius bei blaivią Tėvynę. Po šv. Mišių vyko tradicinė procesija Kristaus parodytu Kryžiaus keliu. Pamoksle ganytojas klausė, koks ryšys tarp kunigo ir žemdirbio tarnystės: „Evangelijoje Kristus kalba apie sėjėją, kuris beria į dirvą grūdą. Kunigai turi būti sėjėjai, beriantys į žmonių širdis Dievo žodžio ir malonės grūdą. Jėzus kalba apie kunigus kaip ganytojus, kurie eina ieškoti vienos avelės, palikę kitas devyniasdešimt devynias“. Vyskupo J. Borutos, SJ, teigimu, labai mažai kas gyvenime priklauso nuo žmogaus. Yra dalykų, kurių žmogus nepajėgia suvaldyti, nepaisant to, kad yra pasiekęs didžiulę mokslinę pažangą. „Kiek daug grožio tame Dievo sukurtame pasaulyje. Tą grožį kur kas geriau gali pajusti kaime gyvenantis žmogus, nes paukščių giesmė ir žvaigždynų spindėjimas mieste nelabai išgirstamas ir pastebimas“.

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Pagerbė kovotojus

Svėdasiškiai ąžuolo lapų vainikais papuošė Prūsų giminės atstovus (iš kairės): iš JAV atvykusį mecenato dr. Zenono Prūso sūnų Paulių Algį Prūsą, brolį Juozą bei seseris Nijolę ir Janiną

SVĖDASAI. Birželio 28-ąją, per Šv. Petro ir Pauliaus atlaidus, čia įvyko ir prasminga kovotojų už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę pagerbimo šventė. Po šv. Mišių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje klebonas kun. Vydas Juškėnas pašventino skulptoriaus Jono Jagėlos iš granito pagamintą paminklą laisvės kovotojams.

Paminklo simbolinę juostą nudengė iš JAV atvykęs paminklo mecenato dr. Zenono Prūso sūnus Paulius Algis Prūsas, taip pat dosniojo kraštiečio brolis Juozas Prūsas bei seserys Janina bei Nijolė. Paminklo statytojus svėdasiškiai papuošė ąžuolo lapų vainikais...

Šiaulių vyskupijoje

Radviliškio dekanate

Miestelio šventėje – padėkos giesmės

Kartu su gausiu būriu atlikėjų giedojo kraštietis Romualdas Juzukonis (kairėje)

BAISOGALA. Birželio 12–14 dienomis miestelis šventė savo 470 metų jubiliejų. Tris dienas miestelyje vyko įdomūs šventiniai renginiai: buvo pristatyta monografija „Baisogala“, vyko koncertai, buvo rodomi filmai apie Baisogalą ir jos žmones. Tačiau gražiausiu šventės akcentu tapo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio celebruotos iškilmingos šv. Mišios Baisogalos bažnyčioje. Jų muzikinę dalį sudarė naujos giesmės, kurių autorius Baisogalos garbės pilietis, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalio kavalierius, J. Švedo premijos laureatas, „Aukso paukštės“ nominantas Vilimas Malinauskas.

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Kunigų ir diakonų šventimai per atlaidus

Diakonai Marius Dyglys ir Vidmantas Kapučinskas netrukus taps kunigais, o Darius Valančius ir Saulius Sausdravas – diakonais

Šiauliai. Birželio 28–29 dienomis Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai buvo švenčiami Katedroje, pavadintoje šių didžių apaštalų vardu. Pirmoji atlaidų diena – sekmadienis, buvo ypač svarbi dviems diakonams, priėmusiems kunigų šventimus, ir dviems seminaristams, paskirtiems diakono tarnystei. Iškilmės prasidėjo 12.30 val. iškilminga liturgine procesija per bažnyčios vidurį. Šv. Mišias Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir vyskupijos kunigai aukojo už visą vyskupiją. Ganytojas kvietė tikinčiuosius melstis už keturis šventimus priimančius vyrus, kad jie būtų pagal Dievo širdį ir Dievo dvasią.

Pašventintas koplyčios kertinis akmuo

Alvyra Grėbliūnienė

Kun. Valerijus Rudzinskas (kairėje) perskaitė Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens ir statybvietės pašventinimo aktą. Sėdi vysk. Rimantas Norvila, dešinėje – g. kan. dr. Mindaugas Puidokas

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio vasara pina gražų iš anksto suplanuotų ir tiesiog gyvenimo kasdienybėje iškylančių renginių vainiką. Vienas iš jų – liepos 4 dieną Panaros Pilnų namų bendruomenėje vykusi būsimosios Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens šventinimo iškilmė.

Į renginį suplaukė per 500 žmonių iš visos Lietuvos. Bendruomenės įkūrėjas kun. Valerijus Rudzinskas vardino piligrimus, atvykusius iš Šilutės, Biržų, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir artimesnių rajonų. Šventinimo apeigoms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Pirmiausia kartu su juo kunigų, choristų ir tikinčiųjų procesija iš senos koplytėlės patraukė į naujų Dievo namų statybos vietą. Ten tėvas Valerijus perskaitė ir atsakingi asmenys pasirašė Dievo Gailestingumo koplyčios kertinio akmens ir statybvietės pašventinimo aktą. Savo parašus įamžino vyskupas R. Norvila, generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis,  Seimo narys Algirdas Butkevičius, UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius J. A. Žukas, UAB „Baltas fonas“ projekto vadovas M. Jamantas, PNB vardu – kunigas Valerijus, moderatorius br. Laimonas Mituzas, projektų vadovė Rūta Jakubonienė. Bendruomenės broliai įleido į duobę  kertinį akmenį, tėvas Valerijus įdėjo kapsulę, tada viskas buvo sutvirtinta statybiniu skiediniu. Prieš tai visą statybvietę, o po to kertinį akmenį su kapsule vyskupas pašventino. Paskui senojoje koplytėlėje šv. Mišias aukojo vyskupas R. Norvila kartu su į iškilmę atvykusiais šešiais kunigais. Mišių pradžioje kunigas Valerijus nuoširdžiai padėkojo garbiems svečiams, visiems piligrimams ir pakvietė maldai už koplyčios statybos sėkmę, aukotojų bei asmeninėmis intencijomis. Paragino melstis ir už ganytoją, kad rudenį jis jau galėtų pašventinti koplyčios varpus.

Tarp vilties ir realybės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaite jau beveik baigė formuoti savo komandą. Juk  jau sekmadienį, liepos 12 dieną, vyksta prezidentės inauguracijos iškilmės, ir įgaliojimus iš V. Adamkaus perimsiančios D. Grybauskaitės laukia daug darbų. Jai teks priimti nelengvus sprendimus dėl Valstybės saugumo departamento bei kitų specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų vadovybės likimo. Nelengvi darbo barai laukia ir tvarkant šalies ekonomikos bei finansų sektorius ir prisidedant prie įvairių socialinių problemų sprendimo. Ekonominė padėtis šalyje vis prastėja, mažinami atlyginimai, tikriausiai bus mažinamos ir pensijos. Neaišku, kaip šalies piliečiai pragyvens vis labiau įsigalint krizės padariniams. Mažėjant atlyginimams, pensijoms ir kitoms socialinės išmokoms, kitų metų pradžioje žymiai brangs mokesčiai už elektrą, dėl to gresia didžiulis maisto prekių ir paslaugų kainų šuolis. Dėl nekilnojamojo turto mokesčių nėra galutinai apsispręsta, svarstoma, kad tokie mokesčiai tikriausiai bus įvedami nuo 2011 metų. Toks grėsmingas „kainų ir mokesčių kokteilis“ gali gerokai apkartinti didelės dalies šalies gyventojų kasdienybę. Didelė dalis pensijų ir kitų socialinių išmokų siekia vos 500–750 litų. Dar sumažinus pensijas dešimtadaliu (apie tokį sumažinimą svarstoma) ir kylant kainoms, labai sumažės žmonių perkamoji galia. Daugelio privačių įmonių darbuotojų atlyginimai per paskutinius dešimt mėnesių jau gerokai sumažėjo: vienur 100–300 litų, kitur – net 500–600 litų, o kai kuriose įmonėse darbininkai gauna tik minimalias algas. Nuo rudens bus mažinami daugelio mokytojų, dėstytojų, vaikų darželių darbuotojų atlyginimai. Gresia pavojus, kad apkarpymai virs tikru taupymo virusu ir pragyventi bus labai sunku. Tad profsąjungos pradėjo organizuoti akcijas Vilniuje, reikalaudamos atsižvelgti į dirbančiųjų teises ir interesus ir taupant valstybės lėšas nesiimti drastiškų priemonių. Reikalaujama nepritarti siūlomam darbo santykių liberalizavimui. Jau vyko keli profsąjungų organizuoti piketai.

Apie valdymą dekretais

Prieš Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventę savo sugalvotu dekretu (parengtu slapta, net nesvarsčius Seime, ir netikėtai paskelbtu „Valstybės žiniose“) premjeras sumažino atlyginimus biudžetininkams. Tačiau jau po dviejų dienų apie tai sužinojusios profsąjungos pakėlė triukšmą ir nusprendė bado akcija atkreipti valdžios dėmesį į blogėjančią padėtį. Žengti tokį drastišką žingsnį profsąjungoms nebuvo galima leisti, juolab kad artėjo Dainų šventė, Vilnių turėjo užplūsti gausus užsienio svečių būrys. Todėl jau kitą dieną po bado akcijos pradžios Vyriausybė (t. y. Kubilius) atšaukė savo dekretu priimtą sprendimą. Lyg ir pergalė. Laikina pergalė. Tačiau ką daryti tiems, kurie yra ne tokie gausūs ir kurių negina profsąjungos? Pavyzdžiui, viešbučiams, kurie krizės metu stipriai sumažino aptarnaujančio personalo skaičių, tačiau vis tiek neturi kuo sumokėti atlyginimų iš sumažėjusių užsakymų ir sumažintų paslaugos įmokų, daugiau nei keturis kartus padidinus PVM mokestį? O apie spaudai užkrautus mokesčius net kalbėti neverta – ji pasmerkta mirčiai. Mat premjeras nemato skirtumo tarp komercinės ir nekomercinės, tarp bulvarinės ir kultūrinės, tarp purvasklaidos ir padorios spaudos, pagaliau tarp naftininkų, dujininkų bei kitų milijonierių (milijardierių) ir lietuviškos spaudos leidėjų, tad krauna mokesčius visiems vienodai, o PVM kompensuoja tik milijoninius pelnus gaunančiai komercinei spaudai, bet ne padoriai tautinei. Protestuoti leidėjai negali – jų profsąjungos per silpnos, o sukurptos žurnalistų organizacijos priklauso nuo valdžios dotacijų jų vadams ar net, blogesniu atveju, nuo valdančių klanų, į kurių pinkles yra įsisukę, malonės. Tad padoresniems leidiniams, išlaikantiems savarankiškumą, sudarytos visos „perspektyvos numirti“ kaip valstybei nereikalingiems, kaip atgyvenai.

Palanga – puiki ir nepakartojama

Rašinio autorius su Palangos klebonu kan. dr. Algiu Genučiu Romo Petro ŠAULIO nuotrauka

– Kur šiemet ruošiatės poilsiauti? Gal savo dvare Kryme?

– Šį kartą mane su šeima ir draugais į savo rūmus Palangoje pakvietė grafas Tiškevičius. Ten puikus oras, pušynas, o bangų mūša raminamai veikia nervų sistemą.

(Iš dviejų didikų pokalbio)

Deni Muchamadas

Pernai, dar būdamas Lietuvoje, poilsiavau pajūryje. Mano geradarys Ramūnas Garbaravičius padovanojo poilsinę kelionę į Palangą. Tai puiki vieta poilsiautojams, pageidaujantiems pabėgti nuo garsių pietinių kurortų alinančio karščio – Nicos, Monako, Palma de Maljorkos ar kitų platumų poilsiaviečių – Kanarų, Bahamų ir net Havajų salos.