Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvos Prezidentės pareigas eiti pradėjo Dalia Grybauskaitė

Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, per Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos proga aukotas šv. Mišias Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Priesaika Seime

Sekmadienį, liepos 12-ąją, iškilmingame Seimo posėdyje Dalia Grybauskaitė iškilmingai prisiekė ir tapo septintąja Lietuvos Respublikos prezidente.  Ji tapo ir pirmąja Lietuvos valstybės vadove – moterimi. D. Grybauskaitė Prezidentės pareigas pradėjo eiti iškart po priesaikos, kurią Seimo posėdžių salėje priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas. „Aš, Dalia Grybauskaitė, prisiekiu Tautai būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ – nuskambėjo iš Prezidentės lūpų.

„Gyvųjų raidžių“ akcija

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Piketas prieš „Leo LT“ prie Seimo Livijos Šiugždienės nuotrauka

Liepos 9 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, įvyko Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) inicijuota „Gyvųjų raidžių“ akcija. Į šį renginį susirinkusių piliečių įsitikinimu, korupcinis ir Lietuvos valstybei bei visuomenei žalingas „Leo LT“ sandoris turi būti panaikintas.

Į renginį atvyko daugiau kaip šimtas aštuoniasdešimt žmonių iš Vilniaus ir kitų šalies vietovių. Iš Kauno atvyko per 50 JDJ narių ir rėmėjų, vadovaujamų judėjimo Kauno skyriaus vadovės Rūtos Zabielienės. Dalyvavo ir JDJ Vilniaus skyriaus aktyvistai, vadovaujami Lilijos Vasiliauskienės ir Šarūno Valentinavičiaus, atvyko grupė JDJ narių iš Panevėžio, vadovaujami Alfrido Pajuodžio ir Vytauto Bučiūno, neabejingi piliečiai iš Alytaus, Jonavos, Šiaulių ir kitų šalies miestų. Ant žolės buvo ištiestos didžiulės juodos raidės „LEO – NE“. Žmonės, apsivilkę geltonos, raudonos ir žalios spalvos marškinėliais, glaudžiomis gretomis apjuosė raides. Susirinkusieji susikabinę rankomis giedojo Lietuvos himną, skandavo „Leo – Ne!“, „Oligarchijai – Ne!“. Renginį filmavo kelių televizijų operatoriai, atvyko ir įvairių laikraščių bei radijo stočių žurnalistai.

Kad nebūtume vien avelėmis...

Gintaras VISOCKAS

Vieningi lietuviai turi būti ne tik Dainų šventėse

Dar nespėjo nurimti Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginių šurmulys, nuvilnijęs per visą mūsų šalį ir net pasaulį, o lietuviškoje spaudoje jau pasirodė teiginių, bandančių įpiršti nuomonę, esą visos masinės, gausios šventės – tai totalitarinių, diktatoriškų valstybių požymis. Kai kuriuose lietuviškuose internetiniuose portaluose mūsų išskirtinė šventė (tūkstantis metų – tikrai solidus jubiliejus) buvo lyginama su Hitlerio rengiamomis nacių eitynėmis Berlyne, Stalino laikų paradais Raudonojoje aikštėje ir Šiaurės Korėjos masiniais šokiais bei dainomis diktatoriaus Kim Čen Iro garbei. Šie sugretinimai, žinoma, absoliučiai neteisingi, iškraipantys tikrovę. Tačiau vizualiai jie – įtikinami. Paviršutiniškai žvelgiant tiek Hitlerio ar Stalino, tiek mūsų tūkstantmečio minėjimo renginiai turi panašumų. Išorinių panašumų.

Politikos ir verslo skersvėjai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Nuo sekmadienio pradėjo eiti pareigas prezidentė Dalia Grybauskaitė. Inauguracinėje kalboje ji atkreipė dėmesį į kertinius Lietuvos viešojo gyvenimo momentus: „Yra teismai, bet nėra teisingumo. <...> Geriau gyvensime be oligarchinių monopolijų ir tamsių sandėrių“. Naujajai prezidentei teks spręsti daugelį problemų, iš kurių pagrindinės – įsigalinčios ekonominės krizės pažabojimas, teismų ir teisėsaugos problemos ir Lietuvoje labai įtakingų oligarchinių klanų, valdančių monopolijas ir turinčių didelę įtaką politikoje, sukeliamos problemos. Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys pareiškė: „Ko gero, svarbiausias D. Grybauskaitės iškeltas tikslas – sugrąžinti valstybę piliečiams, priversti valdžią tarnauti žmonėms, sumažinti atotrūkį tarp valstybės ir piliečių – tai svarbūs strateginiai uždaviniai. Tačiau jiems įgyvendinti nepakaks vien gerų norų. Šiam reikalui D. Grybauskaitė turi numatyti penkerių metų strategiją“. Kai kurie apžvalgininkai atvirai abejoja, ar prezidentei pavyks inicijuoti esminių permainų procesą. Prieš porą savaičių JAV teismas nuteisė garsų aferistą Bernardą Madofą 150 metų laisvės atėmimo bausme. Deja, mūsų šalyje aferistų veiksmai retai sulaukia tinkamo atpildo. Susiformavęs trikampis žiedas – oligarchai ir kartu su jais veikiantys korumpuoti politikai, įtakingų kriminalinių grupuočių vadeivos ir su jais susiję teisėjai bei teisėsaugos pareigūnai dar turi didžiulę įtaką šalyje. Dar neveikia kertiniai teisinės valstybės principai, todėl dažnai užgrobiami vertingi žemės sklypai, užvaldomos įmonės, politikams daro įtaką oligarchai. A. Bosas, S. Gelgutas ir kiti Klaipėdos oligarchai ir jų parankiniai, pamindami teisės aktus, užvaldo jiems patikusias Labanoro girios vietoves. Dabar Labanoro girioje klestinčia žemgrobyste jau susidomėjo keli Seimo komitetai ir Generalinė prokuratūra.

Grožiui ir poilsiui

Bronius VERTELKA

Plenero vadovė Violeta Aleknienė, kėdainiškis Audrius Vasiliauskas ir anykštėnas Jonas Tvardauskas

Liepos 2–10 dienomis Kupiškyje vyko VI respublikinis medžio drožėjų pleneras „Žmogus ir vanduo“. Tautodailininkai vabalninkietis Vidas Jatulevičius, anykštėnas Jonas Tvardauskas, kėdainiškis Audrius Vasiliauskas, kupiškėnai Ramūnas Vizbaras ir Dalius Žvybas aštriais kaltais skaptavo storus ąžuolų kamienus, o akmentašys Vytautas Jasinskas prie Kupiškio  piliakalnio kūrė aukurą ir laužavietę.

Čiplių giminės kūryba

Bronius VERTELKA

Petras Čiplys ir miesto Fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė – seni pažįstami

Liepos 1-ąją Panevėžio dailės galerijoje atidaryta Mykolo ir Uršulės Čiplių, gyvenusių Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, vaikų, vaikaičių ir provaikaičių kūrybos paroda „Kartos“. Joje savo kūrinius pristato sūnus Petras, dukra Danutė Marijona ir jos vaikai Darijus ir Jurgita bei vaikaitė Laura Justina, dukra Joana Viga ir jos duktė Urtė Lina, sūnaus Jono pirmagimis Martynas ir vaikaitis Rokas – iš viso devyni vienos giminės nariai. Jauniausias lanko darželį, vyriausiam kitais metais sukaks 70. Parodoje eksponuojama tapyba, skaitmeninė grafika, piešiniai, juvelyriniai dirbiniai, fotografija, autorinės knygos. Paskata ją surengti buvo Danutės Marijonos 65-metis ir artėjantis Petro 70-asis gimtadienis.

Austras, gyvas ir lietuvių širdyse…

Eugenija SIDARAVIČIŪTĖ

Paminklą šventina kun. Mindaugas Martinaitis

Pirmiausia šią jaudinančią istoriją išgirdau iš Albinos Kasevičiūtės-Plikynienės, 1927 metais gimusios ir užaugusios Prienų rajone, Būdininkų kaime, per kilometrą nutolusiame nuo Naujosios Ūtos. „Ir dabar gerai prisimenu tą dieną, kai austras Antonius peržengė mūsų namų slenkstį. Jis apsidžiaugė pamatęs seserį Onutę, kuri, kūlusi kluone javus, atidavė jam pietums atsineštas bandeles.“

Tūkstantmečio renginiai atitiko žodį L i e t u v a

Algimantas ZOLUBAS

... Tai gražiai iš jų išaugo
vienas žodis: L i e t u v a.

Justinas Marcinkevičius

Šventės dalyviai iš žemių supylė simbolinį Lietuvos žemėlapį

Dar ilgai žiniasklaida minės, leis klausytis garso ir vaizdo įrašų iš renginių, skirtų Lietuvos tūkstantmečio minėjimui. Nuvilnys, nuplasnos tie aidai, juos užgožti stengsis naujesni, modernesni, su „žvaigždūnėmis“ ir „žvaigždūnais“, tačiau tas „vienas žodis“, išraiškingai atspindėtas tūkstantmečio renginiuose, suteikęs ne vien estetinį pasigėrėjimą, bet ir esmingai palietęs tautiečių savimonę, be abejonės, išliks naujam tūkstantmečiui.