2009 m. liepos 15 d.
Nr. 54
(1746)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Lietuvos Prezidentės pareigas eiti pradėjo Dalia Grybauskaitė

Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje,
per Lietuvos Respublikos prezidentės
Dalios Grybauskaitės inauguracijos
proga aukotas šv. Mišias
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Inauguracijos akimirkos

Priesaika Seime

Sekmadienį, liepos 12-ąją, iškilmingame Seimo posėdyje Dalia Grybauskaitė iškilmingai prisiekė ir tapo septintąja Lietuvos Respublikos prezidente.  Ji tapo ir pirmąja Lietuvos valstybės vadove – moterimi. D. Grybauskaitė Prezidentės pareigas pradėjo eiti iškart po priesaikos, kurią Seimo posėdžių salėje priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas. „Aš, Dalia Grybauskaitė, prisiekiu Tautai būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ – nuskambėjo iš Prezidentės lūpų.

Kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus D. Grybauskaitės darbo pradžią pavadino politinio gyvenimo slenksčiu. Nors tai siejama su permainomis, V. Adamkus linkėjo nepamiršti tęstinumo, visų pirma – reformų tęstinumo. Jis ragino siekti vienybės Lietuvoje, derinti skirtingus vektorius, mat niekur gerovė nebuvo sukurta savinieka, nepasitikėjimu, savo tautos menkinimu ir nepasitikėjimu: „Supraskime ir branginkime Lietuvą kaip vertybę, kuri neskaidoma, nesmulkinama, nedalijama į dvi ir daugiau susipriešinusias Lietuvas. Mano siekis visada buvo tai, kad nebūtų kelių Lietuvų, kurios viena kita nepasitikėtų“. Pasak V. Adamkaus, turbūt visi Lietuvos bandymai laikytis realybės politikos baigdavosi istorine nesėkme, o idealistiniai sąjūdžiai atvesdavo į laisvę ir gerovę: „Šios istorinės pamokos išvada paprasta: stipri Lietuva bus tol, kol tvirtai laikysis tikrųjų vertybių, o kompromisų sieks tik dėl interesų“. Jis vylėsi, kad šia nuostata vadovausis ir D. Grybauskaitė.

Po šios kalbos Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas padėkojo Prezidentui už darbą, vildamasis, kad jis ir ateityje nuveiks nemažai Lietuvos labui. Savo ruožtu D. Grybauskaitę parlamento vadovas pavadino santarvės garantu ir palinkėjo jai sveikatos bei ištvermės.

Po priesaikos Seime kalbėjęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius V. Adamkų ir D. Grybauskaitę pavadino „tūkstantmečio prezidentais“: V. Adamkui teko pabaigti pirmąjį Lietuvos tūkstantmetį,  D. Grybauskaitei tenka pradėti naują tūkstantmetį. A. Kubilius pažadėjo kartu su naująja Prezidente pasiekti politiką „be populizmo ir korupcijos“, o prezidentę D. Grybauskaitę pavadino „mūsų visų sėkmės Prezidente“. D. Grybauskaitė pagal tradiciją pasitraukiančio prezidento V. Adamkaus įsakymu apdovanota Vytauto didžiojo ordinu  su aukso grandine.

Iškilmingame posėdyje dalyvavo ne tik Seimo nariai ir darbą baigiantis V. Adamkus, bet ir pirmasis faktinis Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas ir premjeras Andrius Kubilius su žmonomis, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kiti Lietuvos Bažnyčių hierarchai ir atstovai, Vyriausybės nariai, signatarai, KT teisėjai, kai kurių teismų vadovai, europarlamentarai ir keli Europos Komisijos nariai, užsienio šalių diplomatai, aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti svečiai.

D. Grybauskaitė savo trumpoje kalboje pažymėjo, kad yra teismai, bet nėra teisingumo ir pažadėjo būti „aktyvia prezidente“. Prezidentė kalbėjo: „Šiais nelengvais laikais kasdien girdime sakant: krizė. Gesindami gaisrą šiandien, galvokime apie rytojų. Sutelkime jėgas pokyčiams, kurie padės gyvenimo pamatus dešimtmečiams. Gyvenkime be oligarchizuotų monopolijų, neskaidrių sandėrių. Išlaisvinkime šeimos ir smulkaus verslo potencialą. Pabaikime amžinai nesibaigiančias, bet tokias būtinas sveikatos, švietimo ir rūpybos reformas. Tegul žmogus ir jo teisės tampa visos politikos esme ir kiekvieno politiko priederme. Taip rasime atsakymą į klausimą, kodėl svetur dauguma išvažiavusių randa pagarbesnius santykius tarp žmonių, daugiau saugumo ir laisvės, nei savo Tėvynėje“.

Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje

Po priesaikos tautai įgijusi visus Lietuvos prezidentės įgaliojimus, D. Grybauskaitė atvyko į Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Lietuvos vyskupų koncelebruotas šv. Mišias.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis naujajai šalies prezidentei D. Grybauskaitei ir Lietuvos žmonėms šv. Mišių Vilniaus Arkikatedroje metu linkėjo tikėjimo ir pasiaukojimo. „Mano palinkėjimas ne tik mūsų šalies prezidentei, kuri pradeda savo darbą tautos labui, bet ir kiekvienam iš mūsų – tik pasitikėdami Dievu nepristigsime drąsos, atliksime mums skirtąją misiją, įstengsime su meile atlikti savo pareigas ir būsime tikri, kad tūkstantmečiam mūsų tautos vardui nėra grėsmės išnykti iš pasaulio žemėlapio. Sugrąžinkime pagarbą sąžiningam darbui“, – kalbėjo kardinolas. A. J. Bačkis pažymėjo, kad kiekvienas darbas, nesvarbu, kas jį beatliktų, yra svarbus ne tiek, kiek jį vertina aplinkiniai, o tiek, kiek į jį įdėta pastangų.

Perduota Prezidentūra

Po naujosios valstybės vadovės priesaikos Seime, iškilmingų šv. Mišių ir kariuomenės parado sekmadienį popiet jai buvo perduoti Prezidento rūmai. Ši iškilmių dalis prasidėjo iš Katedros aikštės atžygiavus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopai ir Lietuvos kariuomenės orkestrui, o prie Prezidentūros suplevėsavus šalies miestų ir miestelių vėliavoms bei išsirikiavus kariams su XIV amžiaus apranga ir ginkluote. S. Daukanto aikštę jau gerokai anksčiau buvo apsupę šimtai smalsuolių, norinčių savomis akimis pamatyti pirmosios Lietuvos vadovės moters įžengimą į Prezidento rūmus. Nuskambėjus trimito signalui aikštėje pasirodė V. Adamkus ir D. Grybauskaitė. Kadenciją baigęs prezidentas perdavė jai didįjį valstybės antspaudą ir Konstituciją. Iš karto po to nuleista V. Adamkaus vėliava ir įteikta jam atminimui. Vėliau V. Adamkus apėjo aikštę, atsisveikino su ceremonijoje dalyvaujančiais aukščiausiais Lietuvos pareigūnais, ministrais, parlamentarais, diplomatinio korpuso atstovais, kitais svečiais.

Netrukus virš Prezidentūros suplevėsavo nauja – D. Grybauskaitės vėliava.

Vėliau sakydama trumpą kalbą Tautai šalies vadovė teigė esanti pasiryžusi visas jėgas skirti Lietuvos žmonių gerovei: „Į valdžią einama ne dėl garbės ar pinigų. Politika – ne verslo rūšis, tai – pašaukimas! Atėjau ne vadovauti, o tarnauti žmonėms. Galimybė gerinti gyvenimą ir stiprinti Lietuvą – man yra didžiausias atlygis ir tikslas”. D. Grybauskaitė apgailestavo, kad šalyje apstu valdžios paniekos ir nepagarbos žmogui. Ji paragino padėtį pradėti keisti nuo savivaldos: „Merus ir seniūnus rinkime tiesiogiai, priverskime vietos politikus atsiskaityti rinkėjams. Tik nesukime klystkeliu. Jei balsuosime už tuščius pažadus, arba iš pykčio, leisimės paperkami, ar patys pirksime – demokratija virs parodija“. Keliaudama po Lietuvą Prezidentė teigė mačiusi daug neapykantos vieni kitiems, savęs naikinimo, didžiulę prarają tarp skurdo ir prabangos. Todėl ji pakvietė susipriešinusią Lietuvą taikytis. Esą tik dirbdami kartu įveiksime ekonomikos, politikos ir moralės nuosmukį Lietuvoje.

Po kalbos nuaidėjo trys istorinio pabūklo salvės, skirtos Lietuvai Tėvynei, valstybei bei jos žmonėms ir naujajai Prezidentei. Salves originalia XVIII a. patranka iššovė Kauno karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus nariai. Pasisveikinusi su ceremonijos dalyviais ir svečiais, D. Grybauskaitė įžengė į Prezidentūrą ir pasveikino žmones iš jos balkono. Sveikindamasi su žmonėmis Prezidentė ilgėliau pabendravo su buvusiomis kolegėmis-eurokomisarėmis – dane M. F. Boell, olande N. Kroes ir V. Reding iš Liuksemburgo. Inauguracijoje dalyvavo ir Lietuvos deleguotas eurokomisaras Algirdas Šemeta.

Vakare S. Daukanto aikštėje priešais Prezidentūrą buvo surengtas šventinis inauguracijos koncertas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija