2009 m. liepos 15 d.
Nr. 54
(1746)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Politikos ir verslo skersvėjai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Nuo sekmadienio pradėjo eiti pareigas prezidentė Dalia Grybauskaitė. Inauguracinėje kalboje ji atkreipė dėmesį į kertinius Lietuvos viešojo gyvenimo momentus: „Yra teismai, bet nėra teisingumo. <...> Geriau gyvensime be oligarchinių monopolijų ir tamsių sandėrių“. Naujajai prezidentei teks spręsti daugelį problemų, iš kurių pagrindinės – įsigalinčios ekonominės krizės pažabojimas, teismų ir teisėsaugos problemos ir Lietuvoje labai įtakingų oligarchinių klanų, valdančių monopolijas ir turinčių didelę įtaką politikoje, sukeliamos problemos. Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys pareiškė: „Ko gero, svarbiausias D. Grybauskaitės iškeltas tikslas – sugrąžinti valstybę piliečiams, priversti valdžią tarnauti žmonėms, sumažinti atotrūkį tarp valstybės ir piliečių – tai svarbūs strateginiai uždaviniai. Tačiau jiems įgyvendinti nepakaks vien gerų norų. Šiam reikalui D. Grybauskaitė turi numatyti penkerių metų strategiją“. Kai kurie apžvalgininkai atvirai abejoja, ar prezidentei pavyks inicijuoti esminių permainų procesą. Prieš porą savaičių JAV teismas nuteisė garsų aferistą Bernardą Madofą 150 metų laisvės atėmimo bausme. Deja, mūsų šalyje aferistų veiksmai retai sulaukia tinkamo atpildo. Susiformavęs trikampis žiedas – oligarchai ir kartu su jais veikiantys korumpuoti politikai, įtakingų kriminalinių grupuočių vadeivos ir su jais susiję teisėjai bei teisėsaugos pareigūnai dar turi didžiulę įtaką šalyje. Dar neveikia kertiniai teisinės valstybės principai, todėl dažnai užgrobiami vertingi žemės sklypai, užvaldomos įmonės, politikams daro įtaką oligarchai. A. Bosas, S. Gelgutas ir kiti Klaipėdos oligarchai ir jų parankiniai, pamindami teisės aktus, užvaldo jiems patikusias Labanoro girios vietoves. Dabar Labanoro girioje klestinčia žemgrobyste jau susidomėjo keli Seimo komitetai ir Generalinė prokuratūra.

Praėjusią savaitę Kremliaus remiamas Rusų fondas pareiškė, kad už Rusijos ribų gyvenantiems rusams bus dalijamos „Ruso kortos“. Šiam fondui vadovaujantis V. Molotovo anūkas politologas V. Nikonovas yra sukūręs ištisą Rusijos įtakos išplėtimo strategiją. Po 2000 metų, kai Rusijoje įsitvirtino V. Putino režimas, Lietuvoje buvo kuriamos ir Kremliaus palaikomos marginalinės politinės jėgos, tokios kaip Piliečių sąjunga (anksčiau – aljansas). Šiai partijai vadovavo H. Žukauskas, o prie jos ištakų stovėjo I. Šifrinas, E. Volis ir dar keli abejotinos reputacijos verslininkai. Rusijos žvalgyba aktyviai dalyvavo ir kuriant ir bei finansuojant Lietuvos populistines partijas. Apie vis didėjančią Rusijos kapitalo įtaką Lietuvoje kažkodėl jau retai kalbama. Apie tai daugiau buvo svarstoma 2004–2007 metais. Didelė Rusijos kapitalo įtaka yra ir kai kuriose kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Štai Vengrijoje kelis stambius vietos bankus valdo Rusijos verslininkai, vieną iš jų – su „Gazpromu“ ir įtakingų saugumiečių klanų lyderiais susijęs milijardierius M. Rachimkulovas. Net Vakaruose Rusijos kapitalo įtaka vis didėja. Su Kremliumi susijusios rusų verslo struktūros įsigijo didelę dalį „Opelio“ koncerno akcijų, per tarpininkus įsigyja kai kurias žiniasklaidos priemones. Lietuvoje rusų verslo struktūros jau vyrauja ne tik energetikoje, bet vis labiau įsigali ir transporto bei logistikos sektoriuje, žiniasklaidoje. Rusijos koncerno „Konvers-group“ kontroliuojamo „Snoro“ banko antrinė įmonė įsigijo 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų. Energetikos sektoriuje „Gazpromo“ ir jo antrinių įmonių – „Lukoilo“ bei kitų faktiškai Kremliaus kontroliuojamų energetikos korporacijų įtaka jau gana seniai yra vyraujanti. 2003–2006 metais VSD pareigūnai tyrė „Dujotekanos“ veiklą, buvo surinkę pakankamai duomenų apie tai, kad ši bendrovė yra Rusijos žvalgybos priedangos įmonė. Deja, su visais tyrime dalyvavusiais VSD pareigūnais buvo susidorota. Pulkininkas V. Pociūnas 2006 metų rugpjūtį nužudytas Baltarusijoje, o V. Damulis ir dar keli saugumo darbuotojai atleisti iš darbo. Rusijos verslininkai ir jų statytiniai perėmė kai kurių stambių Lietuvos transporto įmonių kontrolę. Gyvenamuosius būstus Lietuvoje yra įsigiję ne tik plačiai pagarsėjęs A. Kikališvilis, bet ir J. Goldovskis, S. Michailovas bei kiti Rusijos organizuotų nusikaltėlių vadeivos. Buvęs CŽV vadovas D. Vulsis mano, kad Rusijos verslas – tai atskiro dėmesio reikalaujanti sritis. Bendraudamas su JAV Kongreso nariais jis teigė: „Įsivaizduokite, kad jus užkalbina rusas, prisistatantis kokios nors Rusijos verslo bendrovės vadovu, ir pareiškia norą pakalbėti su jumis apie bendros verslo įmonės steigimą. Bet kaip žinoti, ar jis tikrai yra tas, kuo dedasi? Yra keturi galimi variantai. Jis gali būti tas, kas ir sakosi esąs. Jis gali būti Rusijos žvalgybininkas, komercinę veiklą naudojantis kaip priedangą. Jis gali būti kokios nors rusų organizuotų nusikaltėlių grupės narys. Tačiau įdomiausia, kad jis gali būti ir vienas, ir kitas, ir trečias viename asmenyje. Rusijos verslą gerai išmanantiems žmonėms tokia situacija atrodo visai normali“.

Dabar Lietuvoje svarstoma, ar nutraukti lošimų bendrovės „City Casino“ veiklą. ,,City Casino“, valdanti mūsų šalyje keturis lošimų namus, įtariama klastojusi dokumentus. Ją valdo Latvijos bendrovė „Ritzie Nevada“, o jos pagrindinis akcininkas – su įtakingais Rusijos politikais ir garsiąja Solncevo grupuote susijęs milijardierius O. Boiko.

Net ir mūsų kultūros sferoje yra proteguojami kai kurie Rusijos menininkai, o savi dainininkai, aktoriai, šokėjai dažnai laikomi antraeiliais. Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas G. Kėvišas proteguoja Rusijos dirigentą V. Gergijevą, nuolat atvykstantį į Lietuvą. Per kelerius metus jam iš Lietuvos biudžeto lėšų sumokėta per 6 milijonų litų. Garsios balerinos Eglės Špokaitės teigimu, geriausių mūsų baleto artistų ir operos dainininkų finansavimas yra apgailėtinas. Kurį laiką šios problemos buvo žinomos tik siauram žmonių ratui, ir tik nuo šių metų pradžios Seimo narių A. Stancikienės, K. Uokos, žurnalistės R. Grinevičiūtės ir aktoriaus A. Nako pastangomis šios problemos iškilo į viešumą.

Liepą sueina dešimt metų nuo „Litimpeks“ banko žlugimo. 1999 m. liepos 22 dieną pradėta „Litimpeks“ bankroto procedūra. Šio banko žlugimas vainikavo penkerius metus trukusią šalies bankų griūtį. Nuo 1994 metų gruodžio Lietuvoje bankrutavo devyniolika komercinių bankų. 15 proc. „Litimpeks“ akcijų valdė verslininkas I. Šifrinas, dar keli abejotinos reputacijos verslininkai valdė daugiau kaip 30 proc. šio banko akcijų. I. Šifrinas sovietmečiu kalėjo už klastojimus (apgaule iš draudimo pasisavindavo dideles pinigų sumas), bendradarbiavo su KGB, turėjo agentūrinį slapyvardį „Master“. Nepriklausomybės pradžioje jis staiga sukaupė didelį kapitalą, manoma, kad dalyvavo aferose, organizavo kontrabandą, įsteigė kelias prekybos bendrovės, privatizavo kai kurias įmones. 1997 metais jis nuteistas už bandymą papirkti VSD pareigūną. Finansų ekspertų teigimu, negalima teigti, kad „Litimpeks“ bankrotas buvo tyčinis. Tačiau prie bankroto galėjo prisidėti tai, kad kai kurie banko akcininkai ir jų statytiniai ėmė iš banko didelius kreditus ir jų negrąžino. Tai gerokai pakenkė banko būklei ir jis žlugo.

Lietuvoje monopolinis bei šešėlinis verslas ir politika yra glaudžiai suaugę. Per daugelį metų susiformavo ypač glaudūs korupcinio kapitalizmo elito – oligarchų bei kriminalinio pasaulio lyderių ir valdžios atstovų – korumpuotų politikų ir pareigūnų ryšiai. „Luokė“, „Status“, EBSW ir kitos kriminalinės finansinės grupuotės 1993–1996 metais glaudžiai bendradarbiavo su tuometinės valdžios veikėjais ir sukaupė didžiulį kapitalą. Kai kurie iš šių klanų išliko iki šiol. 2004 metais nušautas verslo magnatas V. Jakutis ir 2006 metais nusižudęs (kai kas teigia, kad nužudytas) „Status“ koncerno vadovas V. Bieliauskas daug kartų buvo patekę į teisėsaugos akiratį, įtariami dalyvavę stambios kontrabandos organizavime, įvairiose aferose, užvaldę svetimą turtą, bet vis dėlto jie išvengė didesnių sankcijų. 1994 metais „Status“ koncernas užvaldė ,,Tele-3“ televizija, o vėliau ją pardavė. „Status“ veikė Rusijoje paplitusiais ,,juodųjų reiderių“ metodais – jų smogikai įsilaužė į „Tele-3“ patalpas, jas užgrobė, o televizijos savininkė L. Baškauskaitė net nebuvo įleista į vidų. Kai kurių oligarchų ir šešėlinių magnatų „stogas“ buvo Maskvoje. Kai 1993 metais garsiosios „Vilniaus brigados“ vadeivos (kurių tada privengdavo ne tik paprasti vilniečiai, bet ir nemažai politikų ir teisėsaugos pareigūnų), bandė pajudinti V. Bieliauską ir abejotinos reputacijos verslo magnatą V. Gelašvilį, greitai sulaukė grasinančių skambučių iš Maskvos ir paliko juos ramybėje. 1994 metais, kai „Vilniaus brigada“ išsiskyrė į kelias gaujas, jų lyderiai A. Gribojedovas, V. Malachovas ir kiti jau artimai bendradarbiavo su V. Bieliausku ir V. Gelašviliu. Vėliau buvo atskleista, kad V. Gelašvilį ir V. Bieliauską užstojo asociacijos ,,XXI vek“ vadovai, Solncevo gaujos lyderiai ir įtakingų KGB klanų atstovai. V. Gelašvilis ir V. Jakutis, veikdami kartu su Vokietijos kriminaliniu baronu A. Nimške ir grupe bendrininkų iš Lietuvos, Rusijoje ir Vokietijoje buvo sukūrę didžiulį cigarečių ir spirito kontrabandos tinklą. Nors teisėsaugos pareigūnai surinkdavo daug duomenų apie jų nusikalstamą veiklą, ryšiai su korumpuotais politikais ir pareigūnais išspręsdavo jų problemas – bylos buvo nutraukiamos, o kartais net kai kurie svarbūs bylų dokumentai dingdavo iš teisėsaugos institucijų. Ir žvelgiant į paskutiniųjų metų įvykius, regime daug korupcijos ir aplaidumo ženklų. Vangiai tiriama 2007 metų pavasarį vykusio neskaidraus „Alytaus tekstilės“ privatizavimo byla. EBSW klanas, užvaldęs daug verslo objektų ir nekilnojamojo turto, išvengia esminių tyrimų ir toliau egzistuoja. Garsioji „Dujotekana“ vis dar išlieka nepajudinamu monolitu. Tiesa, jau pavyko pajudinti Lietuvos savivaldybes ir apskričių administracijas apraizgiusį korupcijos tinklą, tiriami konkretūs korupcijos atvejai, į atsakomybę patraukti kai kurių rajonų vadovai ir apskričių vadovai. Ar Lietuvoje pavyks atkurti teisinę demokratinę valstybę, didele dalimi priklausys nuo to, ar bus pažabota klestinti korupcija ir organizuotas nusikalstamumas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija